auristida gerliakienė

Nors medikas užsienietis, norėdamas dirbti gydymo įstaigoje Lietuvoje, privalo mokėti valstybinę kalbą, gyventojai stebisi susiduriantys su kiek kitokia realybe. Iš Druskininkų su sūnumi dėl skubios odontologinės pagalbos atskubėjusi moteris neteko amo – Žalgirio klinikoje budėjęs gydytojas ir slaugytoja nekalbėjo lietuviškai. Pati įstaiga gi teigia, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė lietuviškai kalba, tad nupasakota situacija atrodo miglota.

Žinią apie „Norfos mažmena“ vadovo Dainiaus Dundulio steigiamą naują medicinos centrą viešojo sektoriaus ir medikų atstovai pasitinka su nemažai nerimo. Nuogąstaujama, kad čia bus pervilioti gydytojai, kurių viešasis sektorius ir taip stokoja, o paslaugų prieinamumas nepagerės. Verslininkui gi tokios kalbos skamba keistai – juk ši problema ne vakar gimusi.

Ne tik milžiniškų eilių neapsikentę pacientai, bet ir patys medikai dirbti vis dažniau migruoja į privatų sektorių. Viešųjų įstaigų vadovai sako matantys ypač pavojingą procesą – „nusiurbus“ jų darbuotojus paslaugų apimtys gali gerokai susitraukti. Tuo metu privačių įstaigų atstovas atkerta, kad medikų „nukraujavimas“ nėra toks didelis. Tiesa, kritikos strėlės skrieja ir politikams, mat prie dabartinės situacijos privedė ilgai nespręstos problemos.

Pinigų badas sveikatos sistemoje linksniuojamas jau seniai, tačiau privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas tarp politikų itin nepopuliarus. Patys medikai ir ekspertai gi konstatuoja, kad didesnis pinigų įliejimas savaime problemos neišspręs. Be to, neabejojama, kad ateityje už sveikatos paslaugas vis labiau teks prisimokėti iš kišenės.

Skandalinga atmintinė – Santaros klinikų gydytojų sąjunga kolegoms medikams išsiuntė rekomendacijas, kaip bendrauti su pacientais. Dalį visuomenės tai, kas ten rašoma, šokiruoja. Mat pagal jas vartoti terminus „vyras“ ir „žmona“ – žeminančios kalbos pavyzdys ir mikroagresija. Esą taip gydytojai žemina kitokius, LGBT santykius. Jei tikėtume gairėmis, žeminamas ir transvestitas, gydytojo vadinamas transvestitu.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Nors nemažai gyventojų vis dažniau stumiami susimokėti už įvairias medicinines paslaugas, kurios šiaip priklausytų nemokamai, apsilankymai pas odontologus jau daugybę metų priverčia kaip reikiant patuštinti kišenę. Net ir nuėjus gydyti dantų į polikliniką, už medžiagas žmogus turi susimokėti pats.

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Baimindamiesi karo su Rusija visą dėmesį esame sutelkę į kariuomenės pasirengimą, tačiau atrodo užleidome kitą ne mažiau svarbią sritį – sveikatos apsaugą. Medikų sąjūdžio pirmininkė tvirtina, kad prasidėjus karui būtų baisus chaosas, nes šioje srityje nėra jokio pasirengimo. Ligoninėse medikamentų rezervai kaupiami kaip kas išmano, o gydytojai neturi nei planų, nei pratybų, kaip gydyti sužalotus žmones. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Trečiadienį laidoje „TOP 3“ – svarbiausios aktualijos kitu kampu. Kodėl kalbos, kad naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siųs Lietuvos karius į Ukrainą yra laužti iš piršto? Ar, galimo karo atveju, mūsų šalies medikai būtų tam pasirengę? Galiausiai, dėl ko Algis Ramanauskas-Greitai įsivėlė į nesutarimus su Agne Širinskiene? Visa tai – jau šį vakarą per TV3. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir kai kurie kiti politikai skelbia pavojų – neva naujai paskirtas krašto apsaugos...

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Medikų asociacijos teigia, kad sveikatos sistemos krachas – jau netoli. Kone didžiausią susirūpinimą kelia darbo rankų trūkumas. Gydytojus ne tik aktyviai vilioja privatus sektorius, bet apskritai kone trečdalis Lietuvos medikų – pensinio amžiaus arba arti jo. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

Šiuo metu sveikatos sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vykdomos net kelios reformos. Viena jų apima pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigas. Ministro Arūno Dulkio užmojis – besijungdamos į sveikatos centrus savivaldybėje esančios gydymo įstaigos privalo užtikrinti žmonėms 80 proc. būtinų paslaugų arčiau namų.

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus ir nemažėjant gyventojų nepasitenkinimui dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus, vis garsiau kalbama, ar su laiku už mediciną neteks patiems gyventojams daugiau susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma tiek apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ar galbūt atsirasti apmokamos paslaugos ir viešosiose įstaigose.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Milžiniškos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau gena į privačias gydymo įstaigas, kur gali tekti kaip reikiant patuštinti kišenę. Tokia realybė piktina, mat žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau. Medikai gi atkerta, kad dėl eilių kaltas skurdas: sistema finansuojama per mažai, o paslaugų įkainiai – apverktini.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Lietuvą apskriejus žiniai, kad nusižudė 36-erių perspektyvus Santaros klinikų chirurgas, paaiškėjo, kad dar rugsėjo pabaigoje tragiška nelaimė įvyko ir Šiauliuose. Nusižudė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) dirbusi medikė, tačiau, kaip pasirodo, pranešti apie tai viešai niekas neskubėjo. Pati Sveikatos pasaugos ministerija (SAM) teigia, kad apie įvykį sužinojo tik prieš porą savaičių susitikimo su medikais metu.

Lietuvos medicinos padangę supurčius dar vienai tragedijai – nusižudžius 36-erių metų garsiam Santaros klinikų chirurgui, medikų atstovė Auristida Gerliakienė teigia, kad iš esmės tokios nelaimės užprogramuotos kartotis. Jos įsitikinimu, viso ko pradžių pradžia – atgyvenęs sistemos finansavimas, kuris sąlygoja ir didelius krūvius, ir medikų perdegimą. „Mes niekur neiname, bet stipriai stagnuojame.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

180 metų jubiliejų Respublikinė Šiaulių ligoninė, panašu, užsimojo atšvęsti iš peties. Šaltinių duomenimis, šventei esą planuojama išleisti net 100 tūkst. eurų. Medikams kraipant galvas dėl tokių užmojų ligoninės vadovas gi konkrečių sumų patikslinti negalėjo ir tikino, kad šventės biudžetas dar tik planuojamas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gruodžio 8-ąją rengiamai šventei skirta suma esą gali siekti 100 tūkst. ar galbūt dar daugiau – net iki 150 tūkst. eurų.

Ilgos eilės, finansavimo, žmogiškųjų išteklių stoka – šios ir kitos ne vienus metus akis badančios problemos sveikatos sektoriuje išbando ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų kantrybę. Su ypač dideliu darbo rankų stygiumi susidurianti slaugytojų bendruomenė neslepia, kad raudonos linijos iš esmės jau yra peržengtos. Dalies darbuotojų manymu, šiandien streikas turėtų realiausią poveikį. Tiesa, jo pasekmes pirmieji pajaustų pacientai.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Atvykote su siuntimu pas privačios įstaigos gydytoją dėl valstybės apmokamų paslaugų, o jis dar paprašo susimokėti papildomai? Sveikatos politikai ir valstybinės institucijos teigia, esą privačios gydymo įstaigos dalį priemokų ima neteisėtai, ir siekia tvarką pakeisti. Privatininkai gi atkerta, kad taip neva dar kartą bandoma populistiniais šūkiais prisidengti nuo tikrųjų sveikatos sistemos piktžaizdžių.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Kelių mėnesių ar net gerokai ilgesnės laukimo eilės pas gydytojus daugelio jau nebestebina. Su panašia realybe susiduria ir norintieji gauti itin populiarėjančias ortodontinio gydymo paslaugas. Kai kur situacija darosi kritiškai sudėtinga – štai Žalgirio klinika paskelbė dėl gydytojų stygiaus apskritai stabdanti naujų pacientų registraciją pas šiuos specialistus.

Iš ligoninių ir poliklinikų staiga pasitraukė dešimtys gydytojų – Zarasų ligoninę jau paliko keliolika gydytojų, dėl ko teko stabdyti reanimacijos, dienos chirurgijos darbą, o Vilniaus centro polikliniką per pusmetį paliko 40 medikų, tačiau patys gydytojai tikina, kad tai yra dar ne pabaiga. Kodėl medikai bėga iš gydymo įstaigų ir ką daryti, kad dėl to nenukentėtų pacientai, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Seimas ruošiasi imtis įstatymo pataisų, kurios leistų medikams negydyti pacientų, jei pastarieji elgiasi nederamai ar nepagarbiai ir tokiu būdu žemina medicinos darbuotojo garbę ir orumą. Be to, tokie pacientai galėtų užsitraukti ir baudą. Pataisų kritikai atkerta, kad jos nėra tikslingos ir palieka vietą piktnaudžiavimui.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Geresnę sveikatos priežiūrą žadanti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka toliau sėja nerimą tarp medikų ir pacientų. Gydytojų ir ligoninių atstovai neslepia, kad, be kitų abejones ir klausimus keliančių reformos aspektų, labiausiai akis bado jau dabar esantis specialistų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas. Konstatuojama, kad be reikiamo specialistų kiekio reforma yra pasmerkta.

Gyventojams nirštant dėl didžiulių eilių pas gydytojus bandydama jas pažaboti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) griebiasi vis naujų priemonių. Naujas ministro Arūno Dulkio sumanymas – prioritetinės gydytojų specialybės, kurioms teikiant daugiau apmokėjimo tikimasi sumažinti eiles. Gydytojai gi atkerta, kad gerais noras ir kelias į pragarą grįstas. SAM neseniai paskelbė, kad, atsižvelgdama į didelį kai kurių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, atnaujino apmokėjimo tvarką.

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Praėjusią savaitę kilus šaršalui dėl milžiniškos „gyvos“ eilės prie Klaipėdos ligoninės į viešumą vėl kaip didžiulis pūlinys iškilo nemažėjančių eilių pas gydytojus problema. Kol ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad to priežastys įvairios ir spręstinos ne vienu būdu, specialistai konstatuoja, kad dėl apsunkinto patekimo pas medikus žmonės paprasčiausiai stumiami į mokamą mediciną.

Milžiniška gyva, lauke šąlančių žmonų eilė prie Klaipėdos ligoninės privertė reaguoti tiek medikus, tiek patį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Žmonės piktinosi, kad norėdami vien tik užsiregistruoti laukimo eilei pas gydytoją turi nueiti pragaro kelius. Nors įstaiga teigia, kad situacija pasitaikė neeilinė, talonėlių „medžioklė“ ir eilės atrodo sunkiai išgyvendinamas reiškinys sveikatos sistemoje.

Po šalį sukrėtusių smurto prieš medikus istorijų, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pabrėžia ne tik adekvačių bausmių už smurtą, bet ir pačių specialistų pasirengimo dirbti konfliktinėse situacijose svarbą. Anot jos, po daugiau nei dešimtmetį trunkančių studijų medikai nemoka dirbti su agresyviais pacientais. Pastaraisiais mėnesiais viena po kito Lietuvą sukrėtė smurto prieš medikus istorijos.

Pastaruoju metu vis daugiau pacientų negali vaistinėse rasti jiems būtinų vaistų. Priežastys – trikdžiai jų gamyboje ir trūkinėjanti tiekimo grandinė, tačiau ministras Arūnas Dulkys tikino, kad daugiau nei pusė trūkstamų vaistų guli sandėliuose.  TV3 žinių „Dienos komentare“ medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė pasakė, kaip viskas yra iš tiesų. Kokių vaistų šiuo metu trūksta labiausiai? Įvairiausių. Dažniausiai skundžiamasi, kad trūksta antibiotikų tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko. Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.

Operacinėse nėra sterilių pirštinių, chirurginių instrumentų, siūlų, duriančių adatų. Ir tai ne karo lauko ligoninės Ukrainoje aprašymas. Tokia realybė susiklostė dalyje Lietuvos ligoninių. Anot medikų sąjūdžio, visa tai – dėl per menko ligoninių finansavimo. O ministerija pirštu beda į ligoninių vadovus, esą tai jie nemoka tvarkytis su pinigais. Vilkaviškio ligoninės operacinėje pluša gydytojai, nes pacientui buvo atliekama išvaržos operaciją.

Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

Nuo antradienio trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pradėti vakcinuoti medikai ir kai kurios kitos gyventojų grupės. Medikai trečios vakcinos dozės prašė jau kurį laiką, mat buvo pastebėta, kad antikūnų jų organizme sumažėjo. Jie vakciną gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto kai kurie medikai sako, kad sprendimas dėl trečiosios vakcinos dozės galėjo būti priimtas šiek tiek per vėlai – jau atsirado COVID-19 užsikrėtusių medikų.

Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.