Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.
„Iš dešimčių tūkstančių, virsta šimtais tūkstančių“, – kalba Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Ne ką geresnės nuotaikos ir kitose šalies gydymo įstaigose.
„Liepos mėnesį išlaidos elektrai padidėjo tris kartus, lyginant su 2021 liepos mėnesiu, bet rugpjūtis mušė visus rekordus. Padidėjo penkis kartus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, ir siekė 1 120 000“, – sako Santaros klinikų finansininkė Liuda Grigentienė.
„Lyginant su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, elektros kaina išaugo ženkliai, tai yra dvigubai“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad visos Lietuvos gydymo įstaigų sąskaitos už elektrą, šilumą bei kitas komunalines paslaugas išaugo 24-iais milijonais eurų ir dabar siekia daugiau nei šimtą milijonų erų.
„Bendrai, jei įvertinti per visas gydymo įstaigas, per metus kiek išleidžia išlydymui, komunalinėms paslaugom, ne vien tik elektrai, tai buvo 80 milijonų eurų. Tai skaičiavimas toks, kad išaugimas yra apie 30 procentų buvo“, – sako Sveikatos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Tad šalies gydymo įstaigos puolė taupyti kaip kuri išmano.
„Mes sumažinome kompiuterių monitorių darbo laiką. Visoje įstaigoje sureguliuoti taip ekranai, jei žmogus 20 minučių pusvalandį nebūna prie kompiuterio, tai tiesiog ekranas pereina į budėjimo rėžimą“, – kalba Kauno klinikų atstovas Povilas Ruginis.
„Sumažinom lempučių skaičių. Keičiam lemputes į ekonomiškai naudingas, į ekonomiškai mažiau imančias energijos. Išjungiam prietaisus, kuriuos galima išjungti nepaliekant išeiginėms, naktims, ten irgi tauposi“, – pasakoja V. Janušonis.
„Sumažiname šildymą tuose korpusuose ir tai yra daugiau techniniuose korpusuose, ten, kur galime tai padaryti, kad nenukentėtų gydymo kokybė“, – tvirtina P. Ruginis.
O kai kurie Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai net planuoja naudotis ne gydymo įstaigos, o namų elektra ir už ją mokėti iš asmeninės kišenės.
„Svarstome apie galimybę daugiau dirbti nuotoliu. Tam, kam nebūtina fiziškai būti ligoninėje, tai, kad būtų nuotolinis darbas. Administracijai pačiai, daug popierinio darbo kas dirba. Vienas iš galimų sprendimo būdų“, – sako M. Pauliukas.
Pirmieji taupymo rezultatai jau matomi. Kai kurios šalies ligoninės rugsėjį gavo net 50 tūkstančių eurų mažesnes sąskaitas nei rugpjūtį. Tiesa, dalis pacientų baiminasi, jog blogąsias taupymo pasekmes pajus būtent jie:
„Ir taip šalta. Ligoninėse dar daugiau. Juk guli, nejudina visiškai. Man atrodo nereikia taupyti nei darželiams, nei ligoninėms.“
„Ankščiau buvo, kad nešildė ir taip gerai gyvenom. Dabar jau biški ten šviesos nėra, tai tą, tai tą, tai čia jau didelė tragedija?“
„Einant koridoriumi tamsu bus, traumų bus. Gi čia nesveiki žmonės guli.“
„Jeigu stipriai taupys, tai taip, nukentės. Nė kalbos nėra. Viskas tūri būti su saiku.“
Medikai aiškina, kad nė viena taupymo priemonė tiesiogiai ligoniams ir jų gydymui nepakenks. Tiesa, gydymo įstaigų atstovai kaltę dėl išaugusių sąskaitų įžvelgia ir pačių pacientų elgesyje. Medikai pasakoja, kad žmonės palieka įjungtą elektrą tualetuose bei koridoriuose. Tad be savo pagrindinio darbo, daktarai bei seselės dar turi vaikščioti paskui pacientus ir išjunginėti šviesas.
