Situacija pažįstama daugeliui – sveikata sušlubavo dabar, o talonėlis pas gydytoją, jei pasiseks jį gauti, – už kelių mėnesių ar pusmečio. Paviešinami ir atvejai, kada eilė kai kuriems tyrimams siekia net kelis metus.
Turintys lėšų ar papildomą sveikatos draudimą kitą kartą net nevargsta bandydami kreiptis į valstybines gydymo įstaigas ir vyksta tiesiai kreipiasi pas privatininkus. Tiesa, mokamų paslaugų žymiai greičiau – kad ir už kelių dienų – gali pasiūlyti iš valstybinė poliklinika. Vis tik neturintys finansinių galimybių laukia tiek, kiek e.sveikatos „burtai“ nulėmė. Kai kurie galbūt gydytojo ir nesulaukia.
Tiesa, ir privačiose įstaigose, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, su siuntimu paslaugą galima gauti nemokamai. Vis tik neretai ligonių kasos sulaukia skundų, kad iš jų yra reikalaujama įvairių priemokų, nors įstatymas tą daryti draudžia.
Žmonėms atsibodo laukti
Žiūrėdama į tai, kad šiuo metu vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė prošvaisčių nematanti – jos įsitikinimu, sparčiai judama vadinamosios nemokamos medicinos pabaigos link.
„Sveikatos paslaugų poreikis yra amžinas – jis bus tol, kol bus nors vienas gyvas žmogus. Jei yra poreikis, turi būti pasiūla, jei jos nesugeba sukurti valdiškas sektorius, tada atsiras privatus. Ir ką dabar labiausiai matau – labai greitai ateis laikas, kai privatus sektorius naudosis praktiškai tik pacientų sumokamais pinigais, o ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokomis.
Žmonės nelauks, kol prisitaikys valstybė – tiek verslas siūlys savo sprendimus, tiek žmonės ieškos pagalbos. Kai skauda, kai turi gydyti fatališką ligą, neturi laiko laukti pusę metų ir stovėti eilėje, tau reikia dabar. Ir žmonės mokės, jei mokės iš savo kišenės pilnai, klausimas, kodėl dar turi mokėti PSD“, – aiškino ji.
Į privatų sektorių stumiami ne tik pacientai, bet ir patys medikai
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė pabrėžė, kad mokamos medicinos link stumiami ne tik pacientai, bet ir medikai.
„Dar nesakyčiau, jog nemokama medicina miršta, bet realybė tokia, kad tiek pacientai, tiek medikai yra stumiami privačios medicinos link. Yra tam tikros diagnozės, kurias nori patvirtinti ar paneigti kaip įmanoma greičiau. Tad jei pacientams reikia ilgai laukti, jis bet kokiu atveju linkęs mokėti kad ir kokius pinigus, kad tik sužinotų, kaip yra iš tikrųjų.
Iš medikų perspektyvos lygiai taip pat – privačiame sektoriuje ir atlyginimai žymiai solidesni, didesnis ir visas socialinis paketas, įvairūs papildomi draudimai. Bet, ko gero, pagrindinis dalykas yra atlyginimas – privačioje įstaigoje jis 2–3 kartus didesnis“, – konstatavo ji.
Viešosiose įstaigose medikai jaučiasi dusinami
Nors dažnai sakoma, kad privačiame sektoriuje galima tikėtis geresnės kokybės paslaugų, šia tema neseniai diskutavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius pabrėžė tvirtino, kad iš esmės viską lemia patys žmonės, o didžiausias peilis – sistemos vadyba.
„Jei geros kokybės specialybės specialistas išeina iš viešosios įstaigos, mat jam privatus moka daugiau, nes geriau tvarkosi su administraciniais kaštais, kur, pavyzdžiui, nereikia kažkokių darbuotojų ir galima pigiau kažką atlikti, tokiu atveju jis sutvarko sistemą.
„Dar nesakyčiau, jog nemokama medicina miršta, bet realybė tokia, kad tiek pacientai, tiek medikai yra stumiami privačios medicinos link“, – sakė R. Kiršienė.
Vadyba viešajame sektoriuje labai šlubuoja dėl daug sisteminių problemų, kada žmonės nebegali ten būti – juos dusina pasenusi atmosfera, valdymo sistema, kur viskas orientuota į hierarchiją“, – realybę konstatavo profesorius.
Darbo didelėje universiteto ligoninėje ir privačiame sektoriuje turintis V. Kasiulevičius teigė, kad šios patirtys nesulyginamos. „Man niekada darbdavys privačiame sektoriuje nieko nesako, mano tikslas – konsultuoti pacientus. Valstybiniame sektoriuje virš savęs turiu kokius 5 viršininkus, kurie man visą laiką duoda skirtingus nurodymus. Čia yra problema sutvarkyti vadybą viešose įstaigose“, – kalbėjo jis.
Įkainiai tokie, kas paslaugos teikti neapsimoka
Jau ilgą laiką medikų linksniuojama problema, iš kurios, teigiama, kyla daug bėdų, – visiškas chaosas su gydymo paslaugų įkainiais. Pažymima, kad kai kurių paslaugų dėl per mažo įkainio net neapsimoka teikti pacientui.
„Prieš kurį laiką Seimo sveikatos reikalų komitetui dar svarstant šių metų biudžetą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė pasiguodė dėl skubiosios pagalbos paslaugos įkainojimo – ji įvardijo tokią sumą, kad paslauga ligoninei kainuoja virš 80 eurų, o iš ligonių kasų ji gauna 27 eurus. Tai yra praktiškai trečdalį sumos. Tai kaip teikti tą paslaugą saugiai, kvalifikuotai, greitai, jei tiesiog tai yra neįmanoma“, – pavyzdį pateikė A. Gerliakienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad ne tik dėl medikų stygiaus, bet ir to, kaip finansuojamos sveikatos paslaugos, ir susidaro eilės.
„Nežiūrint į tai, kad ligonių kasų vadovas nuosekliai kartoja, kad yra didinamas finansavimas iš PSDF, finansavimas didinamas tik plečiant paslaugų spektrą, bet paslaugų įkainiai neperžiūrimi beveik 3 dešimtmečius. Yra tik kosmetinės pataisos labai išskirtinių paslaugų lygmenyje. Tačiau bendrai tos paslaugos neperžiūrėtos ir įkainiai nekeisti 30 metų.
Kaip tai suprasti, kad finansavimas yra plečiamas? Įsivaizduokime, kad turime du darbuotojus ir pasakoma, kad išplės darbų apimtis ir neva už jas bus padidintas įkainis, bet darbo bus padaryti tik tiek, kiek gali padaryti žmonės. Jie negali padaryti už keturis. Arba jei jie padarys už keturis, tai sunku bus patikėti, kad tas darbas bus kokybiškas. Taigi apimtis plečia, bet įkainio nedidina. Taip žmonių, kurie dirba šioje sistemoje, apsukos didėja, bet efektyvumas ne. Nėra kokybės, mūsų mirtingumas kaip buvo vienas iš didžiausių, taip ir liko“, – dėstė LMS valdybos pirmininkė.
Nepavyksta su šaknimis išrauti problemos
Pašnekovės teigimu, kadangi susidaro lėtinis finansinis deficitas, problemos niekaip nepavyksta išrauti su šaknimis.
„Su gydymo įstaigomis yra metams pasirašomos sutartys tam tikroms sumoms, bet labai sunku numatyti, kiek paslaugų įstaigai reikės – imami kažkokie statistiniai vidurkiai, kurie gali būti ir didesni, ir mažesni.
Pasirašant sutartis yra tam tikros sąlygos ir jei tų susitarimų neįvykdysi, kitais metais gresia mažesnis finansavimas. O jei bus atliekama daugiau paslaugų, nebūtinai ligonių kasos tas išlaidas padengs. Taigi ką daro gydymo įstaigos – tą sumą, kurią gauna, dalina iš 12 ir kiekvieną mėnesį, kad būtų tolygus darbas.
Nors sunaudojus šias kvotas gydytojai galimai ir galėtų dirbi, bet ne visos gydymo įstaigos tą daro. Kadangi draudžiama imti priemokas už gydymą ir kažkokias kitos paslaugos negali būti teikiamos mokamai, teikiant paslaugas gaunasi tokie netolygumai“, – apmokėjimo sistemos niuansus aiškino A. Gerliakienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad apie 80 proc. iš PSDF gaunamų pinigų yra skiriami medikų algoms, tad likutis yra labai menkas:
„O iš jo reikia sumokėti ir komunalines paslaugas, niekas neatsižvelgia į galimai būsimus elektros kainų šuolius, kaip ir į galimą metinę infliaciją. Tad gydymo įstaigos turi suktis, kaip išmano. Tai yra pati priežasties šaknis – nepakankamas finansavimas.
Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos tuo metu atkakliai tvirtina, kad viskas yra gerai. Nors pati Finansų ministerija yra išaiškinusi, kad į paslaugos kainą įeina labai daug sudėtinių dalių – nekilnojamojo turto, įrangos, komunalinių paslaugų kaina, medikų kvalifikacija, atlyginimas, turėtų būti įkainota ir visa darbo aplinka – tai yra rūbai, kitos darbo priemonės ir pati paslauga. Bet ligonių kasų metodika, kuri taikoma, daug dalykų neįskaičiuoja, ir gaunasi taip, kad yra apmokama labai nedidelė dalis.“
Problema – finansų paskirstymas
R. Kiršienė antrino, kad įkainiai esamai situacijai išties nėra iki galo adekvatūs, o didžiausia problema yra ne pinigų surinkimas, bet jų paskirstymas.
„Visa esmė yra paslaugų paskirstyme. Dar pažiūrėkime ir į tai, kiek dirbantieji sumoka mokesčių valstybei, o kiek valstybės – draudžiamieji. Tad irgi šios įmokos turėtų bent artėti, nes daugiausiai sveikatos paslaugų ir reikalingos pensinio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, tuo metu valstybė už šiuos savo draudžiamus asmenis sumoka tikrai nedidelę dalį. Tai turėtų būti bent kažkoks galvojimas apie perskirstymą“, – pastebėjo ji.
Naujosios Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas portalu tv3.lt taip pat yra pastebėjęs, kad masė pinigų sveikatos srityje yra naudojama neracionaliai.
„Tai yra darbai, kurių politikai nei numatė, nei darė. Bet mes juos ir renkame, kad apie tai galvotų. Bet jie nemato reikalo, nes paslaugos jiems suteikiamos greitai, nemokamai, kokybiškai. Kadangi jie nemato problemų, kažkas bus pakeltas ant šakių“, – sakė A. Gerliakienė.
„Nėra normalu, kada šiandien net rajoninėse ligoninėse yra sistema, kai tu negali per du mėnesius gauti konsultacijos, bet gali gauti už pinigus. Manau, tai vėlgi dirbtinai kuriama ir nesuvokiama. Bet kurios gydymo įstaigos garantas yra pacientas, jei bus pacientų, bus gydytojų.
Bet kalbant apie jų pritraukimo problemas, labai daug paslaugų yra prirašinėjama įvairios srityse, ypač privačiame sektoriuje, kai pirminis lygis turi teikti ir antrinio lygio konsultacijas. Pavyzdžiui, toje pačioje įstaigoje dirba šeimos gydytoja ir ji turi nefrologės licenciją – natūralu, kad ji gali nuolat siųsti pas save klientus, bet ar tai normalu? Manau, kad masė pinigų sveikatos srityje yra neracionaliai naudojama. Suprantu, kad įstaigoms reikia gyventi, prirašinėjamos paslaugos, bet klausimas konkurencijos ir reguliavimo“, – kalbėjo jis.
„Kažkas bus pakeltas ant šakių“
Pasiteiravus, kaip, jos manymu, spręsti susidariusią situaciją ir ar reikėtų kažkaip keisti draudiminę sistemą, A. Gerliakienė lengvų atsakymų neturėjo, tačiau pabaksnojo politikams, kad būtent jie ir turėtų jų ieškoti.
„Tai yra darbai, kurių politikai nei numatė, nei darė. Bet mes juos ir renkame, kad apie tai galvotų. Bet jie nemato reikalo, nes paslaugos jiems suteikiamos greitai, nemokamai, kokybiškai. Kadangi jie nemato problemų, kažkas bus pakeltas ant šakių. Politikams ateina liūdnos dienos ir ateis laikas, kai niekas vien dėl to nenorės laimėti rinkimų.
Tai yra sunkus klausimas, nėra vieno sprendimo, bet faktas, kas pasirinkimų turi būti daugiau, o ne vienas monopolis. Negana to, dar ligonių kasų teisės aktai sistemoje generuoja klaidas, už kurias baudžiami medikai“, – optimizmo stokojo pašnekovė.
Dulkys: tokio rekordo sveikatos sistemoje nematėme
Paklaustas, ar apie nemokamą mediciną neteks greitai kalbėti tik kaip apie prisiminimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sutiko, kad gyvename kitaip nei Vakarų Europos šalys, tačiau atitinkamai siūlė ir valdyti savo lūkesčius.
„Nemokama medicina yra susijusi su tuo, kad visa tai kažkas apmoka. Nemokamų dalykų nėra. Mes gal supraskime tai, kokį sveikatos pyragą daliname. Nes kai dažnai žmogus, būna, sako, kad moka mokesčius ir jam mažai, neturi to, kas yra Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ar dar kitur, tai gal savo lūkesčius atitinkamai valdykime. Lietuvoje mokame dvigubai mažiau sveikatos draudimo įmokų nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai reiškia, turime būti dvigubai efektyvesni, dvigubai geriau organizuoti darbą“, – samprotavo jis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pasak jo, nepaisant to, kas dar yra tobulintina, ką gali padaryti gydymo įstaigų vadovai, mūsų medikai esą net daro tam tikrus stebuklus.
„Tuo metu, kai į mane kaip sveikatos ministrą kreipiasi su prašymais: „Ministre, darykite ką nors, padidinkite paslaugų prieinamumą žmonėms“, tai, manau, problema yra ne ta. Štai paskutinių metų konsultacijų skaičius, kurį Lietuvos medikai suteikė šalies žmonėms, yra rekordinis per visą Lietuvos sveikatos istoriją. Apie 30 milijonų – tiek konsultacijų dar niekada nebuvo suteikta.
Turime suprasti, kur yra reikalas: gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, konsultacijų skaičių suteikiame rekordinį, o pojūtis yra, kad mes prie gydytojo nepriėjome. Tai, reiškia, mūsų problema yra ne ta, o paslaugos kokybė, paslaugos aptarnavimo kultūra. Čia, man atrodo, yra pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia analizuoti – kodėl kai kurie žmonės renkasi privačią mediciną, o ne viešąsias įstaigas“, – aiškino A. Dulkys.
Duria pirštu į vadybą
Ministro aiškinimu, kai kurie kaip sprendimo būdą siūlo tokį: „Privačias įstaigas uždarome, pacientams privačių gydymo įstaigų neleidžiame, o visus naujai baigusius medicinos mokslus gydytojus grandinėmis prirakiname kaip vergus konkrečiose įstaigose ir taip išspręsime problemas. Ne, jos taip nesisprendžia. Vergovės klaikai praėjo ir turime ieškoti normalių metodų, kaip keisti situaciją. Žiūrėkime, ką tos privačios įstaigos daro geriau.“
Kaip pavyzdį SAM vadovas pateikė neseniai aplankytas Plungės pirminės grandies sveikatos priežiūros įstaigas, kur, jo teigimu, netrūksta medikų.
„Įstaigos dirba nuo 7 iki 8 vakaro, kodėl Jurbarke gydymo įstaigose netrūksta specialistų – tai kokie stebuklai ten vyksta? Nevyksta jokie stebuklai, nes už paslaugas visoje Lietuvoje apmokama už tuos pačius įkainius, reiškia, yra kažkokie elementai, kurie daromi tose savivaldybėse.
Kodėl Joniškio vadovas susiranda specialistų netgi būdamas šalia tokio didelio miesto kaip Šiauliai? Mums patinka užreikšminti finansinius dalykus ir mes visiškai ignoruojame organizacinius vadybinius dalykus.
Bet noriu, kad mane teisingai išgirstumėte. Visiškai nesakau, kad mes Lietuvoje pakankamai finansuojame sveikatos apsaugą. Ta mūsų pyrago dalis, kurią skiriame, tikrai nėra didelė. Štai Airijoje, kur yra 5 milijonai gyventojų, iš sveikatos draudimo įmokų jų fondas siekia 22,5 mlrd. eurų. Lietuvoje, kur yra 2,8 mln. gyventojų, jį turime 3,5 mlrd.“ – lygino A. Dulkys.
Vis tik reaguodamas į viešai vis dažniau skambančius teiginius, esą sveikatos sistema net apvagia medikus, jis atkreipė dėmesį, kad sveikatos sistema yra netgi išskirtinė, lyginant su kitomis sritimis. „Visi mokesčiai, kuri surinkti sveikatos sistemai, tai sveikatos draudimo įmokos, jos niekada nepalieka šios sistemos“, – pridūrė ministras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kai esi aprūpinta privacios sveikatos paslaugomis, tie nėr jokio asmeninio akstino stengtis, kad valstybines paslaugos butu prieinamos. Siaip jau fantastiška - mokam PSD, bet Dulkys reikalauja dar karta susimoketi.
