Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc. mažiau nei įprasta elektros, tačiau didmeninė jos kaina Baltijos šalyse dėl to reikšmingai nesikeitė – įtakos joms turi ne tik vartojimas, bet ir tendencijos kaimyninėse valstybėse. Artėjant žiemai Europoje pradėjo augti gamtinių dujų paklausa ir kaina, kuri lemia elektros kainų didėjimą.
„Bendras savaitinis suvartojimas buvo 5 proc. mažesnis nei paskutinę spalio savaitę. Nepaisant to, elektros kaina šiek tiek padidėjo dėl mažėjusios atsinaujinančių šaltinių elektros gamybos ir vėl ūgtelėjusių gamtinių dujų kainų“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot jo, vėjo generacija Lietuvoje susitraukė ketvirtadaliu, taip pat 15 proc. sumažėjo hidroelektrinių gamyba. Tačiau didesnės įtakos galėjo turėti tai, kad gamtinės dujos Europoje spalio pabaigoje kainavo neįprastai mažai, palyginti su pastaraisiais mėnesiais, o prasidėjus lapkričiui jos vėl šiek tiek pabrango dėl vėstančių orų.
„Taip pat įdomu tai, kad pusę metų intensyviai pildytos gamtinių dujų saugyklos lapkritį pradėjo išleidinėti sukauptas dujas, pranešdamos apie dujų paklausos augimą ir artėjantį žiemos sezoną“, – sakė L. Varanavičius.
Pasak jo, šią savaitę dėl planinių kasmetinių darbų atjungus „NordBalt“ elektros jungtį su Švedija, tikėtinas tolesnis elektros rinkos kainos augimas Baltijos šalyse. Jungties remontas tęsis iki sekmadienio, vėliau iš Skandinavijos šalių ateinančios pigesnės elektros importas vėl bus vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių kainos gali mažėti.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. iki 200 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 26 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 52 GWh elektros – 15 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje per savaitę mažėjo beveik visų kuro tipų elektrinių generacija – išskyrus saulės jėgaines, kurių gamyba padidėjo 35 proc. iki 2,1 GWh. Labiausiai mažėjo vėjo elektrinių gamyba, kurių generacija nukrito 26 proc. iki 20 GWh. Taip pat 13 proc. sumažėjo hidroelektrinių generacija iki 10,7 GWh, o šiluminės bei kitos elektrinės gamino tik šiek tiek mažiau nei savaitę prieš tai – 17 GWh ir 2,3 GWh atitinkamai.
Šiluminės elektrinės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros, vėjo jėgainės – 38 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
75 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Per savaitę bendras importas mažėjo 1 proc iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 16 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 13 proc. iki 18 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 70 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 30 proc. eksportuoti į Latviją.
