Detaliau apie tai, kaip vyks GMP centralizacija, sveikatos apsaugos ministras pristatė Kauno GMP stotyje, kuri laikoma geruoju pavyzdžiu, kaip būti organizuojama savalaikė pagalba.
140 tūkst. gyventojų – „aklojoje zonoje“
Ministras konstatavo, kad šiandien Lietuvoje GMP pagalba yra organizuojama beveik 50 juridinių asmenų, kas yra negerai. Tai lemia situacijas, kai gyventojai kitą kartą ne tik priversti laukti pagalbos valandą ar dar daugiau, bet ir pačių medicinos darbuotojų darbo krūvis skiriasi net iki 10 kartų.
„Tai yra negerai. Gyvybės gelbėjimas yra valstybės funkcija, todėl yra inicijuojama šitos funkcijos centralizavimas. Kokias problemas padės spręsti? Šiandien, kada GMP darbas organizuojamas, finansuojamas atskirai savivaldybėse, mes turime daugybę problemų, kai yra savivaldybių ribos. <...> Šiandien turime net apie 140 tūkst. gyventojų yra vadinamoje akloje zonoje, kur labai sunkiai GMP esamas tinklas juos pasiekia“, – komentavo A. Dulkys.
Pirks naujus automobilius, įrangą
Anot jo, planas yra toks, kad šiais metais parlamentas, Vyriausybė ir SAM priima visus atitinkamus įstatymus ir sutvarko teisės aktus, o pati centralizuota GMP viešoji įstaiga Lietuvoje veikti turėtų pradėti dar nuo 2023 m.
A. Dulkys nurodė, kad pirmame etape reformai planuojama investuoti apie 40 mln. „Į naujus automobilius, naują įrangą, šiandien planuojame apie 225 automobilius. <...> Virš 1 mln. eurų planuojama į patalpų, infrastruktūros atnaujinimą, virš milijono eurų planuojama investuoti į darbuotojų kompetencijas ir dar virš 10 mln. planuojama į išmaniosios medicinos pagalbos IT sistemas. Kaip minėjau, yra noras, kad tokios sistemos veiktų visoje Lietuvoje ir vienodai“, – kalbėjo jis.
Visos šios lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos finansavimo. „O šiaip kiekvienais metais iš PSDF biudžeto šioms paslaugoms yra skiriama apie 88 mln. eurų“, – pridūrė SAM vadovas.
Tikslas – 15 minučių mieste ir 25 minutės už miesto
Anot ministro, pagrindinė užduotis naujai viešai įstaigai – padengti šiomis paslaugomis visos Lietuvos teritoriją.
„Užduotis yra viena: mieste 15 minučių, už miesto – 25 min. Ir tada atitinkamai darbas organizuojamas, skiriama tiek brigadų tiek reikia, dispečerinės, budėjimo postai yra tose vietose, kur reikia, o ne tose vietose, kur yra savivaldybių ar kažkokios kitos ribos“, – pabrėžė A. Dulkys.
Kauno GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė teigė, kad iš pertvarkos greitosios medicinos pagalbos bendruomenė tikisi, jog paslaugos bus suteikiamos greičiau ir efektyviau.
„Mūsų vizija, kas yra GMP pertvarka – tai turėtų būti savalaikė, kokybiška greitosios medicinos pagalbos paslauga bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo paros metu“, – per spaudos konferenciją prie Kauno GMP stoties sakė pavaduotoja medicinai.
Ji teigė, jog greitoji medicinos pagalba turi būti pradedama teikti ne nuo brigados atvykimo į vietą, o nuo to momento, kai dispečeris atsiliepia telefonu.
„Jei yra įvykusi staigi mirtis, jei yra masyvus išorinis kraujavimas, tai be veiksmų, skirtų išgelbėti gyvybę, tas pacientas iki GMP atvykimo nelabai turės šansą išgyventi, ir GMP atvykusi net ir per nustatytą laiką, 15 ar 25 minutes, jau gali nieko nebepadaryti“, – kalbėjo I. Kajokaitė.
Kauno GMP stoties atstovė pasakojo, jog jų pačių stoties pertvarka buvo pradėta 2011 metais remiantis tarptautine praktika ir tai pagerino įstaigos rodiklius.
Kurs vienodą pavėžėjimo sistemą visoje šalyje
Ministras pažymėjo, kad parlamente jau padėti pirmieji žingsniai GMP pertvarkai, tačiau laukia dar daugiau pakeitimų. Ketinama visos Lietuvos mastu sukurti atskirą pavėžėjimo sistemą, centralizuotą modelį, kuris nuims krūvį nuo GMP sistemos.
„Greitosios medicinos pagalbos pokyčiai būna aiškesni, kai matome visą visumą. Paraleliai šioje sesijoje bus pateikti teisės aktai, kuriais mes stiprinsime bendradarbiavimą tarp gydymo įstaigų savivaldybių viduje sudarant galimybę steigti sveikatos centrus. Tuo pačiu skatinant, kad savivaldybėje daugėtų paslaugų, dienos įvairių paslaugų, kas daro poveikį tokiam poreikiui, kad yra pavėžėjimo problema.
Daugybė žmonių, kuriems reikia pavėžėjimo, tai socialinė problema ir šiandien, deja, dalis šios ydos yra patekę į greitosios medicinos pagalbos sferą. Deja, dažniausiai greitosios medicinos pagalbos infrastruktūra yra naudojami ne tik pacientų pervežimui, bet ir vadinai taksi paslaugai“, – kalbėjo A. Dulkys.
Atmetė nuogąstavimus, kad po reformos miestelių GMP paliks likimo valiai
Pristatant pokyčius ministerijos atstovams pasipylė klausimai, kur stovės GMP brigados, ar planuojama įsigyti modernesnės įrangos, ar bus steigiama daugiau darbuotojų etatų.
Ministras gi pabrėžė, kad daugelis klausimų, kaip toliau turėtų būti, turės spręsti naujos organizacijos – viešosios įstaigos vadovai ir jų komanda.
„Mes jiems iškeliame uždavinį – 15 minučių mieste ir 25 minutės už miesto. Tai jei ateityje paaiškės, kad reikia daugiau žmonių, dar daugiau automobilių, tai visa idėja ir yra, kad praktika turi diktuoti, o ne Seimo nariai ar ministerijos biurokratai turi spręsti, kurioje vietoje turi stovėti [brigados], kokioje patalpoje būti.
Mūsų reikalas rūpinti politika, finansavimu ir kad paslauga būtų užtikrinti. Bet startui mes matome, kad perkame naujus automobilius, matome, kad jau dabar reikia padidinti brigadų skaičių, kad nebūtų ginčių tarp savivaldybių ribų dėl pervežimo. Nes čia labai dažnai yra problema, kad žmogus nesulaukia laiku pagalbos, nes yra administraciniai dalykai“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Į nuogąstavimus, kad kuriant centralizuotą įstaigą mažesni miesteliai su savo bėdomis gali būti nustumti į šalį, ministras teigė, kad tai tėra mitas, mat dabar kaip tik ir yra problema, kai yra 49 skirtingi vadovai.
„Dabar ir turime tas situacijas ir tos baimės paprasčiausias mitas. Nes dabar turime apie 80 proc. mūsų GMP turi tik po du darbuotojus. Tai kaip tik yra blogai. Pavyzdžiui, vasarą beveik pusė Lietuvos gyventojų pajuda į vakarų Lietuvą, bet sistema čia nieko neveikia“, – komentavo SAM vadovas.
