„Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas. Tikrai tokios žiemos dar neturėjome, su baime žiūrime, kas bus, kai prisidės dar ir šildymo kainos“, – kalba kepyklėlės vadovė Daiva Leskova.
Kepyklėlės vadovė sako, kad išsaugoti verslą padėtų vyriausybės subsidijos, pridėtinės vertės lengvatos pratęsimas neribotam laikui. Tačiau vyriausybė tiesiog dalinti pinigų verslui nesirengia ir tokiai įmonei kaip ši kepyklėlė, padėti nemato reikalo.
Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip padalins pasiskolintus 30 milijonų eurų, tačiau paramą siūlo tik toms įmonėms, kurios atitiks Europos Komisijos nustatytus kriterijus kaip itin stipriai paveiktos išaugusių energetikos kainų. Mokesčių inspekcijos pranešimų pasinaudoti parama sulauks tekstilės gamintojai ir siuvyklos, medienos, chemijos produktų, metalo gamybos įmonės.
Vyriausybė skelbia 30 milijonų eurų išdalinsianti įmonėms, kurioms skaudžiausiai smogė pabrangusi elektra ir dujos. Žada subsidijas, kurių dydis vienai įmonei sieks net iki pusės milijono eurų. Tačiau verslininkai nuogąstauja, kad tie, kam subsidijų labiausiai reikia, jų vis tiek negaus, mat kriterijus Europos Komisija nustatė pagal didžiųjų Europos Sąjungos valstybių užsakymą.
„Visos įmonės, kurios atitiks kriterijus, gaus mokesčių inspekcijos pranešimą, kad gali pretenduoti į subsidiją. Joms reikės patvirtinti, kad jos tikrai prašo, pageidauja gauti. Normali procedūra“, – tikino ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Subsidijų dydis įmonei bus iki 30 procentų nuo pernai sumokėtų gyventojų pajamų ir pelno mokesčių. Mažiausia išmoka – 500 eurų, o didžiausia – pusė milijono eurų. Beje, paramos negaus skolų turinčios, taip pat ryšių su Rusija ir Baltarusija nenutraukios įmonės.
„Priemonės intensyvumas buvo renkamas toks, kad pinigų turėtų užtekti. Įsidėjome saugiklį, jei atitinkančių įmonių kiekis ir pinigų poreikis bus didesnis, proporcingai gautų visi, suma galėtų koreguotis, kad nebūtų, kas pirmiau paprašė, gavo, kas paskui – negavo“, – kalba V. Jurgutis.
Tačiau verslo atstovai kritikuoja šią paramą kaip per silpną, mat ja galės pasinaudoti labai nedaug Lietuvos įmonių.
„Taikyti subsidijas labai geras sprendimas, tačiau sunkiai suprantama, kokiais kriterijais remiasi parinkdami verslus. Jei maitinimo sektorius negaus subsidijų, bus labai sunku“, – kalba D. Leskova.
„Kalbant apie Lietuvos įmones, matome pagal komunikatą, kad buvo skurta stambesnėms ES šalims, senbuvėms, kurios turi rūdos iškasimą, metalo gamybą, liejimą, kur imlios energetikai žaliavų prasme“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina esą padariusi, ką galėjo, kad subsidijų sulauktų kuo daugiau paveiktų sektorių Lietuvoje.
„Norėdami jiems padėti, turime taisyti Karo komunikatą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija formaliai ir neformaliai yra pasikreipusi į Europos Komisiją su argumentais, kaip išplėsti komunikatą, tačiau jokių sprendimų nėra. Dirbame su tuo, ką turime. Biudžetas 30 mln. eurų, jo ribose padėsime įmonėms“, – teigė A. Armonaitė.
„Lietuvoj yra įmonių, kurios nepatenka, bet realiai energijos dedamoji 30 proc. yra. Čia yra problema, kažkas nepralobavo Europos komisijoje“, – sakė darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
„Parama nepasieks tų, kuriems labiausiai reikia. Turime skaudulių, įmonė, kuri užsiima šaldymo veikla, kaštų struktūroje elektros dedamoji pakilo nuo 17 iki 40 proc. per metus, ji nekvalifikuoja pagal šias subsidijas“, – kalbėjo verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgalė.
Įmones, kurios negaus subsidijų, vyriausybė ragina pasitenkinti tuo, kad nuo spalio pusmetį vyriausybė kompensuos dalį elektros išlaidų ir šiam tikslui iš biudžeto skirs beveik pusę milijardo eurų.
