Grupė Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narių siekia pažaboti, jų tvirtinimu, privačių įstaigų neteisėtai iš pacientų imamas priemokomis. Šiuos ir kitus pakeitimus numatančios įstatymų pataisos rudenį vėl turėtų grįžti į Seimą.
„Tokie dalykai masiškai paplitę“
Kaip teigė vienas jų iniciatorių SRK pirmininkas Antanas Matulas, visos blogybės esą dabar ir kyla iš galiojančios nuostatos, leidžiančios pacientui renkantis brangesnę ar kokybiškesnę paslaugą pačiam susimokėti kainos skirtumą.
„Galima imti priemokas už komfortą, bet ne už dar kažkokias papildomas konsultacijas ar priemones. Žinau atvejų, kai žmonės skundžiasi, kad ligoninėse ar poliklinikose paskiria kokį pigiausią antibiotiką, tinka jis ar netinka, sako, kad paskyrė, bet jis jums nelabai tiks, jums reikia geresnio. Ir žmogus renkasi, tyliai moka dėl savo sveikatos.
Arba pasiūlo geresnę priemonę, išrašo ne receptą, bet ant lapelio ir žmogus, bijodamas pasipriešinti gydytojui, galvodamas, kad dar reikės sugrįžti, eina ir moka. Klausia, ar gali taip būti, kad operacinis laukas dengiamas vienomis priemonėmis, o štai, sako, mūsų vaistinėje yra kažkas geresnio, eikite nusipirkti. Tokie dalykai masiškai paplitę, masiškai skundžiasi, tik ne visi išdrįsta raštu pasiskųsti“, – tvirtino konservatorius.
Be kita ko, įstatymo pataisomis siūloma ligonių kasoms suteikti didesnę galią nustačius pasikartojančius grubius sutarties pažeidimus įstaigai laikinai sustabdyti paslaugas.
„Dabar gali tik parašyti įspėjimus. Ir turime įstaigų, kurias ligonių kasos perspėja 10, 15 kartų – daugiausiai čia kalbame apie privačias įstaigas, kurios ima neteisėtas priemokas.
Be abejo, kad tai sukėlė privatininkų pasipiktinimą, prasidėjo lobistų spaudimas Seime. Bet paprašėme pertraukos iki rudens, nes buvo 32 Teisės departamento pastabos. Kai kurios jų buvo rimtos, tad norime registruoti jau pataisytą variantą“, – portalui tv3.lt aiškino parlamentaras.
Nori užkamšyti landą įstatyme
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius patikino, kad situacija dabar tikrai nėra gera – sulaukiama daugybės pacientų nepasitenkinimo.
„Skaitau daugybę pacientų laiškų, kurie piktinasi, kad būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kreipiasi sveikatos priežiūros paslaugų į privačias viešąsias įstaigas ir ten dar jiems tenka mokėti priemokas. Ir jos kartais išties gali net gerokai viršyti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokamą kainą“, – tvirtino jis.
„Žinau atvejų, kai žmonės skundžiasi, kad ligoninėse ar poliklinikose paskiria kokį pigiausią antibiotiką, tinka jis ar netinka, sako, kad paskyrė, bet jis jums nelabai tiks, jums reikia geresnio. Ir žmogus renkasi, tyliai moka dėl savo sveikatos“, – sakė A. Matulas.
Pašnekovo aiškinimu, teoriškai viskas turėtų būti taip, kad jei siuntimą turintis pacientas nuėjo į privačią gydymo įstaigą, kuri jo norimoms paslaugoms turi sudariusi sutartį su ligonių kasomis, turi teisę gauti standartinę paslaugą, kurią apmoka PSDF, ir už tai neprimokėti.
„Teoriškai tokia galimybė egzistuoja, bet praktiškai pacientai tuo negali pasinaudoti, nes jiems vienaip ar kitaip įrodoma, kad taip neišeis. Tai yra didžiulė problema ir kadangi sukelia masinį pacientų nepasitenkinimą, visai sveikatos sistemai pelno reputaciją, kad ji yra neskaidri, korumpuota ir visokia kitokia“, – kalbėjo VLK vadovas.
G. Kacevičius teigė, kad dabar įstatyme yra palikta landa ir nurodyta, jog pacientas, turėdamas teisę gauti iš PSDF apmokamą paslaugą, norėdamas kažkokios geresnės kokybės, geresnių medžiagų ar geresnių paslaugų, turi teisę už tai susimokėti papildomai.
„Ir tai yra ta landa, kuria naudojasi nesąžiningų paslaugų teikėjai. Jie tada prigalvoja visokių gėrybių, kurių pacientui reikia nereikia, ir tada jį papildomai apmokestina“, – tvirtino VLK vadovas.
Jis priminė, kad dabartinis įstatymas gimė dar 1994 m., Lietuvai neseniai atgavus Nepriklausomybę. O tuo metu ekonomikai nukritus į gilią duobę, sveikatos sistema skurdo ir gyveno iš įvairių labdarų – vaistų, įrangos, lovų ir pan.
„Taigi įstatymų leidėjas pagalvojo apie galimybę žmonėms, kurie turi pinigų, galbūt gauti kažką daugiau nei skurdas. Bet praėjo beveik 30 metų, Lietuvos sveikatos sistema visiškai pasikeitė, ji pakankamai gerai apsiginklavusi ir įranga, ir vaistais, ir personalu. Žinome, kad yra problemų, bet ji iš esmės yra pilnai pajėgi suteikta geros kokybės pagalbą be jokių papildomų mokėjimų. Minėta landa neatitinka laiko dvasios ir norima ją panaikinti“, – aiškino G. Kacevičius.
Nuogąstauja, kad užkirs kelią aukštesnės kokybės paslaugoms
Dar prieš nukeliant įstatymo projekto svarstymą pacientų organizacijos išplatintame pranešime nuogąstavo, kad tokie pakeitimai apribotų jų teises.
„Pacientų organizacijos blogai vertina siūlymus apriboti pacientų galimybes rinktis aukštesnės kokybės paslaugas. Turi būti sudaryta galimybė už paslaugas, kurių valstybė negali pilnai kompensuoti, leisti patiems pacientams prisimokėti, jeigu šie tą padaryti gali“, – cituoti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės pasisakymai.
G. Kacevičius savo ruožtu svarstė, ar ši organizacija išties atstovauja pacientams: „Siūlomi pakeitimai kaip tik padėtų apginti pacientą ir garantuoti kokybišką sveikatos apsaugą be papildomų primokėjimų.“
Pasak A. Matulo, jei po pateikimo įstatymo projektui būtų pritarta, atskirai ruošiamasi daug diskutuoti su pacientais, kitomis organizacijomis: „Negi jie nori toliau nelegaliai mokėti, kad juos kartais net reketuotų, kad jiems pasiūlytų ne moderniausią gydymą, kas jiems turėtų priklausyti nemokamai?“
VLK vadovo aiškinimu, sistema turėtų būti tokia, kad normali, kokybiška medicininė paslaugą, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, turėtų būti prieinama tiek valdiškose, tiek privačiose gydymo įstaigose: „Galimybė prisimokėti galėtų būti tik tokiu atveju, kai šnekame apie komfortą, tai, kalbant pusiau juokais, jei gulint stacionare vietoj kotleto norisi kepsnio ar 5 žvaigždučių viešbučio sąlygų.“
Priemokos kitose šalyse – simbolinės
Pašnekovas kartu nurodė, kad beveik visose Europos Sąjungos šalyse yra pacientų priemokos, tačiau, jo aiškinimu, daugumoje jų jos yra fiksuotos.
„Neretai jos yra simbolinės, kurių paskirtis pirmiausia reguliuoti paslaugų vartojimą. Pavyzdžiui, yra priemoka už lovadienį, receptą, vizitą pas gydytoją – kažkokia nedidelė fiksuota suma. Kitos šalys – Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija – turi kitą sistemą, kur pacientas moka procentą nuo kainos, tai yra tik jos dalį.
„Praėjo beveik 30 metų, Lietuvos sveikatos sistema visiškai pasikeitė, ji pakankamai gerai apsiginklavusi ir įranga, ir vaistais, ir personalu. Žinome, kad yra problemų, bet ji iš esmės yra pilnai pajėgi suteikta geros kokybės pagalbą be jokių papildomų mokėjimų“, – sakė G. Kacevičius.
Visose šalyse, kur taikomos priemokos, yra apsauginiai mechanizmai, kurie gina socialiai pažeidžiamus žmones nuo tų priemokų, nes jie tiesiog gali būti nepajėgūs jas sumokėti. Jie yra atleidžiami nuo priemokų ar jos sumažinamos. Bet niekur nėra priemokų už kažkokią geresnę kokybę, geresnes medžiagas ir panašius burtus“, – tvirtino G. Kacevičius.
Mato populistinį būdą sisteminėms problemoms spręsti
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovo dr. Laimučio Paškevičiaus manymu, siūlymu uždrausti pacientams pasirinkti ir prisimokėti papildomai už inovatyvesnes, geresnės kokybės, saugesnes sveikatos priežiūros paslaugas, susimokant kainų skirtumą bandoma išspręsti daug rimtesnes sveikatos sistemos bėdas.
„Akivaizdu, kad tai dar vienas populistinis mėginimas ne spręsti sistemines sveikatos sistemos prastos vadybos, nepakankamo finansavimo, paslaugų blogo prieinamumo ir prastos kokybės problemas, bet užkardyti pacientams teisę pasirinkti jiems priimtinesnes, aukštesnio lygio paslaugas“, – komentavo jis.
Pasak pašnekovo, šis Sveikatos draudimo įstatymo projektas kartu su kitais keliais įstatymų pakeitimų projektais buvo išimtas iš Seimo darbotvarkės, nes esą prieštarauja Konstitucijai bei neatitinkantis Konstitucinio Teismo (KT) nutarčių ir jų išaiškinimų nuostatų.
„Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. KT dar 2013 m. gegužės 16 d. nutarime yra aiškiai pasisakęs, kad paciento pasirinkimu dalis sveikatos priežiūros paslaugos, PSDF lėšomis, gali būti apmokama paties paciento tiek valstybinėse, tiek kitose įstaigose. O įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas turi būti atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kt.“, – dėstė L. Paškevičius.
Taigi, jo teigimu, visiškai normalu, kad pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kainą apmokėdami patys.
„Konstitucija ir įstatymo nuostatos aiškiai reglamentuoja, kokiais atvejais, kokiose įstaigose, kokia pagalba turi būti užtikrinta nemokamai, o kokiais atvejais pacientas savo pasirinkimu gali prisidėti privačiais finansiniais ištekliais, sumokant kainų skirtumą tarp bazinio standarto (kuris, beje, nėra aiškiai aprašytas) ir paciento pasirinkto įstaigos siūlomo standarto“, – kalbėjo privačių gydymo įstaigų atstovas.
Pasak L. Paškevičiaus, kalbos apie gyventojų skundų, susijusių su papildomais primokėjimais už sveikatos priežiūros paslaugas, dirbtinai išpūstos:
„Vilniaus Teritorinės ligonių kasos skelbiamoje informacijoje nurodyta, jog per 2020 ir 2021 m. kasmet buvo nustatyta vos po 9 pagrįstus skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. Tai rodo, kad, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas, veikia ir esminių neaiškumų nekelia.“
Išaugtų eilės viešosiose įstaigoje?
Pašnekovas tvirtino, kad uždraudus pacientams galimybę rinktis ir prisimokėti papildomai už tam tikras paslaugas, neabejotinai išaugtų eilės valstybės kompensuojamoms (bazinio lygio) paslaugoms gauti.
„Valstybinės gydymo įstaigos visiškai užsikimštų pacientais. Kita dalis pacientų būtų priversta rinktis korupcijos ir šešėlio praktiką, už inovatyvesnes, modernesnes paslaugas, geresnės kokybės medžiagas atsidėkojant „vokeliuose“. Tokių pokyčių tikėtinas rezultatas: medicinos paslaugų prieinamumas ir kokybė prastės, eilės paslaugoms dar labiau išaugs.
„Konstitucija ir įstatymo nuostatos aiškiai reglamentuoja, kokiais atvejais, kokiose įstaigose, kokia pagalba turi būti užtikrinta nemokamai, o kokiais atvejais pacientas savo pasirinkimu gali prisidėti privačiais finansiniais ištekliais“, – sakė L. Paškevičius.
Praradusios papildomą finansavimą įstaigos neturės galimybių toliau didinti medikams darbo užmokesčio, įsigyti brangiai kainuojančios moderniausios įrangos bei šiuolaikiškų kokybiškų medicinos priemonių. Sveikatos priežiūros specialistai, negalėdami gauti orų gyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio, bus toliau priversti ieškoti darbo alternatyvų užsienio šalyse, o pacientai turės tenkintis tik bazinio lygmens paslaugomis. Ar tikrai to siekiama?“ – svarstė L. Paškevičius.
Įkainiai nepadengia paslaugų kainos
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkei Auristidai Gerliakienei tuo metu buvo akivaizdu, kad nuolatinėmis deficito sąlygomis priversta gyventi sveikatos sistema turės ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
„Dabar ligonių kasų monopolija yra nesveika, toksiška ir sukuria labai daug precedento neskaidrumui ir klaidų darymui. Ir tas gąsdinimas, bauginimas, kad gydymo įstaigos negaus pakankamo kiekio pinigų arba bus nubaustos, jei kažkas prasižengs ir neatitiks ligonių kasų įsivaizdavimo, kaip reikia gydyti, tai yra atgyvena. Su botagu toli nenuvažiuosi“, – kalbėjo ji.
LMS atstovė pabrėžė, kad ligonių kasų finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai toli gražu nepadengia realių kaštų.
„Ką reiškia, kad ima neteistai priemokas? Jei jūs atliekate savo darbą, tai jis turi savo kainą ir į tai įeina tam tikros sudedamosios dalys ir norima gauti 100 proc. už tai, kas padaroma. Ligonių kasos moka nuo 40 iki 60 proc. už paslaugą, kiek ji kainuoja ir tai sukelia lėtinį deficitą visoje sistemoje“, – savo nuomonę dėstė A. Gerliakienė.
Paverčia įkaitais
L. Paškevičiaus teigimu, kol nėra sveikos ekonomikos ir vadybos sveikatos priežiūros sektoriuje, kol šios pagrindinės sistemos šlubuoja, jų įkaitais tampa tiek medikai, tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros įstaigos.
„Argi normalu, kai šeimos gydytojas per dieną privalo priimti virš 30-ties pacientų, išgalint vienam pacientui skirti vos 5–7 minutes – apie kokią taip deklaruojamą „į pacientą, jo poreikius orientuotą mediciną“, apie kokią saugią mediciną galime kalbėti? Ar normalu, kai pacientai turi laukti konsultacijos ar operacijos kelis mėnesius, kuomet per tą laiką jų liga gali komplikuotis ar net ištikti mirtis?
Argi normalu, kai medikai palieka gydymo įstaigas ir renkasi darbą kitose šalyse, kur jiems mokamas kelis kartus didesnis darbo užmokestis, kur jie yra gerbiami ir neverčiami užsiimti konvejerine medicina?“ – skaudulius vardijo privačių gydymo įstaigų atstovas.
Jo teigimu, tai – tik dalis kone labiausiai akį rėžiančių sisteminių sveikatos sektoriaus problemų, kurios tęsiasi metai iš metų.
„Žymiai paprasčiau nukreipti dėmesį nuo šių sveikatos sistemos ligų ir piktžaizdžių socialistinės lygybės ir „nemokamos medicinos“ populistiniais šūkiais, lyg niekas neprisimintų teoriškai nemokamų, bet praktiškai prastos kokybės ir deficitinės medicinos laikų“, – komentavo L. Paškevičius.
Vyksta degradacija daktaru poziuryje i pagalbos ieskanti zmogu, nera ko noreti - zuvis pasvinksta nuo galvos, o tas galvas renkame mrs patys.
