M. Jakubauskienė prieš paskyrimą ministre nuo spalio vadovavo VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutui. Naujosios ministrės kompetencija neabejojama: ji yra ne tik Europos komisijos mokslinių tyrimų ekspertė, bet nuo 2020 m. – ir Europos Visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentė ir tarptautinio mokslo komiteto narė.
Tačiau kol iš akademinės bendruomenės girdisi vienos pagyros, kiti išsakė abejones ministrės politine patirtimi. Dar vieni kaip trūkumą tokiam postui įvardija ir tiesioginio klinikinio darbo stoką.
Prezidentas taip pat gyrė ministrės kompetencijas, tačiau neslėpė pirmojo susitikimo sulaukęs ne visų atsakymų į užduotus klausimus. Ar ministrė ras į juos atsakymus jau pradėjusi dirbti ir nebus paskandinta sveikatos sistemų problemų ir biurokratijos liūne?
Kelia nuostabą, jei užsiims mokslinėmis analizėmis
Ilgametis Seimo narys, buvęs Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas neslėpė, kad apskritai jį kiek nustebino toks socialdemokratų pasirinkimas į Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kėdę.
„Jie turėjo nemažai šios srities žmonių, kurie puikiai supranta sveikatos politiką. Dabar gi ministrė žada trumpinti eiles, didinti algas – visi standartiniai pažadai, ką daro visi atėję ministrai, bet ir kaip mokslininkė atlikti analizę, dėl kokių priežasčių pasiskirstymas yra netolygus, kodėl trūksta gydytojų...
Kiekvienas atėjęs ministras daro tokias analizes, bet kurie politika domisi seniai, jiems visiškai aišku, ką reikia daryti. Ir greičiausiai jei bus daroma kažkokia analizė, moksliniai tyrimai, tai užtruks metus ir daugiau. Tai šiek tiek kelia nuostabą, nes visi teisės aktai, kurie reikalingi modernizuoti sveikatos sistemą, kad ateitų Europos Sąjungos pinigai, visas pertvarkos procesas, yra įteisintas įstatymuose. Tad akivaizdu, kad šiandien visų pirma reikia užtikrinti tęstinumą“, – kalbėjo konservatorius.
„Kiekvienas atėjęs ministras daro tokias analizes, bet kurie politika domisi seniai, visiškai aišku, ką reikia daryti. Ir greičiausiai jei bus daroma kažkokia analizė, moksliniai tyrimai, tai užtruks metus ir daugiau.“, – kalbėjo konservatorius.
Pasak jo, sprendimai jau duoda rezultatų – viename paskutiniųjų SRK posėdžių ministerija nurodžiusi, kad eilės vidutiniškai 5 proc. mažėja. Vis tik rekordinis suteiktų konsultacijų skaičius rodo, kad iš esmės situacija situacija nesikeičia.
„Aišku, tai smulkmena, jei žmogui reikia laukti 100 dienų, o eilė sumažėjo iki 90-ies. Bet ką reikia daryti, akivaizdu – nedelsiant keisti apmokėjimo už paslaugas tvarką. Buvęs SRK yra priėmęs gal keturis sprendimus, ministerija lyg bandė kažką daryti, bet labai jau lėtai – biurokratija labai sunkiai įsisuka, nors politikams atrodo, kad tą galima padaryti greičiau.
Šiais metais pasiektas rekordinis konsultacijų skaičius – milijonai, bet kažkodėl eilės nemažėja. Dėl to kalta apmokėjimo sistema, kai apmokama tik už kas ketvirtą epizodą. Tad norėdami gauti finansavimą už konsultaciją gydytojai tiesiog prirašinėja, kad neva konsultuoja, taip išauginame konsultacijų skaičių, bet efektas blogas. Egzistuojanti apmokėjimo sistema jau paseno, ta pati Amerika, kitos šalys ją tobulina“, – kalbėjo A. Matulas.
Ragina peržiūrėti PSDF įmokų tvarką
Pasak jo, ne mažiau svarbu skubiai mažinti biurokratiją. Politiko aiškinimu, jau pasirašyta nemažai įsakymų, kurie suteikia teisę patiems gydytojams spręsti dėl gydymo, brangesnių tyrimų paskyrimo, tačiau tą būtina tęsti.
„Aišku, svarbiausia, ką nedelsiant reikėtų daryti šiai valdžiai, – ženkliai padidinti finansavimą, peržiūrėti PSDF įmokų apmokėjimo tvarką. Kažkaip prieš rinkimus iš socialdemokratų apie tai buvo girdėti, o dabar – nebe.
Šiuo metu gi turime „gyvulių ūkį“ – yra virš 20 lengvatų žmonių grupėms, kurie turi daugiau pajamų ir turi daugiau mokėti, bet istoriškai kažkaip susiklostė, kad yra kitaip. Mes raginome buvusią ministeriją, ministrą imtis tai peržiūrėti.
„Svarbiausia, ką nedelsiant reikėtų daryti šiai valdžiai, – ženkliai padidinti finansavimą, peržiūrėti PSDF įmokų apmokėjimo tvarką“, – sako buvęs SRK pirmininkas.
Užsienyje gyvenantys lietuviai sumoka minimalią įmoką – 10 proc. nuo minimalios algos, o atvažiuoja gydytis, nes kitose šalyse labai brangu. Reikia peržiūrėti kitus šaltinius, kurie galėtų ženkliau padidinti PSDF, ne tik valstybės įmoką už savo draudžiamus asmenis“, – dėstė A. Matulas.
Pasak jo, čia reikia pritraukti ir privačias lėšas: „Įmonių darbdaviai mielu noru investuotų į darbuotojų sveikatą, jei turėtų pelno mokesčio ar kitas lengvatas, tai kažkodėl nebuvo daroma, nes tai ne parlamento kompetencija.“
Pašnekovas tvirtino, kad daug sprendimų eilėms mažinti, gerinti prieinamumui, pritraukti gydytojus į regionus jau priimta, tačiau tereikia didesnio finansavimo. „Su turimais pinigais, lyginant su BVP, esame 2–3 vietoje nuo galo su Rumunija ir Bulgarija“, – konstatavo politikas, tačiau iš kur dar būtų galima paimti tų lėšų, plačiau nepasakė.
Pasigedo balso iš regionų
Paklaustas, ar pati biurokratija ir sistema nelinkusi paskandinti galbūt ir gero ministro, pašnekovas sutiko, kad tai iš dalies neišvengiama.
„Be abejo, kad skandina, ypač kartais skandindavo Valstybinė ligonių kasa – ir komiteto iniciatyvas, ir ministerijos, kad būtų galima greičiau išbiurokratinti sistemą, keisti apmokėjimo tvarką.
Pasikeitus vadovybei matau geras tendencijas, dabartinis vadovas supranta, kad sistemoje reikia permainų. Tad norisi tikėtis, kad to pasipriešinimo bus mažiau. O dėl ministrė – nieko nesakau, gal ir įsivažiuos, bet tai, kas vardijama šiuo metu, nieko naujo“, – kalbėjo A. Matulas.
Paklaustas, kaip vertinantis ministrės komandą ir paviešintas tris viceministres, politikas apgailestavo, kad, panašu, regionų balsas nebus girdimas:
„L. Vaidelienė dirbo su R. Šalaševičiūte, tai korektiška, taktiška, gabi viceministrė, bent tada susidariau tokį įspūdį, o J. Čelutkienė yra mokslininkė, N. Stasiulienė gi yra buvusi ilgametė ministerijos teisės skyriaus darbuotoja.
Taigi kyla įtarimai ir baimė, kad regionų ir periferijos niekas neatstovaus, nes viena viceministrė yra iš Kauno, kita – Vilniaus ir dar viena politinė veikėja. Gal dar atsiras ketvirtas viceministras, kuris giliau supras periferijos problemas ir jas atstovaus.
Jei tai būtų mokslo akademija, tai sakyčiau, kad 10 balų iš 10-ies, bet čia yra Sveikatos apsaugos ministerija. Čia reikia ne mokslo laipsnių, o suvokimo, vadybinės patirties.“
Dulkiui parašytų 7-netą: „Atėjo iš esmės iš niekur“
Paklaustas, kokiu balu įvertintų buvusio ministro Arūno Dulkio darbą, pašnekovas sakė, kad daugiau 7 balų neskirtų.
„Dulkys atsirado premjerės iniciatyva iš esmės iš niekur, su sveikatos apsauga neturėjo nieko bendro. Tai visus nustebino, kad atėjo ne partijoje užaugintas žmogus, turintis patirties, kokių tarp mūsų buvo bent keli tokie.
Vyliausi, kad ateina žmogus, kuris turi idealiai paruoštą komandą, bet ir čia teko nusivilti, nes antrą dieną po paskyrimo ministras prašė padėti ją suformuoti.
Ministrui metų prireikė suvokti, kur atsidūrė. Atrodo, dabar kartojasi panašiai – dar analizuosime, spręsime. Sakiau ne kartą, kad kitai valdžiai paruošėme dirvą, priėmėme visus teisės aktus, palikome neiššvaistytą didžiulį rezervą, dabar telieka tęsti darbus“, – reziumavo A. Matulas.
„Pamačius programą, piestu stojasi plaukai“
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė neslėpė, kad Vyriausybės programa, kaip ir pats jos formavimas, atrodo išties chaotiškai.
„Pagal tai, kaip ką tik viskas klostėsi, kas vyko parenkant ministrus, ir vertinant, kaip atrodo Vyriausybės programa, viskas atrodo chaotiškai. Prisistatė ministrė, paskelbtos trys sveikatos apsaugos viceministrės, moteriškas kolektyvas, kaip bus, matysime pagal jų komunikaciją, sprendimus, darbus, kai tie purslai nurims“, – komentavo ji.
Paklausta, ar nėra rizikos, kad galbūt ir gerus ketinimus gali paskandinti pačios sistemos inertiškumas, pašnekovė teigė kol kas dar nematanti jokių iniciatyvų.
„Iš to, ką perskaičiau Vyriausybės programoje, piestu stojasi plaukai, matau, kad politikai absoliučiau neturi jokio supratimo, kas šiandien vyksta sveikatos sistemoje“, – sako A. Gerliakienė.
„Dar nėra apie ką kalbėti, tad nežinau ką kas galėtų paskandinti. Pamatysime, ar ministerijos matymas yra panašus į bendruomenės, nes jei labai skirsis, bandysime kažkaip ieškoti bendrų požiūrio taškų ir argumentuotai aiškinti, į ką atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Tiesa, LMS valdybos pirmininkė pastebėjo, kad Vyriausybės programos retorika kol kas teprimena tarybinius lozungus.
„Iš to, ką perskaičiau Vyriausybės programoje, piestu stojasi plaukai, matau, kad politikai absoliučiau neturi jokio supratimo, kas šiandien vyksta sveikatos sistemoje. Jie tik plaukia paviršiumi, svaidosi populistiniais pareiškimais. Panašu, kad esame valtyje ir turime vieną irklą, kurį dar norima sulaužyti.
Matosi, kad programa rašyta ne vieno žmogaus, nes dalys skiriasi ir stilistiškai. Ten, kur rašė išmanantys žmonės, neturiu pretenzijų, bet tikrai yra atsitiktinių frazių, kur matosi, kad jokio supratimo apie sistemos problematiką nėra, yra ir loginių klaidų, prieštaravimų, pakartojimų“, – dėstė A. Gerliakienė.
Politikų požiūris yra sau, o realybė – sau
Pasak jos, niekaip neįsisąmoninama, kad sistemą alina 4 pagrindiniai – žmogiškųjų išteklių, finansų, gydymui skirto laiko ir kvalifikacijos – deficitai.
„Tai mane labai glumina ir rodo, kad politikų požiūris yra sau, o realybė – sau, tai šiandien yra blogas ženklas. Ar pavyks įtikinti sveikatos komiteto narius, ministeriją, bus matyti. Nes kiekvienas klausimo sprendimo atidėjimas arba vilkinimas į labai nepatogią padėti stumia visą valstybę ir visuomenę. Paslaugų prieinamumas ne tik gali blogėtų, bet paslaugos išvis bus neprieinamos.
„Vienur sutaupius, kitur reikės išleisti socialiniams dalykams, pavėžėjimui ir panašiai – brangiau kainuos nuvežti, nei išlaikyti tam tikras paslaugas“, – sako S. Mockevičius.
Seniai kalbu apie žmogiškųjų išteklių deficitą, ypač bloga situacija yra su slauga, ji niekaip nesprendžiama, kalbama tik apie neva kažkokius skiriamus milijonus, bet negirdėjau nei plano, nei kažkokių nuostatų, kaip tai bus sprendžiama.
Kol kas yra padrikas ieškojimas, kaip į sistemą pritraukti žmones. Tą galima padaryti paprasti – jei pagerini sąlygas ir padidini atlyginimą iki Norvegijos ar Vokietijos dydžių, tai turbūt nekyla klausimų, kur dirbs slaugytojos. Sprendimai yra paprasti, bet kartu ir nepaprasti, nes yra politiniai“, – konstatavo ji.
Laukia sprendimų, svarbių regionams
Atsispirdamas nuo regionams dabar paties aktualiausio – gydymų įstaigų tinklo reformos – klausimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius vylėsi, kad naujoji valdžia racionaliai peržiūrės pirmtakų priimtus įstatymų pakeitimus.
„Klausimas, kaip elgsis naujoji ministrė, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, nes reikės realiai iš naujo revizuoti praėjusios valdžios priimtus sprendimus. Kadangi tų 6, su Europos Sąjungos investicijomis susijusių reformų, kurios buvo pradėtos, dalis jau vyksta, jų atgal nepasuksi.
Didesnis klausimus yra dėl to Vyriausybės nutarimo, ką minėjo ir ministrė, kad bus peržiūrimi tam tikri sprendimai, kurie paliestų rajono ligonines. Čia kalbame apie akušerijos, chirurgijos paslaugas ir vaikų ligų skyrius, jų išlikimą.
Jei vadovautis tuo, ką kalbėjo patys socialdemokratai, žadėta skirti dėmesį regionams – neskaičiuojant, kaip sutaupyti, bet žiūrint plačiau. Nes vienur sutaupius, kitur reikės išleisti socialiniams dalykams, pavėžėjimui ir panašiai – brangiau kainuos nuvežti, nei išlaikyti tam tikras paslaugas. Jų prieinamumas ministrės buvo įvardytas kaip prioritetinė sritis, o tai regiono gyventojams – ypač svarbus klausimas“, – komentavo Jurbarko meras.
Jis pridūrė, kad realią situaciją prognozuoti bent 3–4 metams į priekį ypač svarbu norint pritraukti medikus į regioną.
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad praėjusiai kadencijai priimant minėtus sprendimus dar nebuvo įvertinta ir geopolitinė situacija.
„Stipresnes rajono ligonines karo grėsmių kontekste labai reikia turėti. Galbūt tai bus šiek tiek nuostolinga, bet siekiant pasirengti galimoms grėsmėms, esant reikalui priimti ir didesnius sužeistųjų kiekius, reikės viską įvertinti iš naujo.
Kita vertus, kurie nori išlaikyti tuos skyrius, stengiasi, daro, kažkaip sukasi, kurie neturi ar nenori, savaime nyksta. Tačiau tos savivaldybės, ligoninės, kurios ieško įvairiausių sprendimų, jos ir turi išlikti“, – komentavo S. Mockevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
