Tai lėmė dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų sumažėjusi jų kaina, didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje, pranešė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Visą spalio mėnesį stebėjome iš lėto besileidžiančias elektros kainas Lietuvoje. Tokios pat tendencijos vyravo visoje Europoje, o to pagrindine priežastimi tapo pingančios gamtinės dujos. Itin spartus gamtinių dujų saugyklų pildymas Europoje viršijo užbrėžtus tikslus – jos užpildytos 95 procentais. Tai kartu su sumažėjusia gamtinių dujų paklausa lėmė, kad dujų kaina smarkiai krito“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot jo, artėjant žiemai gamtinių dujų kainos kils, tačiau nebus itin aukštos.
„Artėjant žiemai bei augant dujų ir elektros suvartojimui tokios žemos dujų kainos greičiausiai neišsilaikys. Tačiau pasitikdami žiemą su užpildytomis dujų saugyklomis taip pat neturėtume tikėtis ir itin aukštų kainų“, – teigė L. Varanavičius.
Pasak jo, elektros suvartojimas Lietuvoje iš lėto pradeda augti – vidutinis valandinis suvartojimas spalį, preliminariais duomenimis, buvo 2 proc. didesnis nei rugsėjį, tačiau jis išlieka maždaug 10 proc. mažesnis nei pastarųjų penkerių metų spalio vidurkis.
„Šis pokytis parodo, kad vartotojai reikšmingai taupo elektros energiją, tačiau trumpėjant šviesiam paros metui ir vėstant orams suvartojimas natūraliai šiek tiek auga. Taip pat verta paminėti, kad suvartojimas auga lėčiau, nes šis spalis Lietuvoje buvo 2,5 laipsnių šiltesnis nei įprasta“, – teigė L. Varanavičius.
Vėjo jėgainės Lietuvoje sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 42 proc., šiluminės elektrinės pagamino 23 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės sugeneravo 6 proc., o likusios elektrinės gamino 10 proc. Šiluminių elektrinių gamyba išliko panaši kaip ir rugsėjo mėnesį – apie 80 gigavatvalandžių (GWh), o vėjo jėgainių gamyba išaugo nuo 92 iki 148 GWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 920 GWh. Gamyba Lietuvoje išaugo 19 proc., o vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros suvartojimo. Iš viso spalį Lietuvoje pagaminta 350 GWh elektros.
Bendras importo srautas sudarė 69 proc. šalies elektros suvartojimo. Importas į Lietuvą spalį, palyginti su rugsėju, nepakito. Importas iš Skandinavijos per jūrinę „NordBalt“ jungtį siekė apie 54 proc., iš Latvijos importuota 34 proc., o importas iš Lenkijos siekė 12 proc.
Elektros eksportas spalį mažėjo 14 proc. iki 120 GWh, didžiausia dalis elektros srautų buvo nukreipta į Lenkiją (91 proc.), likusi dalis – į Latviją (9 proc.).
