reforma

Visose šalies mokyklose įsigaliojusi įtraukiojo ugdymo reforma kaitina emocijas. Mokyklų darbuotojai pritaria, kad pokyčiai buvo reikalingi, tačiau pabrėžia, kad trūksta pasiruošimo ir specialistų. Aštriausios kritikos sulaukė Širvintų rajono merė, pareiškusi, kad vis tiek iš dalies pamokų specialiuosius poreikius turinčius vaikus išprašys mokytis kitur. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad merei gresia teisinės pasekmės. „Mes ėjom į vidurinę mokyklą, su visais vaikais mokėmės.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarka kuria teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Taip jis kalbėjo ministerijai ruošiantis teikti šaukimo reformą Vyriausybei. Pasak ministro, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebus traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių vyksta pokyčiai: čia steigiami nauji dariniai – sveikatos centrai. Vis tik kol ministras Arūnas Dulkys piešia šviesią ateitį ir pagerėjusį kelią pacientams sveikatos sistemoje, ne visi supranta šios reformos prasmę. Merai pažymi, kad juo labiau rajonuose trūkstant gydytojų jokios reformos nepadės. Daug kritikos strėlių sulaukusi sveikatos įstaigų tinklo reformos dalis įgauna pagreitį.

Sveikatos centrų steigimas įsibėgėja visoje Lietuvoje – net 59 savivaldybės inicijavo ar inicijuoja procesus steigiant sveikatos centrus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos centrai pirmiausiai buvo pagalba mažoms savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas, tačiau jų populiarumas viršija lūkesčius – savivaldybės įžvelgė galimybę pagerinti sveikatos paslaugas savo rajono gyventojams ir ja aktyviai naudojasi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada, kad stambinant policiją nė vienas komisariatas nebus uždarytas, o reforma visoje šalyje užtikrins „visuotinį saugumo standartą“. „Nė vienas komisariatas nebus uždarytas, nėra tokių planų, kaip tik skirsime dėmesį bendruomenės pareigūnų skaičiaus didinimui, sutarta, kad komisariatų darbo laikas bus ilginamas, kad žmonės fiziškai galėtų ateit į komisariatą ir gautų visą informaciją ar praneštų, kas vyksta“ – antradienį žurnalistams Telšiuose sakė A. Bi...

Siekiant sutrumpinti ir supaprastinti paciento kelią, šiemet veiklą pradeda pirmieji savivaldybių sveikatos centrai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos kviečiamos burtis į sveikatos centrus bei suteikti galimybę pacientui dažniausiai naudojamas sveikatos paslaugas gauti savo gyvenamojoje ar gretimoje savivaldybėje. „Sveikatos centrų tikslas yra priartinti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas arčiau gyventojo.

Europos Sąjungos valstybių narių energetikos ministrams pagaliau pavyko susitarti dėl elektros energijos rinkos reformos projekto, skelbia Prancūzijos naujienų agentūra AFP ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pagal šį projektą Bendrijos narės būtų skatinamos ilgalaikėmis sutartimis gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o „žaliosios“ energijos gamintojams būtų mokamos kompensacijos, jei elektros kaina rinkoje kristų žemiau numatytosios, tačiau jei ji taptų ...

Reikšdamos nepasitenkinimą Vyriausybės vykdomomis reformomis, Lietuvos profesinės sąjungos penktadienį Vilniuje rengia mitingą. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga akciją pradės Katedros aikštėje, iš kurios žygiuos iki Seimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Lietuvoje augant slaugos paslaugų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą. „Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) susirinkus į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama valdančiųjų vykdoma sveikatos reforma, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ragina Seimo daugumą „atsimerkti“, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir skubiai daryti išvadas. Socialdemokratai ir toliau reikalaus stabdyti „pražūtingą Arūno Dulkio reformą“, sako O. Leiputė, prašiusi sušaukti neeilinį SRK posėdį.

Priėmus reikalingus teisės aktus, sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viešo...

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų tinklo reforma jau įsibėgėja, politinės aistros toliau nerimsta. Seimo opozicija ir kitos organizacijos nuogąstauja, kad reforma gali turėti neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek patiems medikams. Opozicija nenustoja skambinti pavojaus varpais, esą reforma ne tik nepagerins sveikatos paslaugų kokybės gyventojams, bet ir išgins medikus iš gydymo įstaigų.

Penktadienį žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į VšĮ Kretingos ligoninę. Prieš šiai įstaigai pradedant vadovauti Romaldui Sakalauskui 15 metų vyr. gydytojos pareigas ėjusi Ilona Volskienė sako, kad ši ligoninė jau atlaikė keturias reformas, o penktąją vargu ar beatlaikys. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako, kad šiandien jam didžiausią nerimą kelia Lietuvoje vykdoma ir regionams brukama sveikatos apsaugos reforma.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Lietuvoje pradedami kurti pirmieji savivaldybių sveikatos centrai. Skatinant toje pačioje savivaldybėje arba gretimose savivaldybėse veikiančias gydymo įstaigas jungtis į sveikatos centrus, siekiama didinti dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę mažose savivaldybėse, rašoma ministerijos pranešime. „Buvo sudarytas paslaugų sąrašas, kuris, įkūrus sveikatos centrą, turėtų būti užtikrinamas gyventojams.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą inicijuoti sveikatos centro steigimą. Panevėžio miesto savivaldybė iš dviejų galimų sveikatos centro kūrimo variantų – struktūrinio ar funkcinio – pasirinko funkcinį. Tai reiškia, kad mieste veikiančiose sveikatos įstaigose struktūriniai pokyčiai nebus atliekami, jos pasirašys 5 metus galiosiančias sutartis, kuriomis įsipareigos bendradarbiauti tarpusavyje ir teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomų reformų kontekste siūlomas tinklinio valdymo modelis buvo aptartas ir teigiamai įvertintas trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizuotame nuotoliniame seminare, kuriame Lietuvos ir kitų Europos šalių atstovai dalijosi patirtimi vystant šiuolaikišką, tinklinio valdymo principais paremtą sveikatos priežiūrą, pranešė SAM.

Trečiadienį Seime buvo svarstoma Vyriausybės inicijuojama mokesčių reforma – daugiausia permainų numatantys ir diskusijų keliantys Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo pakeitimai. Reaguodama į siūlomas pataisas opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos.

Sveikatos apsaugos ministrui neigiant problemas, Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad dabartinei valdžiai pavyko „iš gydymo įstaigų išguiti ir gydytojus, ir pacientus“. Anot parlamentaro, per pandemiją į duobę įpuolusi Lietuvos sveikatos sistema iš jos nebeišlipa. Po pandemijos žmonės masiškai ieško medicininės pagalbos dėl uždelstų problemų, o ją gauti – vis sunkiau.

Realus darbo užmokestis Lietuvoje praėjusiais metais mažėjo taip smarkiai, kad, pagal šį rodiklį, Lietuva ir Čekija tapo skandalingomis rekordininkėmis. Nepaisant to, Vyriausybė mokesčių reformos atsisakyti neketina.  Kodėl dar ketiname kelti mokesčius laidoje „Dienos komentaras“ klausėme socialinių reikalų ir darbo ministrės Monikos Navickienės. Ekonomistai ir verslininkai kalba apie recesiją į kurią mes toliau žengiame ir nepaisant to dabar vykdoma mokesčių reforma.

Problemas sveikatos srityje sukelia ne vykdoma sveikatos reforma, o pati reformuojama sistema, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Ne reforma sukelia bėdas ar problemas, reforma bando jas išspręsti. Ne ligoninių jungimas daro kažkokį vieną ar kitą neigiamą veiksmą, bet pati sistema, kurią reikėjo keisti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo P. Saudargas.

Socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) aiškėjant, kad griežti reikalavimai ir kriterijai, kuriais vadovaudamasi ministerija masiškai naikins, mažins ar jungs rajonų gydymo įstaigas, galimai nebus taikomi privačioms įstaigoms.  „Išeina, kad Vyriausybė „valo“ rinką privačiai medicinai.

Siekiant, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų kuo arčiau namų, nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti nauja, papildoma sveikatos paslaugų organizavimo forma – savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Bendradarbiavimo pagrindu juose į vieną tinklą savivaldybėje bus telkiamos bazinės sveikatos paslaugos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, kad paslaugos gyventojams taptų labiau prieinamos ir kokybiškos. Vis tik reformos kritikai atkerta, kad medikų iš oro daugiau neatsiras, o sumaišties visai bendruomenei jau įnešta su kaupu. Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Pagreitį įgaunanti sveikatos įstaigų tinklo reforma toliau kursto nežinią ir neramumus. Po savivaldybės tarybos sprendimo sveikatos centrą steigti struktūriniu keliu Zarasų ligoninę palikus 12 gydytojų nuogąstaujama, kas laukia kitų savivaldybių. Ministerija tvirtina, kad konfliktas Zarasuose yra politinis, tačiau sveikatos sistemos dalyviai atviri – neatsakytų klausimų dėl reformos dar lieka nemažai. Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai.

Keliolikai medikų ir vadovui palikus darbą Zarasų ligoninėje, šioje savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pacientai dėl esamos situacijos nenukentės, o valdžią ragina nustoti politikuoti. Tuo metu Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė teigia, kad savivaldybė deda pastangas rasti naują ligoninės vadovą.

Praėjusį trečiadienį, kai visų žvilgsniai buvo nukreipti į NATO susitikimą Vilniuje, Vyriausybė tylomis patvirtino „reikalavimus ligoninių išdėstymui“. Socialdemokratai įspėja, kad rajonuose visai nebeliks chirurgijos ir gimdymo skyrių, nes rajoninės gydymo įstaigos nebeatitiks Vyriausybės įvedamų kriterijų (gyventojų ir gimdymų skaičiaus).  „Lietuvos žmonės gyvens naujoje realybėje: gimdyti ir operuotis bus galima tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Zarasų ligoninės atvejis, kai vienu metu iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas, gali rodyti, jog savivaldybėms sveikatos paslaugų teikimas yra per sunki funkcija ir reikia pradėti diskusijas apie tam tikras pertvarkas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, Zarasų istorija gali atspindėti ne vienos savivaldybės, o sistemines problemas.

Kilus sąmyšiui Zarasų ligoninėje, kai iš darbo pasitraukė 12 gydytojų ir sutriko dalies skyrių veikla, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako galintis padaryti tik viena –bandyti rasti dialogą ir sutaikyti abi puses. O kol kas ministerija nurodo pacientams pagalbos kreiptis į aplinkines ligonines.

Zarasų ligoninėje, panašu, atėjo neramios dienos. Skelbiama apie būrį iš įstaigos pasitraukusių medikų, kartu traukiasi ir ligoninės direktorius Remigijus Lamanauskas. To priežastis – nesutarimai su savivaldybės atstovais dėl pasirinkto reformos įgyvendinamo būdo. Kaip skelbiama portale zarasuose.

Valdančiąją koaliciją sudarančios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta ilgai rengtiems mokesčių pasiūlymams. O įstatymų projektai bus perduoti svarstyti Seimui. Kaip tai palies kiekvieną gyventoją ir ar recesija yra tinkamiausias laikas daryti tokius didelius pakeitimus, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nuo liepos 1 d. pradeda veikti vieninga greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Milijoninės investicijos iš Europos Sąjungos bus skirtos ir automobiliams atnaujinti, ir specialistams perkvalifikuoti. Taip pat keliama ir paslaugų kokybės kartelė – didinamas operatyvumo rodiklis, ruošiamasi plėsti GMP budėjimo stotelių tinklą, didinti brigadų skaičių. Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad mokesčių reforma Seimui galėtų būti pateikta dar iki vasaros atostogų. Pasak jos, valdantieji dėl reformos eigos dar tarsis „koalicijos formatuose“.  „Nemaža tikimybė, kad mokesčių reforma Seimui galėtų būti pateikta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Seimo pirmininkė.

Po to, kai šiemet įvyko Klaipėdoje veikiančių ligoninių susijungimas, uostamiestyje, kaip ir visoje šalyje, pradedama dar viena – poliklinikų reforma. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi Sveikatos centrų savivaldybėse kūrimo planą. Tokie centrai turėtų pradėti veikti jau šiemet. Ministerijos pozicija yra, kad didžiuosiuose šalies miestuose galėtų veikti po kelis tokius centrus. O tokių centrų kūrimo iniciatorėmis turi būti savivaldybės.

Seimui praėjusį ketvirtadienį priėmus valstybės tarnybos reformą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad dėl to didės atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio. „Priimtas Valstybės tarnybos įstatymas į gerą pusę (keičia prokurorų situaciją – BNS) tikrai ne, tik į blogą pusę, kadangi prokurorai į pirmą etapą nepakliuvo, nepateko kartu su teisėjais.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai pranešant, jog 2023 metais numatomas 2 mln. eurų mažesnis finansavimas būtiniausių sveikatos priežiūros funkcijų vykdymui, socialdemokratai sako, jog tai – dar vienas perspėjimas, primenantis, kad Arūno Dulkio ligoninių reforma yra „stumiama buldozeriu“, nepaisant apčiuopiamos žalos sveikatos paslaugų kokybei bei prieinamumui, rašoma socialdemokratų pranešime spaudai.

Gyventojai jau kurį laiką su nerimu stebi situaciją slaugos ligoninėse, kur nuosekliai mažėja lovų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naują paslaugą – slaugą į namus, artimieji nuogąstauja, kad visi priežiūros rūpesčiai gali gulti ant jų pečių. Opozicija kritikuoja, kad sistema sklandžiai negalės veikti vien dėl jau dabar akis badančio slaugytojų stygiaus. Valdantieji gi atkerta, kad tai – ir pačių savivaldybių atsakomybė.

Premjerė tikisi, kad valstybės tarnybos reforma Seime bus patvirtinta sklandžiai, nes Vyriausybė „stipriai nusileido“ profesinėms sąjungoms. „Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pvz., dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Priėmus dabar svarstomas farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų fizinėse vaistinėse gali išvis nebelikti. Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita.

Lietuvos savivaldybėse – mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemos. Pinigai į politikų kišenes plaukia klastojant kasos čekius, pilant kurą, perkant įvairią įrangą. Pinigų taškymo istorija Pagėgiuose peržengia bet kokias ribas – 250 000 eurų kurui, iš savęs nuomojami automobiliai, šimtus eurų siekiančios telefonų sąskaitos ir dar daug kitų suklastotų išlaidų. „Dėmesio centre“ – politikų piktnaudžiavimo schemas savivaldoje atskleidęs visuomenininkas Andrius Tapinas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar prieš kurį laiką savo planais pribloškusi šeimos gydytojus, panašu, toliau laikosi savo – mažiau nei 1200 pacientų turinčios šeimos klinikos ar gydytojų kabinetai finansavimo negaus. Pagrindinis ministerijos argumentas – reikia kelti kokybės kartelę. Medikai gi atkerta, kad tai – nuosprendis mažoms įstaigoms, o dėl to kentės pacientai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) organizuoja didelę sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė plačiau, kaip keisis paslaugos regionuose. Ministras priminė, kad dar pernai parlamentas palaimino sveikatos įstaigų reformai ir pokyčiams skirtus teisės aktus. „Jų esmė buvo ta, kad turime pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. (...) Jis dabar labai fragmentuotas, didžioji dalis gydymo įstaigų yra savivaldos dispozicijoje.

Šalies ligoninės turi keistis ir pagal paslaugų struktūrą, ir pagal taikomus veiklos organizavimo būdus, tik taip pavyks susigrąžinti ir medikų, ir pacientų pasitikėjimą. Tai konstatuota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotoje konferencijoje Šiauliuose „Regioninių ligoninių ateitis“. Kad šalies gydymo įstaigos juda permainų keliu, įrodė pristatyti gerieji pavyzdžiai bei jų rezultatai: į rajonines gydymo įstaigas sugrįžo ir pacientai, ir medicinos personalas.