Šį nuogąstavimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos susitikime su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu išsakė ir parlamentaras Aurelijus Veryga.
„Regionuose uždaroma bent dalis stacionarinių slaugos lovų ir, kaip suprantu, tai susiję su ta tikrų reikalavimų sugriežtinimu, kaip bent viešai komentuojama, trūksta slaugytojų ir panašiai. Ar uždarius lovas atsirado pamaina tai slaugai, ar atsirado papildomai slaugytojų, nes jei jų nebuvo stacionare, ar jų atsirado ambulatorinei slaugai?
Ir kas bus su tais žmonėmis, kurie dabar nepateks jau į slaugos ligonines, nes ten ir šiaip kai kur nebūdavo lengva patekti, tekdavo palaukti. Tai ar neatsitiks taip, kad šeimos nariai, kaip neretai ir atsitikdavo, turėdavo mesti darbą tam, kad galėtų slaugyti savo artimuosius?“ – klausė jis.
Skundai privertė atsigręžti į kokybę
Reaguodamas į klausimą A. Dulkys visų pirma priminė, kad slaugos sąlygos sugriežtintos nebuvo. Pasak jo, greičiau buvo padidintas kokybės priežiūros intensyvumas.
„Gaudavome labai daug skundų dėl žmonių oraus ten buvimo, dėl paslaugų kokybės. Pradėję atidžiau juos nagrinėti, pamatėme, kad 9 iš 10 skundų pasitvirtina. Vienas iš kokybės elementų – kiek ten žmonėms tenka ploto, pamatėme, kad ten, kur valstybės teikiamos globos paslaugos, ten yra geresnės sąlygos, o slaugos gydymo įstaigose tų problemų yra nemažai“, – sudėtingos situacijos neslėpė jis.
„Pradėjus vystyti ambulatorinės slaugos namuose paslaugas jų skaičius išaugo tris kartus – nuo 600 tūkst. iki 1,9 mln. Tai – labai gera žinia, nes tarptautinė patirtis rodo, kad tokios paslaugos ilgalaike prasme valstybei gali kainuoti pigiau nei stacionaras“, – sakė A. Dulkys.
Ministras teigė, kad iškart ėmėsi veiksmų – dar prieš 1,5 m. padidinti stacionaro lovadienių įkainiai. Jo aiškinimu, taip ligonių kasos avansu pasirašinėjo sutartis tam, kad padidinus įkainį būtų užtikrintos tinkamos sąlygos.
„Dabar maždaug iš 90 slaugos paslaugas teikiančių įstaigų, 63 įstaigos jau yra žengusios tuo keliu, kad atsinaujino patalpas, praplėtė, nes paprastai laisvų patalpų turi. Tad dvigubai padidinus įkainį jos galėjo investuoti“, – kalbėjo A. Dulkys.
Alternatyva – slauga į namus
Kai kuriems, būtinai norintiems būtinai patekti į slaugos namus, A. Dulkys siūlo alternatyvą – ambulatorines slaugos paslaugos arba slaugą į namus.
„Ją šiuo metu teikia apie 149 komandos. Man sako, kad tas skaičius yra labai nemažas, jis labai koreliuoja ir su tuo, kad tarp jų yra nemažai privačių paslaugos teikėjų. Tai rodo, kad įkainis yra tikrai geras, nes kitaip jie nenorėtų dalyvauti. Tai mes jaučiame, kad alternatyva suteikta. Tiems, kuriems nebegali padėti stacionari slauga arba vizitai į namus, jie tikrai neatsidurs gatvėje, visada yra paliatyvios paslaugos. Tikimės, kad tarp šių blokų tie žmonės ir turėtų judėti“, – aiškino ministras.
Jis tikino, kad slauga namuose – ir ilgalaikėje perspektyvoje finansiškai parankesnis, ir patiems pacientams efektyvesnis modelis.
„Pradėjus vystyti ambulatorinės slaugos namuose paslaugas jų skaičius išaugo tris kartus – nuo 600 tūkst. iki 1,9 mln. Tai – labai gera žinia, nes tarptautinė patirtis rodo, kad tokios paslaugos ilgalaike prasme valstybei gali kainuoti pigiau nei stacionaras.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys ir kitų šalių patirtis rodo, kad senjorams tokio tipo paslaugų rezultatai yra žymiai geresni, jie ilgiau gyvena, geresnis gydymo ir buvimo rezultatas“, – sakė A. Dulkys.
Regionai pasmerkti?
Vis tik ir naujoji siūloma slauga į namus sulaukė opozicijos kritikos, esą tai sėkmingai gali veikti ne visur, ypač regionuose, kur privažiavimas sudėtingas.
„Lietuvoje ne prie visų gyventojų galima privažiuoti ambulatorinei slaugai. Ypač regionuose gyventojams sunku kaimo keliukais, kuriais faktiškai nevažiuojama. Tai tiems žmonėms būtinai reikalinga vieta slaugos namuose. Ir, ne paslaptis, kad žiemai daugelis senolių eina į slaugos namus, o vasarai išleidžiami namo.
„Ir kas bus su tais žmonėmis, kurie dabar nepateks jau į slaugos ligonines, nes ten ir šiaip kai kur nebūdavo lengva patekti, tekdavo palaukti. Tai ar neatsitiks taip, kad šeimos nariai, kaip neretai ir atsitikdavo, turėdavo mesti darbą tam, kad galėtų slaugyti savo artimuosius?“ – svarstė A. Veryga.
Tai jei su ambulatorine slauga ir toliau taip vystysis, turiu ne vieną pavyzdį, kai slaugytoja atvažiuoja, apžiūri, padaro, ką reikia, bet moteriškė viena gyvena, pusę namo degina, kapodama medį kūrena pečių, o kitoje gyvena. Tai kiek regionams jūsų modelis pritaikytas? Suprantu, kad mieste tai labai puikiai veiks, to komandos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet kiek žinau Panevėžyje yra viena komanda“, – dėstė valstietė Guoda Burokienė.
Ministras savo ruožtu teisinosi, kad dar reikės laiko tokioms situacijoms išsiaiškinti, mat ši paslauga dar yra pakankamai nauja.
„Tik noriu atkreipti dėmesį, kad visa esmė yra ta, kad žmogus yra namuose ir pas jį važiuojama. Matau kitą didesnė problemą kad mums sunkiau paskaičiuoti tolygų finansavimą. Jūs teisi, yra labai skirtingi keliai, skirtingas privažiavimas, o įkainis yra vienas“, – kalbėjo A. Dulkys.
Savivaldybės neatliko namų darbų?
SAM slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis gi tvirtino, kad didesnė pasiekiamumo problema išlieka tik keliose savivaldybėse.
„Jei kalbame apie mažas savivaldybes, yra puikių pavyzdžių – Akmenė, Tauragė, puikiai tvarkosi ir Varėna, kur gyvenantys vieni žmonės yra lankomi. Bet tai, kad jie yra ilgą laiką vieniši ir jiems reikia socialinių paslaugų, ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos šito negali suteikti. Komandų pagrindinė funkcija – apsaugoti žmogų nuo patekimo į stacionarą ir įgalinti jį būti maksimaliai veiksniu savo gyvenamojoje aplinkoje“, – pabrėžė jis.
Pasak SAM atstovo, apskritai susidaręs klaidingas įspūdis, esą ministerija mažina lovų skaičių.
„Nežinau, iš kur apskritai gimė mitas, kad ministerija ėmėsi iniciatyvų mažinti slaugos lovas, priešingai – ministerija visada konstatavo ir toliau konstatuoja, kad slaugos lovų skaičius yra nepakankamas. Vienintelis dalykas, ką padarė ministerija – priminė seniai galiojančią higienos normą, kad yra amoralu vienoje palatoje, kurios kvadratūra 14 kv. m, 5 lovas, ten sveikatos priežiūros specialistai negali apsisukti.
Turime pakankamai nemažai patalpų savivaldybėse ir joms buvo duotas prašymas įsivertinti turimą infrastruktūrą, kur galėtų toliau būti būsimos slaugos ar ilgalaikės priežiūros lovos plėtojamos. Ir tas lovų skaičius, kuris buvo įvardytas, ką jie matytų per visą Lietuvą, buvo vos keli šimtai. Tai jei pačios savivaldybės, kur mažėja lovų, arba jie sako, kad jų mažėja, nemato galimybės plėtoti, tai yra klausimas, koks tai nesusipratimas“, – kalbėjo M. Čiurlionis.
Pasak ministro, nors du trečdaliai slaugos įstaigų ir atliko namų darbus, tačiau ir čia nėra viskas paprasta.
„Visada turime klasikinę eigą – kai kokiai paslaugai trūksta pinigų, prašo jų, kai duodi pinigų, prasideda kita problema – ar gerai, kokybiškai padarė, ar žmogui patinka. Ir pripažinsiu, kad gauname skundų ir tokių, kad net ir tie, kurie gavo pinigų, tą paslaugą suteikia nekokybiškai, gauname skundų, kad kai kurios paslaugos tik teoriškai prirašytos, bet stengiamės aiškinti šiuos dalykus“, – neslėpė A. Dulkys.
Žada dar daugiau lėšų
SAM vadovas priminė, kad finansavimas slaugai per 3 metus bendrai padidėjo 40 proc., dabar tam skiriama apie 130 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pridūrė, kad taip pat iš struktūrinių Europos fondų yra numatytos lėšos ilgalaikės priežiūros reformai.
„Apie 90 mln. eurų bus skiriami ir slaugos į namus plėtrai, ir dienos stacionarams, ir stacionarams Alzheimeriui, demencijai, padėti savivaldybėms įrengti specialias patalpas. Slaugai pastaruoju metu skiriamos nepaprastai didelės investicijos, nė į vieną sritį nėra mesta tiek daug investicijų, kiek į slaugą ir palaikomąjį gydymą.
Iš tiesų ligoninės labai senos, (...) didžiuosiuose miestuose čia yra žymiai didesnė problema nei rajonuose, nes čia mažėjant kitų stacionarinės pagalbos profilių paslaugų atsilaisvina ploto ir jie galėjo steigtis slaugos ir palaikomojo gydymo lovas“, – komentavo ji.
