Sveikata

Nors laikytis sveikos gyvensenos vis labiau tampa madinga, dalis tautiečių to nesureikšmina ar paprasčiausiai neranda tam laiko. Gydytojai gi įspėja, kad nemažai žmonių nė neįtaria, jog jau turi užgyvenę ne vieną rizikos veiksnį, kas didina riziką ne tik susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), bet ir nuo jų numirti.   Lietuva išlieka labai didelės rizikos šalimi – mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje.

Nuo kitų metų pacientų laukia pokyčiai – medikai tam tikrais galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas. Nauja tvarka būtų taikoma agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Medikai vis garsiau kalba apie šių laikų rykštę – nutukimą, kurį vienareikšmiškai laiko liga, o ne estetine problema, kaip dar vis klaidingai įsivaizduoja nemažai visuomenės. O vystosi jis, svarstoma, labiausiai dėl to, kad organizmas nesugeba susitvarkyti su šiuolaikiniu gyvenimo ritmu, dideliu stresu, fiziniu pasyvumu, gausiu perdirbtų produktų vartojimu.

Sergamumas cukriniu diabetu pasaulyje pastaruoju metu pasiekė epidemijos mastą. Iš dalies pertekliaus liga pavadinama būklė vis dažniau užklumpa ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Vienas to kaltininkų yra ydingas, nejudrus gyvenimo būdas. Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, atsirandanti dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Yra 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas, sergančiuoju pastaruoju yra daug daugiau ir jis dažniausiai išsivysto jau suaugusiems.

Plaučių uždegimai Lietuvoje guldo į ligonines tiek vaikus, tiek suaugusius. Gydytojai pastebi, kad palyginus su rudens mėnesiais dabar sergančiųjų plaučių uždegimais skaičius šoktelėjo kone dvigubai – vien vaikų ligoninėse sergančiųjų kelios dešimtys. Pasak medikų, žmonės dažniau serga bakterinės kilmės plaučių uždegimais, kuriuos sukelia įvairios mikoplazmos, chlamidijos.

Kaip numatyta, ateinantys metai bus lemiami, kai paaiškės, kurios gydymo įstaigos negalės išsaugoti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų skyrių. Tačiau gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai prašo naujosios ministrės nukelti tvarkos įsigaliojimą arba peržiūrėti jau numatytus kriterijus, kurie, jų teigimu „paimti iš oro“.  Vienas deklaruotų Arūno Dulkio inicijuotos sveikatos reformos tikslų – ne tik priartinti būtinąsias paslaugas arčiau namų, bet ir siekti kokybės.

Net ir pačios gražiausias metų šventės gali būti aptemdytos įvairiausių negalavimų, traumų ar susižeidimų. Dažnu atveju reikia reaguoti greitai, todėl „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pataria ne tik pasikartoti svarbiausias taisykles, kaip gydyti sužeidimus ir negalavimus, bet ir rekomenduoja pasitikrinti savo namų vaistinėlę – ar joje netrūksta svarbiausių preparatų ir medicininių priemonių.

Vertindama nueitą gyvenimo kelią Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė Milda Bajorienė pastebi, kad pasirinkimus jame labiau lemia susiklosčiusios aplinkybės, nei jos pačios norai ar sprendimai.

Sutrikus sveikatai įprastomis darbo dienomis ir valandomis žmonės nedvejodami kreipiasi į savo gydymo įstaigą – polikliniką ar šeimos medicinos centrą. Naktį, savaitgalį ar per šventes gyventojai dažnai taip pat nedvejodami vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Prieš šventes ligonių kasos primena, kada į ligoninę skubėti vis dėlto nereikia ir kur kreiptis sunegalavus ne darbo dieną.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje fiksuojama statistika – negailestinga. Skelbiama, kad onkologiniai susirgimai yra vieni pirmaujančių daugelyje šalių. Pagrindinės priežastys, kurias įvardija mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas – ne tik genetika. Tinklalaidės „Gyvensenos paraštėse“ autoriai – mokslininkai dr. Tomas Vaičiūnas ir dr.

Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad daugumai žmonių pačios gražiausios ir visų taip laukiamos metų šventės yra Kalėdos ir Naujieji metai. Deja, medicinos personalui šios šventės dažnai būna tos dienos, kada ženkliai išauga darbo apimtys, tenka dažniau kovoti ne tik už žmonių gyvybių išsaugojimą, bet ir susidurti su situacija, kada medicina yra jau bejėgė.  Plačiau apie tai pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Mirtis – universali ir neišvengiama patirtis, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas žmogus. Nepaisant to, ji dažnai lieka tabu tema, apie kurią retai kalbama atvirai. Tačiau mirties statistikos analizė atskleidžia ne tik šios reiškinio mastą, bet ir leidžia giliau suprasti visuomenės sveikatos problemas, ligų prevencijos efektyvumą bei gyvenimo kokybės tendencijas.

Žalgirio klinika skundžiasi, kad dėl po sujungimo su Santaros klinikos stringančių viešųjų pirkimų ima stokoti darbui būtinų priemonių. „Vieną dieną lūžta vienas aparatas, o kitą dieną – kitas“, – sako įstaigos direktorius Dalius Matkevičius. Santaros klinikų vadovas gi tikina, kad visi procesai juda, tačiau ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje išbandė ir pradeda plačiau taikyti pažangią pasaulio ir Europos šalių medikų taikomą anglies dvideginio angiografiją (CO₂) apatinių galūnių kraujagyslių susirgimų diagnostikai ir gydymui – metodą, kuris ateityje gali vis dažniau keisti iki šiol naudojamą tradicinį jodo turinčių kontrastinių medžiagų metodą.

39 proc. šalies gyventojų yra įsitikinę, jog Lietuvoje labiausiai diskriminuojami psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės. Vis dėlto, dauguma nenorėtų tokių asmenų turėti kaimynų ar bendradarbių gretose, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta tyrimų analizė. Šiek tiek mažesnė apklaustųjų dalis panašią nuomonę turi apie žmones su fizine negalia bei vyresnio amžiaus gyventojus (po 36 proc), taip pat gėjus, lesbietes ir biseksualius asmenis (32 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai, ketvirtadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Tokiam pokyčiui pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Anot pranešimo, šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Įsibėgėjus žiemos sezonui, vaistinėse žmonės ieško preparatų, padedančių įveikti peršalimo ligas bei stiprinti imunitetą. Visgi, kiekvienais metais galima pastebėti ir tam tikras naujas tendencijas, su kokiomis sveikatos problemos susiduria gyventojai. BENU budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad šiuo metu gyventojai daugausia kreipiasi dėl su peršalimu susijusių sveikatos problemų. „Dėl temperatūros, gerklės skausmo, kosulio.

Šokiruojantis faktas – per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos vaistinės iš gyventojų surinko 21,2 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai net 7 tonomis daugiau farmacinių atliekų, nei per tą patį laikotarpį pernai. Nors sparčiai didėjantis atliekų kiekis atspindi augantį visuomenės sąmoningumą ir atsakomybę dėl aplinkos tausojimo, jis taip pat atskleidžia, kad daugelis gyventojų vaistus įsigyja ir vartoja neracionaliai.

Peršalimo ligų sezonas kopia į viršų – gydytojai įspėja, kad jau esame ties gripo protrūkio riba. Gyventojai raginami nenumoti ranka net į, atrodytų, lengvus simptomus ir išsitirti, mat esama efektyvių vaistų. Juos paskyrus laiku galima palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų. Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pasakojo, kad sergančiųjų srautas pastaruoju metu tik auga, o šie metai išskirtiniai tuo, kad sunku būtų išskirti dominuojantį ir labiausiai šiuo metu plintantį patogeną.

Šventiniu laikotarpiu į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių paprastai kreipiasi didesnis karščiuojančių, patyrusių traumas, kenčiančių pilvo skausmus pacientų srautas. „Per šventes padidėja rizika susirgti pankreatitu, kurį gali išprovokuoti alkoholio ir labai sotaus maisto vartojimas. Ši būklė yra pavojinga gyvybei, todėl nedelsiant kreiptis skubios pagalbos yra būtina“, – sako skyriuje dirbanti gydytoja chirurgė Marija Vitkauskienė.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovais antradienį aptarė, kaip tobulinti e-sveikatos sistemos veiklą. Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, artimiausiu metu e-sveikatos sistemos naudotojų laukia naujovės, kurios sveikatos priežiūrą padarys labiau prieinama ir efektyvesne.

Gruodį jau septintąjį kartą vyko visą farmacijos specialistų bendruomenę sujungiantys „Lietuvos metų vaistininko 2024“ rinkimai ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. Kasmet vaistininkai būna vertinami atsižvelgiant į skirtingus įgūdžius – šiemet pagrindinis kriterijus buvo „vaistininkas – sveikatos patarėjas“. Garbingą vietą užėmė bei sidabro medaliu įvertinta buvo ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

Lietuvos gyventojams reikalingos gydymo paslaugos turėtų būti nemokamos, nes tam kiekvieną mėnesį jie skiria beveik 7 proc. savo darbo užmokesčio. Tačiau net oficiali statistika rodo, kad norėdami gauti reikalingą gydymą ar vaistų lietuviai turi primokėti iš savo kišenės. Tokių priemokų dydis Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl už sveikatos priežiūros paslaugas lietuviai turi primokėti tiek daug.

Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas ir gyventojai pradeda aktyviai naudoti šildymo įrenginius, smarkiai padaugėja apsinuodijimų smalkėmis. Galvos svaiguliu ir pykinimu prasidedantis apsinuodijimas tuoj pat nesiėmus veiksmų gali kainuoti net gyvybę, pastebi gydytojai.

31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazitai pažeidžia kepenis, buvo atlikta kepenų transplantacija. Operacinis gydymas – pagrindinis kepenų echinokokozės gydymo metodas, tačiau ne visada įmanomas, o kepenų transplantacija atliekama tik išskirtiniais atvejais. „Chirurgijos klinikos mokslininkai, atlikę sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatė, kad pasaulyje registruota vos apie 250 tokių atvejų.

Per plauką nuo tragedijos – Vilniaus medikams pavyko išgelbėti, įtariama, metadono tablete apsinuodijusią ir į reanimaciją patekusią trimetę. Išgydytos mergaitės vaiko teisių apsaugos specialistai tėvams neatidavė – ją globoja giminaičiai. Artimieji rūpinasi ir kitais dviem šios šeimos vaikais. Tai antras atvejis šiemet, kai narkotikais apsinuodija mažamečiai.

Vokietijoje nustatyta daugiau apsikrėtimo nauju beždžionių raupų variantu atvejų, du iš apsikrėtusiųjų – vaikai. Iš pradžių buvo patvirtintas vienintelis užsikrėtimo 1b tipo raupais atvejis. Po to virusas diagnozuotas dar trims tos pačios šeimos nariams, įskaitant du mokyklinio amžiaus vaikus, pirmadienį pranešė netoli Kelno vakarų Vokietijoje esančio Bergiš Gladbacho miestelio valdžia. Manoma, kad virusu šeima apsikrėtė keliaudama po Afriką.

Jaučiatės nuolat pervargę, trūksta energijos, kimba virusai, nusilpęs imunitetas, niekaip negalite atsikratyti alergijos ar bent kelių kilogramų antsvorio? Tokios ir panašios problemos vargina milijonus žmonių visame pasaulyje. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui jie atakuoja vaistines, šluoja papildus, tikėdamiesi, kad jie panacėja.  Lietuviai skaidulų naudoja 2 kartus mažiau nei reikėtų Mokslininkai jau vienbalsiai tvirtina, kad apie 80 proc.

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Inkstų ligomis sergantys prašo kuo skubiau atšaukti jų gyvybėms grėsmę keliantį buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Pažymima, kad valstybei mažinant paslaugų apmokėjimą ir prieinamumą, sergančiųjų inkstų ligomis gyvybėms iškyla tiesioginis pavojus.

Įvertinius lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimą tarp 45–64 m. Kauno miesto gyventojų, nustatytą, kad per 1982–2024 m. laikotarpį išaugo nutukusių vyrų skaičius ir perpus sumažėjo nutukusių moterų. Rūkančių vyrų skaičius per šį laikotarpį beveik nepakito, o rūkančių moterų padaugėjo net keturis kartus, nustatė naujausią epidemiologinį tyrimą atlikę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.

Nepamatuoti pacientų lūkesčiai, agresija bei kam taikoma pirmumo eilė – Santaros klinikų medikai atvirai prabilo apie darbo Skubios pagalbos skyriuje realijas. Gydytojai taip pat patarė, ką reikia turėti vykstant į priėmimą ir kokiais atvejais gali tekti susimokėti. Nors artėjančios šventės daugumą gyventojų palepins ne vienu laisvadieniu, ypač priėmimo skyriuje dirbantiems gydytojų laukia karštymetis. Tuo metu sulaukiama daugiau sunegalavusių pacientų, ypač – vaikų.

Naujausi Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje rizikuoja perdegti. Anot mokslininkų, didžiausią riziką pervargti ir perdegti darbe patiria nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai. Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų.

Po paviešintos 33-erių vilniečio Adomo Bukausko istorijos, kai dėl Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) medikų aplaidumo liko paralyžiuotas ir neįgalus visam gyvenimui, vėl kilo diskusijos, kas apskritai gina pacientą nuo nekokybiškos medicinos. Pažymima, kad nors nuo klaidų niekas neapsaugotas, sveikatos sistema vangiai iš jų mokosi. Kaip pasakojo A. Bukauskas, medikų aplaidumas ir neveiksnumas jo istorijos atveju jau buvo įrodytas visų instancijų teismuose Lietuvoje.

Didinat sveikatos sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, patvirtintos parengties stiprinimo rekomendacijos gydymo įstaigoms, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kad galėtų tinkamai reaguoti į krizes ir grėsmes, sveikatos sektorius privalo turėti atsparią įstaigų infrastruktūrą, tinkamai paruoštus specialistus, pakankamas būtinųjų priemonių atsargas, taip pat būti pasirengęs veikti operatyviai ir koordinuotai, kaip to dažnai reikalauja ekstremalios sąlygos“, – t...

Neseniai įvykus tragedijai, kai lediniame vandenyje Vilniuje nuskendo 17-metis, specialistai suskubo priminti, kad maudynės šaltame vandenyje – pasiruošimo reikalaujantis užsiėmimas. Praėjusią savaitę sostinėje vandens telkinyje nuskendus 17-mečiui, įvykio liudytojai tvirtino, kad jaunuolis galimai buvo sveikuolis ir šaltame vandenyje grūdinosi.

Pirmą kartą Lietuvoje rizikos grupėse esantys gyventojai nuo kitų metų pradžios galės pasiskiepyti nuo paukščių gripo. Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame įsakymo projekte, ši vakcina skirta vyresniems nei 18 metų asmenims, turintiems profesinę riziką užsikrėsti paukščių gripu dėl artimo sąlyčio su paukščiais ar gyvūnais, jų skerdenomis ar gaišenomis.

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Šaltuoju sezonu, ypač vėjuotu ir žvarbiu oru daugelis pasirūpiname tinkamais drabužiais ir šilta avalyne. Tačiau veidas lieka atviras, o dažniausiai kenčia lūpos, kurios itin lengvai pažeidžiamos išorės veiksnių. Lūpų odelė itin plona, jautri, o kai kurie žmonės dar turi įprotį jas kramtyti, vilgyti seilėmis ar nudrėksti išsausėjusius odelės lopinėlius. Tad sausos, šerpetojančios lūpos, sutrūkinėję burnos kampučiai – itin dažna bėda, kuria skundžiasi ir vyrai, ir moterys.

Vidaus ligų gydytoja ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė yra viena iš tų medikių, kuri į mediciną žvelgia ne tik kaip į profesiją, bet ir kaip į gyvenimo misiją. Jos kelias į šią specialybę prasidėjo dar vaikystėje, stebint tėvų darbą medicinos srityje.

Lietuvos kardiologus vienijančios asociacijos Vyriausybės programoje teigia pasigendančios dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Todėl, norėdamos valdžios atstovus paraginti imtis skubių veiksmų, atviru laišku žada kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, lapkritį darbą pradėjusį Seimą bei naujuosius Ministrų kabineto narius.

Kraujotakos sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, nulemianti daugiau kaip pusę visų atvejų, skelbia Higienos institutas. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, siekiant sumažinti jų tikimybę, svarbu neignoruoti pagrindinių simptomų ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK). Šis nemokamai išduodamas dokumentas leidžia gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai keliaujama po Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Kelionėje prireikus būtinosios pagalbos, už ją sumoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Vilnietė Rūta (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja susidūrusi su absurdiška situacija – slaugos ligoninėje gulinčiam 83-erių tėčiui nėra galimybių atlikti reikalingų papildomų kraujo tyrimų. Pasirodo, ligoninė nei pati gali juos padaryti, nei kas gali atvykti iš kitos įstaigos. Tiesa, pradėjus domėtis istorija, panašu, ledai pajudėjo, tačiau moteris sako išgirdusi labai neįprastą pasiūlymą – pačiai lakstyti su kraujo mėgintuvėliais.

Vėžys – klastinga liga, užklumpanti iš pasalų. Didžiausia klasta slypi tame, kad neretai vėžys nepasireiškia jokiais simptomais, kol liga nėra pažengusi. Vis tik, yra vienas vėžio simptomas, kuris pasireiškia naktį ir jo padarinius galite pamatyti atsibudę. Deja, tik pusė vėžiu sergančių žmonių po diagnozės nustatymo gyvena 10 metų ar ilgiau, todėl taip svarbu kuo anksčiau pastebėti vėžį, rašo express.co.uk.

Didžiosios vaistinės ir klinikos Lietuvoje pradėjo prekiauti Lietuvos mokslininkų sukurta išmaniąja medicinine apyranke „TeltoHeart“. Šis telemedicinos prietaisas skirtas padėti širdies ritmo sutrikimų turintiems žmonėms.  Ši apyrankė stebi širdies ritmą ir gali automatiškai užfiksuoti prieširdžių virpėjimą ir kitokias aritmijas. Apyrankei aptikus aritmiją ar ją dėvinčiam asmeniui pasijutus prastai dėl pulso pokyčių, rekomenduojama pasinaudoti „TeltoHeart“ ir padaryti elektrokardiogramą.

Trečiąja sveikatos apsaugos viceministre taps socialdemokratė Nerija Stasiulienė. Tai ketvirtadienį žurnalistams patvirtino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Kaip ji pranešė savaitės pradžioje, viceministrėmis jos komandoje dirbs ir profesorės Laimutė Vaidelienė bei Jelena Čelutkienė.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.