Įmonės Technikos ir tiekimo skyriaus vadovas Kostas Dryžas sako, kad trečiąjį ketvirtį geriausiu rezultatu pasižymėjo Panevėžio regionas, kuriame veikiančios saulės elektrinės praėjusių metų gamybos rezultatą viršijo beveik 13 proc. Antroje vietoje atsidūrė Kaunas, čia saulės elektros gamyba ūgtelėjo 10 proc., trečioje – Vilnius, kuriame žaliosios elektros sugeneruota 9 proc. daugiau.
Elektros gamybą ypač pakėlė rugpjūtis
Pasak eksperto, didžiausią įtaką trečiojo metų ketvirčio rezultatams turėjo ypač karštas ir labai saulėtas rugpjūtis.
„Rugpjūtį saulės spindėjimo trukmė viršijo daugiametį vidurkį, o generuojamos saulės elektros šuoliai buvo tiesiog įspūdingi. Palyginti su 2021 metų rugpjūčiu, šiemet paskutinį vasaros mėnesį Kaune individualių saulės elektrinių apsukos išaugo 51 proc., Vilniuje ir Panevėžyje – po 41 proc., Šiauliuose – 34 proc., o Klaipėdoje – 27 proc.“, – sako K. Dryžas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, būtent Kaune rugpjūtį saulė švietė ilgiausiai, arba 294 valandas.
Šių metų liepa buvo mažiau saulėta, palyginti su pernykšte, todėl visuose didžiuosiuose miestuose saulės elektrinės generavo mažiau elektros. Rugsėjis šiuo atžvilgiu buvo palankesnis, jo metu žaliosios elektros individualiose saulės elektrinėse pagaminta daugiau nei 2021-ųjų rudens pradžioje, išskyrus Klaipėdą. Uostamiestis tapo vieninteliu šalies didmiesčiu, kuriame saulės elektros rugsėjį buvo pagaminta mažiau, tačiau jame gamybos apimčių sumažėjimas buvo minimalus – 1,7 proc.
Klaipėda – lyderė pagal efektyvumo rodiklį
Vertinant individualių saulės elektrinių gamybos rodiklius, trečiąjį ketvirtį į pirmą vietą išsiveržė Klaipėda: joje veikiančios individualios saulės elektrinės pagamino 390 kilovatvalandžių (kWh) vienam kilovatui.
Antroji vieta atiteko Kaunui, kuriame privačios saulės elektrinės sugeneravo 359,2 kWh kilovatui, o trečioji – Vilniui. Sostinėje saulės energijos gamyba sudarė 346,4 kWh kilovatui. Šiauliai lenkė Panevėžį su 354,3 kWh kilovatui rodikliu, o Panevėžiui atiteko penktoji vieta (312,4 kWh kilovatui).
K. Dryžas teigia, kad dažniausiai ant privačių namų stogų įrengiamų privačių saulės elektrinių darbo efektyvumas priklauso ir nuo to, kaip tiksliai elektrinės moduliai pakreipti saulės kryptimi.
„Plyno lauko investicijų atveju erdvės pasirinkti yra daugiau. Be to, tokiu atveju paprastai renkamės dvipusius modulius, kurie geba nuo žemės paviršiaus surinkti atspindėtus saulės spindulius. Su privačiomis saulės elektrinėmis tenka prisitaikyti prie konkrečių pastato, jo
krypties, stogo tipo padiktuotų sąlygų. Ir, sakyčiau, akivaizdu, kad rezultatai yra sėkmingi ir tradiciškai daug saulės gaunančiame pajūryje, ir atokiau nuo jo. Juo labiau, kad nuosava švarios elektros gamyba vartotojus apsaugojo ir nuo rekordiškai šiemet rinkoje pakilusių elektros kainų“, – sako K. Dryžas.
