Mokėdami mokesčius žmonės nesiliauja skųstis, kad pas medikus greitai papulti neįmanoma, tad išgalintys tą daryti sveikatos paslaugų kreipiasi į privatų sektorių. Tačiau čia paliktos sumos gali siekti ir kelis šimtus eurų. Gerai, jei šią naštą gali palengvinti darbdavys, suteikdamas papildomą sveikatos draudimą. Kitiems gi belieka viltis, kad netikėtinai talonėlis pas gydytoją atsilaisvins anksčiau.
Tarp medikų ir pačių gyventojų pasvarstoma, kad galbūt galėtų būti dalinis paslaugų finansavimas iš paciento pusės, kai susimokėjus protu suvokiamą sumą paslaugą būtų galima gauti greičiau.
Mat dabar žmogus arba priverstas nemokamos paslaugos laukti gal net kelis mėnesius, arba eiti kažkur privačiai ir sumoki kelis šimtus eurų.
Kitos šalys turi alternatyvius finansavimo šaltinius
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pasakojo, kad iš Europos valstybių tik Slovėnija ir Lietuva turi tokią finansavimo sistemą, kurią turime dabar.
„Medikų sąjūdis kartu su Gyvybės mokslų ir edukologijos institutu atliko tyrimą, kur buvo nagrinėjamos visų Europos valstybių sveikatos sistemos paslaugų finansavimo modeliai. Išties tik Slovėnija ir Lietuva turi tokią finansavimo sistemą.
Visos kitos šalys turi ir alternatyvius finansavimo šaltinius – yra net tik valstybinis PSDF, tačiau ir nevyriausybinės organizacijos, gyvybės draudimas ir pats žmogus asmeniškai kaupiamaisiais fondais ar savo lėšomis gali prisidėti prie paslaugų finansavimo.
Lietuvoje neturime tokių galimybių dėl to, kad yra žodžiais draudžiama, bet ne teisiškai tas priemokas iš pacientų imti. 1996 metais priimtas įstatymas leidžia tą daryti, tačiau politikai labai aiškiai tą riboja“, – dėstė ji „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Trūksta politinės valios
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narys Linas Slušnys sutiko, kad galima ir Lietuvoje turėti tokį tarpinį variantą, tačiau tam stokojama politinės valios.
„Pasakysiu dalykus, kurie Seime visiškai neturi palaikymo. Aš esu už papildomą draudimą. Bet čia yra viena detalė – jei nori imti papildomus dalykus, apie ką kalbame ir SRK ir su ministerija, turi žinoti ir pasakyti žmonėms už ką ir kaip valstybė sumoki.
„Visos kitos šalys turi ir alternatyvius finansavimo šaltinius – yra net tik valstybinis PSDF, tačiau ir nevyriausybinės organizacijos, gyvybės draudimas ir pats žmogus asmeniškai kaupiamaisiais fondais ar savo lėšomis gali prisidėti prie paslaugų finansavimo“, – sako A. Gerliakienė.
Tarkime, mokame už žmogaus per metus vieną tyrimą, kokią echoskopiją, dar kažką ir viskas. Dėl viso kito – susimokėsi papildomai arba yra papildomas draudimas A, B, C, kažkokios kategorijos – tu tą draudimą susimoki ir gali tas paslaugas gauti nemokamai. Bet politinės valios tokiam žingsniui neturiu, neturiu palaikymo nei tarp savų, nei opozicijoje“, – konstatavo parlamentaras.
Siūlo pamiršti kalbas apie nemokamą mediciną
Pasak jo, jei reiktų ir bendrojoje medicinoje pereiti prie tokio modelio, kaip dabar daugelis gauna odontologines paslaugas, daugelis prieš tokius pasiūlymus stotų piestu.
„Jie prieštaraus ir sakys, kad valstybė turi viską duoti, nes mes mokame sveikatos draudimą. Bet kas į jį įeina, nežinome ir tada gaunasi, kad, tarkime, per metus sumokėjome 100 eurų mokesčių, bet norime paslaugų už 1000 eurų. Ir taip Lietuvoje yra. Tai tada imk tą papildomą draudimą ir gausi už 1000 eurų.
Įsivaizduojama, kad sveikatos priežiūra nemokama, taip Konstitucijoje nėra parašyta, parašytas kitas sakinys. Pritariu, kad tą sistemą čia reikia keisti, bet politinės valios tam nematau.
Dabartinės kadencijos politikų užduotis jau užbaigti, kas pradėta, o tai, ką dabar kalbama, tai absoliučiai nauji dalykai, kurie pareikalautų pirmiausia milžiniškų skaičiavimų ir tai būtų nauja audra sveikatos sistemoje“, – kalbėjo L. Slušnys.
Pasak jo, tuoj pat sureaguotų dalis opozicijos, kuri sakytų, kad taip tik kėsinamasi visai nurengti paprastus žmones ir t.t.
„Dabartinės kadencijos politikų užduotis jau užbaigti, kas pradėta, o tai, ką dabar kalbama, tai absoliučiai nauji dalykai, kurie pareikalautų pirmiausia milžiniškų skaičiavimų ir tai būtų nauja audra sveikatos sistemoje“, – sako L. Slušnys.
„Viena, kai kalba žmonės, kurie suvokia sveikatą kaip savo asmeninę atsakomybę. Kiek tokių žmonių yra? Apie 60 proc. šito nesuvokia. Ir tie, kurie atsakingi ir yra suvokiantys, tampa įkaitais. Nes tie, kurie neatsakingi, jie tiesiog ramiai sėdi“, – kalbėjo konservatorius.
A. Gerliakienė antrino, kad reikėtų nustoti kalbėti apie nemokamas paslaugas: „Konstitucijoje nėra įrašyta, kad visos paslaugos nemokamos. Ką turėtų padaryti ligonių kasos – normaliai susiskaičiuoti, kiek kainuoja sveikatos paslauga. Nes dabar iš tos kainos daug kas eliminuota ir tai neatitinka realybės, tad gaunasi tam tikra spekuliacija, nes realiai apmoka labai nedidelį procentą paslaugos ir ta sistema dėl to buksuoja.“
Dėl eilių kalti ir patys pacientai
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dėl eilių sveikatos sistemoje būna kalti ir patys pacientai, mat vengia pasitikrinti profilaktiškai.
„Jei kalbame apie eiles, pacientas irgi nesikreipia profilaktiškai, o ateina tada, kai jo problema jau yra įgavusi pagreitį. O jei dar prisideda eilė, tai dar sukelia ir fizinę kančią. Tada pas gydytoją jis pakliūva įsiutęs ir čia sisteminių dalykų pasekmės grįžta gydytojams atgal, nes pacientai po to smurtauja.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir profilaktikai. Bet prevencinėmis programomis, kurias apmoka valstybė, žmonės nesinaudoja iš tingumo, nežinojimo, pasitikėjimo sistema, kad bus priimti greitai ir visos paslaugos jiems bus suteiktos stebuklingu būdu – geriausios, greičiausios ir kvalifikuočiausios. Prie to prisideda ir mūsų sveikatos politikai ir žiniasklaida“, – kalbėjo LMS valdybos pirmininkė.
Pasak jos, žmonės turėtų suvokti, kad sistemos resursai labai riboti ir rūpintis savo sveikata yra jų pareiga ir prievolė.
„Ne mediko pareiga rūpinti paciento sveikata, o paciento prievolė, skirti dėmesį ir judrumui, kuris yra labai prastos kokybės Lietuvoje, žmonės tingi judėti. Žalingi įpročiai, kurių neatsisakome, visiškai tragiška padėtis su paauglių rūkymu. Reanimatologai kalba, kad daug paauglių mirčių yra dėl to, kad neaišku, ko prisirūkę ir prisivartoję. Sveikatos švietimas yra apgailėtinoje būklėje, profilaktika galėtų būti žymiai geresnė ir čia daugiau investuojama“, – akcentavo A. Gerliakienė.
Ir nustokit kisti ta konservuoto mediko sajudzio snuki - jau bloga darosi.
