Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė konstatavo, kad slaugos klausimai nerimą kelia jau kokius trečius metus, o problemoms galo, atrodo, nematyti ir žiūrint į ateitį.
„Tik trečdalis studijas baigusiųjų slaugytojų lieka Lietuvoje, trečdalis emigruoja į Skandinaviją ir Vokietiją, trečdalis nusėda į grožio industrijos sektorių, kur sąlygos yra daug patrauklesnės.
Klausimas, kokiu būdu bus užtikrinama ta slauga, nes žmogiškųjų išteklių trūkumas yra milžiniškas, nėra nė vienos gydymo įstaigos, kur netrūktų slaugytojų. O kalbant apie tai, kad reforma didžiąją slaugos dalį perkelia į namus, matau labai didelę grėsmę, kad specialistų nepritrauksime“, – neseniai Seimo Laisvės frakcijos surengtoje diskusijoje kalbėjo ji.
Gydytojų algos didesnės nei slaugytojų
LMS atstovės teigimu, naujų prošvaisčių nematoma ir žiūrit į planuojama kitų metų privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.
„Iš to, ką ką tik girdėjau Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, nėra numatyta nei paslaugų įkainių didinimo, nei atlyginimų kėlimo, viskas lieka užkonservuota kaip anksčiau. Tad matome, kad jokių pastangų gerinti finansinę padėtį nėra. Kalbant apie išplėstinių paslaugų įgaliojimą, kurie naujai patvirtinti slaugytojams – išrašant nedarbingumus, pratęsiant receptus – papildomo finansavimo numatyta taip pat nėra“, – kritikavo A. Gerliakienė.
Pasak jos, liūdina tai, kad gydytojų darbo užmokesčiui skiriamos didesnės lėšos, o „slaugytojai lieka kažkur užribyje“.
Pasak jos, nėra patraukli situacija ir dėl darbo sąlygų gerinimo, mobingas esą yra milžiniškas. Nors sakoma, kad darbo sąlygomis turėtų pasirūpinti gydymo įstaigų administracija, medikė konstatavo, kad nedidinant įkainių vadovų rankos yra surištos, mat neturi tam lėšų.
„Tai, kas ant popieriaus atrodo labai gražiai, forma puiki, sakyčiau, turinio užpildymo nėra – nei strateginių planų, nei būdų. Taip tie gražūs pristatymai lieka tik tuščiais žodžiais, o realių sprendimų, kad žmonėms būtų gerinamos sąlygos, atlyginimas, darbo aplinka, saugumas.
Be to, nėra jokių numatyta saugumo priemonių, kai dabar slaugytojai į namus. O čia gali būti ir smurtinių, ir seksualinio priekabiavimo atvejų, niekas nekalba apie kūno kameras, kurios kiekvienam turėtų būti privalomos“, – konstatavo A. Gerliakienė.
Jaunus specialistus išgina didesnio atlygio paieškos
Slaugytoja Vaiva Jankienė gi savo ruožtu stebėjosi, kokiu būdu šią specialybę ketinama padaryti prestižine, kai algos šiandien yra tokios apverktinos.
„Dabar pastoviai iš ministerijos girdimas naratyvas, kad bus didinamas slaugytojų prestižas, tik labai įdomiais keliais tai bus daroma. Nežinau tokios profesijos, kur uždarbis į rankas siekia 750, 800 arba 1000 eurų ir tai laikoma prestižine profesija. Kaip už tokį atlyginimą dirbantys žmonės taps prestižinės profesijos atstovais, tikrai nesuvokiama“, – stebėjosi ji.
„Tik trečdalis studijas baigusiųjų slaugytojų lieka Lietuvoje, trečdalis emigruoja į Skandinaviją ir Vokietiją, trečdalis nusėda į grožio industrijos sektorių, kur sąlygos yra daug patrauklesnės“, – sakė A. Gerliakienė.
LMS valdybos narė teigė, kad daugelis jaunų žmonių renkasi išvažiuoti, kur atlyginimas yra didesnis. „Ir kur jis yra ne puse karto, o kelis kartus didesnis. Atlyginimas ir darbo krūviais yra didžiausia problema, kurią reikia spręsti visų pirma, prieš imantis bet kokių reformų.“
Jos teigimu, net ministerijos pažadai, kad į slaugos studijas kasmet bus priimama 10 proc. daugiau slaugytojų, nepadės: „Tai nieko neišgelbės, nes lygiai tiek daugiau procentų jaunimo vis tiek išvažiuos. Ir dabar jaunimas labai intensyviai ieškosi, žiūri vietas, kuri šalis patrauklesnė. Toje pačioje Norvegijoje, kur pati nuvažiuoti padirbti, slaugytojų trūkumas yra tik didėjantis ir jie daro daug, kad pritrauktų specialistus. Ir ypač specialistai iš Lietuvos yra labai branginami.“
„Aš nebepakeliu, iš to nebeišgyvenu“
V. Jankienė pasakojo, kad daugelis slaugytojų yra ant visiško perdegimo ribos, mat dėl specialistų trūkumo priversti dirbti kur kas didesniais krūviais nei 1 etatu.
„Štai vienoje didžiausių šalies klinikų, viename skyriuje, visi slaugytojai dirba 1,5 etato, bet realybėje jie dirba ir po 2 etatus, nes kažkas susirgo, išėjo atostogų, tad reikia imti papildomus budėjimus. Tie slaugytojai, su kuriais kalbu, kurie yra ir iš didžiųjų klinikų, ir iš kitų miestų, sako, kad yra pervargę, nieko nebenori. Sako: „Ariu už tą tūkstantį eurų, ką man daryti?“ Per dvi savaites esu gavusi tiek asmeninių žinučių iš gydymo įstaigų ir visos jos yra apie tą patį: „Aš nebepakeliu, iš to nebeišgyvenu“. (...) Štai ką tik įvyko gaisras senelių namuose, tai prie 80 sunkių pacientų, kurie nevaikštantys, kiek ten buvo personalo – trys žmonės“, – kalbėjo ji.
Žada šviesų rytojų
Tuo metu SAM atstovai kaip žirnius bėrė naujoves slaugos sektoriuje ir teigė, kad yra judama į šviesų rytojų.
„Mūsų pagrindinė politinė kryptis – pagerinti slaugos prestižą ir tą reikia daryti ilgalaikėje perspektyvoje. Kas jau nuveikta? Slaugos į namus paslaugos labai stipriai išsivystė. Kad ir kokios būtų istorijos apie nelabai gerus atvejus, skaičiai sako, kad gavėjų skaičių padidinome nuo 10 iki 50 tūkst.
Tam skyrėme gana dideles lėšas iš PSDF, suplanuota net 50 mln. daugiau lėšų. Ir tai suplanuota ne tik ambulatorinei slaugai, bet ir stacionarinei, buvo pakelti įkainiai, pertvarkyti reikalavimai slaugos paslaugoms, nustatyti krūviai slaugos ligoninėse“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Jos aiškinimu, visuomenei senėjant ir numatant tokių paslaugų poreikio augimą daug vilčių dedama į ilgalaikės priežiūros reformą, paslaugas, skirtas savarankiškumą praradusiems žmonėms, kurios apjungs tiek slaugą, tiek globą.
Pripažino didelius netolygumus dėl atlyginimų
Prabilus apie slaugytojų atlyginimus, viceministrė priminė, kad jų darbo užmokestis yra reguliuojamas pagal kolektyvinę šakos sutartį. Vis tik ji neslėpė, kad realybėje egzistuoja nemažos atlyginimų žirklės, o didesnė liūto dalis tenka gydytojams.
„Turime gana nemažų problemų, nes kai kurie rajonai, stengdamiesi išlaikyti stacionarines paslaugas, favorizuoja gydytojus, tad uždarbis iš PSDF pasiskirsto taip, kad daugiau skiriama gydytojams ir mažiau slaugytojams. Dėl to esame kaltinami, kad kai kurios slaugytojos per mažai uždirba. Bet geriau besitvarkančioms įstaigoms sekasi didinti algą slaugytojams, tačiau netolygumai tarp įstaigų yra labai dideli.
„Bet geriau besitvarkančioms įstaigoms sekasi didinti algą slaugytojams, tačiau netolygumai tarp įstaigų yra labai dideli“, – sakė D. Jankauskienė.
Šiais metais šakos kolektyvine sutartimi reikalingas lėšas per įkainius padidinus 180 mln. eurų, ministras pasirengęs nurodyti ir rekomenduoti įstaigoms ypač atkreipti dėmesį į slaugytojų darbo užmokesčio didinimą, ne vien tik gydytojų“, – aiškino D. Jankauskienė.
Kalbėdamas apie darbo užmokestį ir tai, kas susiję su ambulatorinėmis paslaugoms namuose, SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis teigė, kad jau yra gerųjų pavyzdžių.
„Turime įstaigų, kurios, teikdamos ambulatorines paslaugas namuose, savo darbuotojams gali mokėti ir 1600, ir 1700 eurų, bet turime įstaigų, kurios moka ir 900 eurus į rankas, nors įkainis absoliučiai vienodas. Tai klausimas, kur tie pinigai nukeliavo?“ – svarstė jis.
Nesutaria dėl įkainių didinimo
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas savo ruožtu priminė, kad su augančiu PSDF biudžetu didinami ir medikų darbo užmokesčiai.
„PSDF biudžetas didėja 13,5 proc., tai yra virš 400 milijonų eurų. Beveik pusė to bus skiriama darbo užmokesčio augimui“, – sakė jis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos aiškinimu, kad šiemet didėjimas fiksuojamas faktiškai visose slaugos paslaugų eilutėse. Gerokai auga lėšų, skiriamų ambulatorinei slaugai, taip pat praeitais metais įkainiai stacionarinei slaugai padidinti beveik 50 proc.
„Šias metais slaugos ligoninėse slaugytojų darbo užmokestis padidėjo apie 27 proc. jei pernai vidurkis buvo 1784 už etatą „ant popieriaus“, tai šiemet apie 2270 eurų“, – komentavo ji.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė prieštaravo, kad didėja ne visų paslaugų įkainiai.
„Tikrai ne visose srityse yra numatyti paslaugų įkainiai. Yra numatyti įkainiai bendrai už paslaugą, neišskiriant slaugytojų darbo ir užmokestis tada priklauso nuo įstaigoje patvirtintos tvarkos. Deja, slaugytojai dažniausia būna tie, kuriems darbo užmokestis nustatomas mažesnis, nei jų atliekamas darbas.
O jų darbas labai sudėtingas, bet, deja, labiau matomas yra gydytojo darbas. Slaugos paslaugų įkainiai yra numatyti pirminėje sveikatos priežiūroje, stacionarinėje slaugoje, intensyvioje terapijoje, bet daugelyje skyrių tai nėra ir reikėtų dėl to diskutuoti“, – atkreipė dėmesį ji.
SAM mato 3 būdus sulaikyti specialistus šalyje
Tuo metu atremdamas medikų argumentus dėl didelio specialistų nutekėjimo į užsienį, M. Čiurlionis aiškino, kad procentai nėra tokie dideli, kaip pateikiama. Pasak jo, aukštųjų mokyklų nurodomais duomenimis, specialistų nutekėjimas į kitas šalis siekia apie 12–14 proc.,
„Jis tikrai, palyginus su kitomis šalimis, nėra didesnis“, – teigė jis.
D. Jankauskienė gi vylėsi, kad slaugytojų pritraukimas į studijas didės 10 proc. kasmet. Paklausta, kaip užtikrinti, kad šie specialistai neišvyktų į užsienį, ji teigė, kad yra trys pagrindiniai būdai.
„Visos valstybės verkia šiuo klausimu, ne tik Lietuva. Visos dalinasi įmanoma patirtimi, ką galima padaryti. Iš esmės yra trys strategijos, kaip pritraukti dirbti žmones į tam tikras įstaigas. Pirma, jei esi kilęs iš to regiono, ten yra tavo šaknys, socialiniai ryšiai. Antra, jei ten daugiau praktikos atliekama (jau pakeistas nutarimas – vietoj 3 proc. viso darbo laiko besimokantieji turės atlikti 35 proc. studijų metu). Trečias dalykas – socialinės garantijos“, – vardijo viceministrė.
