Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.
Įstatymo projektu numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovų kadencijos būtų ribojamos 5 metams.
Tos pačios įstaigos vadovu tas pats asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Tai reiškia, kad jis tai pačiai įstaigai galėtų vadovauti po „atšalimo“ laikotarpio. Tiesa, įstatymas nedraus jam kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.
Kadencijas skaičiuotų nuo įstatymo įsigaliojimo
Numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į įstaigų vadovų arba jų padalinių ar filialų vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys jas toliau eitų iki numatyto termino pabaigos. Tai reiškia, kad vėliau jie galėtų pretenduoti eiti pareigas dar dvi kadencijas po 5 metus.
Įstaigų vadovai bei šių įstaigų padalinių ir filialų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į atitinkamų įstaigų vadovų arba jų padalinių ar filialų vadovų pareigas neterminuotai, toliau eitų pareigas iki atitinkamos nurodytos dienos.
Pavyzdžiui, jei asmuo pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ėjo aštuonerius metus ir daugiau, jas eis iki 2024 m. sausio 1 d. Jeigu pareigas ėjo daugiau negu šešerius metus, tačiau mažiau nei aštuonerius metus, – iki 2025 m. sausio 1 d. ir pan.
Siekia spręsti mobingo problemas
Pokyčiai dėl kadencijų skaičiaus ribojimo argumentuojami, kad galimybė prie įstaigų vairo stoti naujiems vadovams ne tik užkirstų kelią įstaigoms vadovauti ištisus dešimtmečius, bet ir padėtų spręsti ir sveikatos sektoriuje įsišaknijusias mobingo problemas.
Dar anksčiau Sveikatos reikalų komitete vykusiose diskusijose dalis sistemos dalyvių įžvelgė neigiamas tokio įstatymo pasekmes. Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus įspėjo, kad sveikatos politikams jau greitai teks sukti galvą, kur surasti įstaigos vadovų.
„Net neabejoju, kad kelerių metų laikotarpyje rinksimės ir diskutuosime, kad nėra kam vadovauti padaliniams, skyriams ir įstaigoms, nes ta vieta natūraliai taps turbūt mažiausiai patraukli visoje ligoninėje ar poliklinikoje“, – komentavo jis.
Jam antrindamas Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris priminė, kad vadovams ir dabar yra įvestos 5 metų kadencijos, yra konkursai, kuriuos rengia steigėjas.
Įstatymo projekto pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.
