Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų. Tačiau jis pažymi, kad, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, medikų turime daugiau, o didžiausia problema – darbo organizavimas bei darbo kultūra.
Diskutuojant apie tai, kaip pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje – geriau organizuoti darbą ir efektyviau išnaudoti esamus resursus ar pritraukti daugiau gydytojų sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tvirtino, kad vienas pagrindinių uždavinių yra perskirstyti specialistų funkcijas.
Ji priminė, kad medicina yra griežtai reguliuojama sritis – tiek gydytojams, tiek slaugytojams, tiek farmacininkams keliami aukšti parengimo, kvalifikacijos reikalavimai, yra labai daug su pacientų saugumu susijusių reguliavimų sveikatos sistemoje.
„Lietuva yra penkta valstybė pagal tai, kiek turime gydytojų, tačiau slaugytojų turime dvigubai mažiau nei Europa“, – sakė D. Jankauskienė.
„Gydytojus paruošti trunka labai ilgai, šita profesija yra labai brangi. Slaugytojų paruošimas trunka gerokai trumpiau. Lietuva yra penkta valstybė pagal tai, kiek turime gydytojų, tačiau slaugytojų turime dvigubai mažiau nei Europa. Ir kalbant apie kitus specialistus, kurie yra gydytojų ir slaugytojų pagalbininkai, jų turime dar mažiau – tik apie 20–30 proc.
Šioms profesijoms nėra europinio reguliavimo dėl saugumo ir juos parengti žymiai lengviau, todėl daugelis valstybių eina tuo keliu, kad nusprendžia, jog gydytojų tiek daug nereikia, tačiau slaugytojų skaičių didina. Lygiai taip pat sparčiai didina ir kitų darbuotojų skaičių“, – aiškino ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Medikai jaučiasi tik maitinami pažadais
Pasak jos, net kartu sudėjus turimus slaugytojus ir gydytojus, palyginus su tuo, kas darosi Europoje, Lietuva dar atsilieka, mat senėjanti visuomenė reikalauja turėti daugiau medicinos specialistų.
„Tačiau kalbant apie kitus darbuotojus, kurie ateitų medikams į pagalbą – dabar šiuo klausimu pradėjome labai stipriai dirbti, plečiant šeimos gydytojo komandą, plečiant įvairiausias kitas sritis, kur reikalingi vadybininkai, socialiniai darbuotojai, gyvensenos specialistai, registratoriai, administratoriai. Tai gydytojams būtų labai didelė parama. Svarbiausia – reikia perskirstyti funkcijas“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Reaguodama į viceministrės žodžius Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė iš dalies sutiko su šiais keliamais tikslais, tačiau negailėjo ir kritikos, kad medikai metai iš metų yra tik maitinami pažadais.
„Šeimos gydytojų tik vienas procentas turi pilnai sukomplektuotą komandą – tokią, kokia pilnai turi būti. Ir akivaizdu, kad perimant šeimos gydytojo instituciją prieš 30 metų nieko nebuvo daroma, kad ji būtų pilna. Tačiau paruošti šiuos žmones užtrunka laiko. Neužtenka pasakyti, kad dabar papildėme komandą iki 5 narių ir viskas savaime išsispręs, dar reikia pritraukti žmones, kad jie studijuotų šias specialybes.
O stebint, koks šiandien yra socialinio darbuotojo statusas valstybėje, jis yra apgailėtinas, kaip ir slaugytojų ir kitų specialistų. Tad jei išskyrus gražius pažadus, kad būste komandos nariais, nepasiūlysime nieko jauniems žmonėms, toliau lauksime kažkokios permainos“, – kalbėjo ji.
Slaugytojų poreikis tik augs
Kalbėdama apie tai, kodėl kitos Europos valstybės turi žymiai mažesnį gydytojų poreikį, medikė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą.
„Ten nueita visiškai kitu keliu – profilaktikos. Kalbant apie labai siaurą odontologijos sritį, per 20 metų ES dėl to, kad jie labai daug investavo į profilaktikos programų diegimą, per tą laiką nebeliko poreikio dėti paprasčiausias plombas. Pas mus gi profilaktikai dėmesio neskiriama. Kalbant apie odontologinę profilaktiką, išvis nieko nėra daroma, nors buvo paruoštos programos“, – pastebėjo A. Gerliakienė.
Pasak jos, taip pat reikėtų kalbėti ne apie tai, kad esame 5-ti pagal gydytojų skaičių, bet tai, kad esame 4 -ti nuo galo pagal išvengiamą mirtingumą.
„Todėl ir gydytojų bei juo labiau slaugytojų poreikis Lietuvoje yra visiškai kitoks. Slaugytojų turime labai mažai, o kalbant apie numatomą reformą, praktiškai visas paslaugų ir priežiūros krūvis teks slaugytojams. Kaip ir kad jas pasiruošime pagal dabartines apimtis, kai yra paruošiama 600 per visą Lietuvą kasmet, poreikis yra milžiniškas ir jis bus dar didesnis. Tai nežinau, per kiek metų pasieksime norimus rezultatus“, – kalbėjo LMS atstovė.
Keliama alga – ašaros
D. Jankauskienė teigė, kad visų pirma reikia didinti slaugytojo profesijos prestižą. Jos teigimu, taip pat reikalingas minėtasis funkcijų perskirstymas mažiau kvalifikuotoms, mažiau resursų paruošimui reikalaujančioms, pigesne darbo jėga pasižyminčios specialybėms, kuris jau yra kitose valstybėse ir kurio poreikis tik augs.
„Be kita ko, nepakanka tik prestižo, reikia didinti ir slaugytojų priėmimo skaičių – kasmet jis didėja 50-čia, bet šis kiekis yra nepakankamas. Tačiau daromos pastangos, esame suplanavę daug europinės paramos pritraukti dirbti į regionus, mokant už mokslą – gana nemažai slaugytojų stoja į antrą bakalaurą, kai jau valstybė negali finansuoti“, – vardijo SAM atstovė.
Savo ruožtu A. Gerliakienė ragino valdžią atsimerkti ir pažiūrėti, kaip atrodo dabartiniai slaugytojų atlyginimai.
„Santykis į sveikatos darbuotoją turėtų būti kaip į partnerį, o ne kaip į vergą ar baudžiauninką“, – sakė A. Gerliakienė.
„Kaip galima didinti prestižą, jei yra nekeliami atlyginimai, krūvis milžiniškas. Atsakomybė nė kiek ne mažesnė nei gydytojų, o atlyginimai yra niekiniai, ašaros per metus – į rankas gauna daugiau 20, 50 eurų, bet tai nėra patraukli suma, kuri pritrauktų norinčius studijuoti šią specialybę“, – dėstė ji.
LMS atstovė teigė, kad dar viena didelė problema, kad stokojama modernios įrangos: „Visa slauga vyksta rankomis – be slaugos priemonių, kurios yra kitose Europos šalyse. Kai mūsų slaugytojos nuvyksta dirbti į užsienį, jos puola kilnoti pacientus, pervesti, nors yra specialios priemonės, kad slaugytojos nesusižalotų stuburo.
Pas mus gi į slaugą atėję jauni žmonės praktiškai po kelių metų turi stuburo išvaržas. Tai nėra jokio prestižo – susižaloti sveikatą, kai esu jaunas. Žinau, kad Santariškėse buvo nupirktos specialios lovos, bet nebuvo pamatuotos durys į palatas. Ir tos lovos dabar suverstos guli rūsyje sandėliuojamos. Tai tokie yra prestižo kėlimo būdai.“
Požiūris į sveikatos darbuotoją – kaip į vergą?
Pašnekovė akcentavo, kad apskritai būtina keisti ir valdžios požiūrį į mediką, mat dabar pasigendama elementarios pagarbos.
„Liūdina viceministrės retorika, kurią girdžiu ne pirmą kartą, kad kai medikai ateina išsakyti įsiskaudėjusių problemų į mitingą ir tai vertinama kaip bufonada, klounada, komentuojama su pašaipa. Manau, retorika pirmiausia turėtų keistis ministerijoje. Ir santykis į sveikatos darbuotoją turėtų būti kaip į partnerį, o ne kaip į vergą ar baudžiauninką“, – akcentavo A. Gerliakienė.
Atsikirsdama D. Jankauskienė neprieštaravo, kad ne tik atlyginimas, bet ir elgesys turi didelę reikšmę: „Man dabar kaip tik nori „priklijuoti“ dalykus, kurių niekada nesu pasakiusi, bet iš tiesų organizacinė kultūra ir bendravimas yra problema. Dėl to reformą ir statome ant trijų labai svarbių stulpų – šeimos gydytojų institucijos kėlimo, tinklo ir ligoninių nustatymo ir bendradarbiavimo.“
Vis tik paklausta, ar slaugytojai galėtų tikėtis algos didėjimo, konkretaus atsakymo viceministrė nepateikė.
Ko reikia jaunam gydytojui?
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narys Tomas Liukaitis pritarė, kad nemaža dalimi gydytojų trūkumas šalyje jaučiamas dėl to, kad apskritai nėra sureglamentuoti darbo krūviai.
„Tada turima situacija, kad apsikraunama labai daug pacientų ir kadangi trūksta kito personalo, taip išeina, kad galbūt daro ir tuos dalykus, kurių net kaip gydytojas neturėtų daryti“, – sakė jis.
Nors ministras A. Dulkys kadencijos pradžioje žadėjo traukti gydytojus iš biurokratijos liūno, JGA atstovo teigimu, situacija dar toli gražu nėra gera.
„Kažkiek situacija gerėja, bandoma tobulinti e.sveikatą, nors dar tikrai yra daug taisytinų dalykų. Žinome, buvo ir receptų galiojimo laikas pratęstas dvigubai, tai šiek tiek nukrauna bereikalingo darbo. Bet kartais krūvis kai kuriems gydytojams išties būna nežmoniškas – dirba maksimaliomis pajėgomis ir kaip robotai“, – teigė T. Liukaitis.
Paklaustas, kas labiausiai motyvuotų jaunus gydytojus atvykti dirbti į regioną, pašnekovas nurodė, kad atlyginimas nebūtų pirmoje vietoje.
„Štai su JGA darėme apklausą, tai vienas pagrindinių dalykų buvo darbo aplinka, galimybė tobulėti, tęstinė edukacija. Nes, kaip žinome, tikrai yra skirtumas tarp rajono miestų – ten yra ir krūvis didesnis, ne visada yra galimybė tęsti savo edukaciją, galbūt važiuoti į stažuotes, nes tiesiog nėra kam tavęs pakeisti. Tai darbo aplinka turbūt yra vienas kertinių dalykų ir net gal ne visąlaik finansinė paskata yra svarbiausias dalykas, o tai, kokie yra santykiai ir atmosfera darbe“, – kalbėjo JGA valdybos narys.
Gydytojai atlieka ne savo darbą
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad problemoms sveikatos sektoriuje spręsti reikia tiek gerinti darbo organizavimą, tiek reikia ir daugiau pačių medikų.
„Yra medikų, kurių trūksta dėl labai paprastos ir suprantamos priežasties. Pavyzdžiui, skubios pagalbos gydytojų trūksta, nes pati specializacija atsirado neseniai ir jų negalėjo iki šiol būti. Jų dar nespėta paruošti tiek, kiek reikia.
„Jaunas ambicingas žmogus nori ne tik pinigų gauti ir kažkur amžinai nusėsti. Dabar jauni žmonės labai mobilūs, nori judėti, daryti karjerą, augti, taigi ir sprendimų reikia ieškoti kitokių“, – sakė A. Veryga.
Kitas svarbus dalykas, kalbėdami apie medikų trūkumą negalime vertinti vienos medikų srities atsietai nuo kitų. Turime paveldėtą modelį, kuris nespėjo pasikeisti net 30 nepriklausomybės metų – tai kai labai daug darbų darydavo gydytojas. Daug kitų šalių nemažai darbų yra delegavę slaugytojams, Lietuva tą po truputį daro, bet nepakankamai.
Todėl ir reikalingas didelis skaičius gydytojų, nes neturime pakankamai slaugytojų. Taigi pasakymas, kad turime per daug gydytojų yra netikslus ir neteisingas. Jei nesame paruošę sistemos dalyvių, kurie atliktų gydytojų darbo, tai mums jų šiandien trūksta“, – aiškino jis.
Seimo nario aiškinimu, nepaisant to, kad rajonai net kovoja tarpusavyje siūlydami įvairias paskatas, tai nebūtinai padeda pritraukti medikus:
„Jaunas ambicingas žmogus nori ne tik pinigų gauti ir kažkur amžinai nusėsti. Dabar jauni žmonės labai mobilūs, nori judėti, daryti karjerą, augti, taigi ir sprendimų reikia ieškoti kitokių. Bet dabartinė reforma visų šių problemų nesprendžia, tik tiesiog jungia tokius elementus sistemoje, kurie nesukuria prielaidų jaunam žmogui daryti karjeros, kaip tik įkalina konkrečioje vietoje.“
Siūlo imtis kitokių sprendimų
Paklaustas, ką tokiu atveju siūlytų pats, A. Veryga išskyrė dvi pagrindines kryptis, išskiriant pirminę sveikatos priežiūrą (šeimos gydytojo instituciją) ir gydytojus specialistus.
„Šeimos gydytoją reikia prisitraukti arti, kad jis būtų kaip galima arčiau žmonių, jis paprastai ten ir lieka, gyvena, įsikuria. Ir čia vienas būdų savivaldybėms ieškoti žmonių, kurie kilę iš šio krašto, bandyti, kai jie renkasi gydytojo specializaciją, kalbinti, kad rinktųsi šeimos mediciną. Yra ir mechanizmas, kai savivaldybė gali prisidėti prie rezidentūros, taigi tą daryti labai anksti, kalbinti, vilioti.
O valstybės lygiu būtina skirti pakankamą finansavimą, kad šeimos gydytojas galėtų turėti normalią komandą – bent dvi slaugytojas, socialinį darbuotoją, gyvensenos medicinos specialistą. Jei kalbame apie antrinio lygio specialistus, kas susiję su konsultavimu, stacionarine priežiūra, visgi sakyčiau, kad reikia Lietuvoje kurti tinklus ir sudaryti jaunam žmogui galimybę augti. Tai reiškia, gali kažkur pabūti regione, padirbėti dalį, bet iš esmės tu priklausytum didelei organizacijai, kuri tau suteikia iš esmės neribotas galimybes – gali bandyti daug įvairių dalykų, įgauti kompetencijų“, – aiškino parlamentaras.
Jo teigimu, tai padėtų spręsti ir tiek medikų kaip darbuotojų, tiek paslaugų saugumo klausimą.
„Dabar patvirtinti Vyriausybės kriterijai nurodo, kiek gimdymų turės būti ligoninėje, siejame tai su paslaugų saugumu. Bet jei gimdymo prižiūrėti atvažiuoja specialistas, kuris dirba dideliame mieste ir priima daug gimdymų, juk suprantame, kad jis turi kompetenciją ir kvalifikaciją, jis tiesiog atvyksta tam tikram laikui, paslauga priartėja prie žmogaus. Taigi yra vadybinių sprendimų, kurie leistų spręsti šias problemas, bet jie šiandien tiesiog nėra įgyvendinami“, – teigė A. Veryga.
