Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projekte. Šitai numatoma įgyvendinti iki 2027 metų pabaigos.
Be kita ko, kaip skelbiama, naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su komanda iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio ketina susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius, neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus ir pritraukti užsieniečius, užtikrinant sklandų jų kvalifikacijų pripažinimą bei įdarbinimą šalies sveikatos priežiūros įstaigose.
Numatyta pritraukti ir ne mažiau kaip 280 sveikatos priežiūros specialistus iš užsienio.
„Kur bebesi – visur yra duobė“
Patys medikai vieningai sutinka – užmojai džiugina, tačiau viskas skamba per daug optimistiškai, kad galėtų virsti realybe.
„Pažadai gražūs, bet jų įgyvendinimu nekvepia, nes sveikatos sistemoje sukaupta tiek problemų, kad viską iškuopti labai sudėtinga – kur bebesi, visur yra duobė“, – situaciją įvertino Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Jos teigimu, dėl to negalima besti pirštu į vieną kurią politinę jėgą, mat tai yra užgyventa per visą nepriklausomybės laikotarpį. „Į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, dabar bent nebe taip įžūliai meluojama į akis, kad viskas yra gerai“, – konstatavo LMS atstovė.
Slaugytojų trūkumas milžiniškas
Pašnekovės vertinimu, jei gydytojus gal ir galima pritraukti, su slaugytojais yra didžiulė bėda.
„Tikrai matau, kad yra savivaldybių politika, regionų merai stengiasi kiek įmanoma finansuoti gydytojų atvykimą, yra visokie bonusai, siūlomos didžiulės sutartinės algos jauniems specialistams. Tačiau iš kur paimti 500 slaugytojų – jų nėra niekur. Jų per metus viešajam sektoriuje paruošiame 50“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
„Pažadai gražūs, bet jų įgyvendinimu nekvepia, nes sveikatos sistemoje sukaupta tiek problemų, kad viską iškuopti labai sudėtinga – kur bebesi, visur yra duobė“, – sako A. Gerliakienė.
Pasak jos, nors ir pačių gydytojų pertekliaus nėra, tačiau nėra tokio trūkumo, nes jų šiek tiek daugiau lieka sistemoje, nei išeina. „O slaugytojų kasmet prarandame po 200. Nes jei jų pabaigia 600, į sistemą ateina 400, pusė iš jų nusėda privačiame sektoriuje.
Didelė problema – jaunus žmones apskritai sudėtinga pritraukti studijuoti slaugą. Kolegijos ir universitetai gi sako, kad turi daug didesnį potencialą ir galėtų paruošti daugiau. Nors pakeitė ir pagerino sąlygas, yra valstybės finansuojamos vietos, ši specialybė dėl įvairių niuansų neatrodo patraukli“, – konstatavo ji.
Nemato, kas turėtų vilioti sugrįžti
LMS atstovė dalinosi, kad receptas specialistams pritraukti – kaip ant delno. „Žmonės pritraukiami darbo sąlygomis, gera kvalifikacijos kėlimo sistema, karjeros galimybėmis, gerais atlyginimais. Bet dabar matau, kad ligonių kasų politika yra mokėti už papildomas paslaugas ne visą kainą.
Vadinasi, tų paslaugų mažės arba paslaugos išlieka, bet apmokėjimas mažėja. Ir visą laiką kartojama, kad nebus jokių priemokų, viskas, kas yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo mokama už paslaugas, to turi pakakti. Neįsivaizduoju, kaip dabartinei ministrei pavyks suderinti tokią politiką.
Neturint resursų neįmanoma į sistemą pritraukti slaugytojus, nes jiems reikia drastiškai kelti atlyginimus – jie turi gauti 3000–4000 tūkst. į rankas, kiek yra Skandinavijoje, Vokietijoje. Mes neturime pasirinkimo, nes jos išvyksta, su tokia politika neturime kaip konkuruoti, jei slaugytojai sumokame iki 1 tūkst. arba 1,5 tūkst. Šiandien tai nėra pakankama“, – dėstė A. Gerliakienė.
Pasak jos, sąlygas reikia gerinti „čia ir dabar“, susiskaičiuoti, kiek slaugytojų tiksliai reikia: „Nes jei įsivaizduojama, kad iš kažkur paims 500 slaugytojų, tai kažkas jų neteks. Šiandien jų trūksta ir universitetinėse ligoninėse.“
Vilčių ji nedėjo ir apie specialistų parsigrąžinimą iš užsienio arba pačių užsieniečių pritraukimą. „Kodėl užsienietį turėtų vilioti čia važiuoti, jei jis gali važiuoti į Vokietiją? Jis ir taip turi važiuoti iš namų, o, pavyzdžiui, Kirgizijoje besimokančioms slaugytojoms jau yra mokama stipendija virš 1000 eurų ir, kada jau apmokytos jos atvažiuoja į Vokietiją, gauna 3 tūkst. į rankas.
Tai ką jos čia veiks Lietuvoje, kur dar kalbą turi išmokti ir tokios sąlygos? Čia reikia sisteminių sprendimų, kurių kol kas nematau, galbūt dabar tokia apmąstymo fazė, ieškoma, kur yra silpnos vietos“, – komentavo A. Gerliakienė.
„Nežinau, labai optimistiška“
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės pavaduotoja Raselė Andrijauskienė antrino, kad valdžios planai neskamba realistiškai.
„Šaunu, kad tokie ketinimai, tik džiaugtumėmės. Bet 500 slaugytojų – į regionus, nežinau, labai optimistiška. Pagrindinė motyvacija yra darbo užmokestis, darbo aplinka ir klimatas įstaigoje.
Dabar gi regionuose slaugytojų darbo užmokestis nelabai patrauklus, jauni žmonės nesirenka šios specialybės, o jei ir renkasi išeina į grožio industriją ar kažkur išvažiuoja į kitas šalis. Tad jei užtikrintų socialines ir ekonomines garantijas, adekvatų apmokėjimą, tinkamas darbo sąlygas, kažkokias papildomas motyvacijas, gal ir būtų kažkas“, – svarstė slaugytoja.
Pasak jos, savivaldybės gali inicijuotų programas kaip gydytojams – apmokėti studijas, galbūt suteikti gyvenamąją vietą, kitas motyvacijas, o slaugytojas įsipareigotų atidirbti toje gydymo įstaigoje.
Pašnekovė patikino, kad situacija dėl slaugytojų išties itin sudėtinga. Vienoje įstaigoje jų trūksta daugiau, kitoje – mažiau, tačiau slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų stokojama visur.
„Šaunu, kad tokie ketinimai, tik džiaugtumėmės. Bet 500 slaugytojų – į regionus, nežinau, labai optimistiška“, – sakė R. Andrijauskienė.
„Lietuvos pacientams, jei Vyriausybė kažko nesugalvos, nelabai kas bus. Aišku, medikai aptarnaus pacientus, kiek galės, bet po kelių metų labai pasijaus slaugytojų trūkumas. Juolab didelė jų dalis yra pensinio amžiaus. Jei įstaigoje, kurioje dirbu, visos garbaus amžiaus slaugytojos paliktų darbą, įstaigai pritrūktų labai daug darbo rankų“, – neslėpė R. Andrijauskienė.
Išvažiuoti iš Vilniaus labai sunku
Kalbėdamas apie tai, kad ne tik nesiveržiama užimti rajono gydymo įstaigų vadovų postų, bet ir atvykti į jas dirbti medikais, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius yra pastebėjęs, kad tai sąlygoja ir miglota regiono gydymo įstaigų ateitis.
Pasak jo, darbo rajono ligoninėse patrauklumo nedidina liekantys neaiškumai dėl įstaigų likimo ir vaidmens reformos kontekste.
„Naujos ministerijos pasiryžimas kaip ir yra geras, kaip jį realizuos, dar nėra aišku. Tik klausimas, kaip bus su ligoninių tinklu, nes programos veiksmuose nėra nė žodžio apie rajono ligonines. Tai truputį keista, kaip jas matome, koks jų vaidmuo ir likimas“, – portalui tv3.lt yra kalbėjęs Jurbarko meras.
Pasak jo, tuo metu kalbant apie studentų pritraukimą į regionus, pastebimas įdomus dalykas. „Jei jie mokosi Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, nesunkiai keliauja po Lietuvą – vis tiek, reikia suprasti, tikėtina, didžioji dalis gydytojų gyvens didesniuose miestuose ir važinės.
Bet besimokydami Vilniuje patenka į savotišką burbulą ir jiems išvažiuoti kitur labai sunku. Ir dabar visaip bandoma įveikti tą stereotipą, kad Lietuva – ne tik Vilnius. Nes, atrodo, Vilnius taip sužavi, kad visi, baigę universitetą čia, išvažiuoti į kitą Lietuvos vietą atrodo kaip iki mėnulio skristi“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, medicinos įstaigose praėjusių metų trečiąjį ketvirtį trūko 450 specialistų: 316 gydytojų (iš jų 43 šeimos gydytojų), 70 slaugytojų ir 64 kitų specialistų.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metų tyrimas rodo, kad 2032 metais Lietuvoje trūks apie 4,6 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 2,36 tūkst. slaugytojų padėjėjų, 1,33 tūkst. išplėstinės praktikos slaugytojų, apie 270 šeimos, apie 200 vidaus ligų, apie 150 vaikų ligų ir apie 130 skubios medicinos gydytojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
