ligoninės

Ruošiama sveikatos priežiūros tinklo pertvarka toliau kelia įtampas tiek gyventojams, tiek pačioms įstaigoms. Rajonų ligoninės nuogąstauja, kad geresnio prieinamumo dėl to nebus ir skundžiasi medikų stygiumi. Sveikatos apsaugos ministerija gi konstatuoja, kad vienaip ar kitaip greitai dėl demografinių pokyčių gydyti nebebus ko, tad pokyčiai būtini.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Koronaviruso situacija kaip reikiant kaista – kai kuriuose miestuose prie ligoninių priėmimo – skubios pagalbos rikiuojasi greitųjų automobiliai. Ir eilėje greitosios su kovidiniais pacientais laukia po kelias valandas, mat ligoninių skyriai perpildyti. O kitomis ligomis sergantys pacientai priversti laukti pagalbos, fiksuojami ir rekordiniai iškvietimų skaičiai.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Aršūs nesiskiepijantys piliečiai šokdina, koneveikia gydytojus – nurodinėja, kaip jie turi gydyti koronaviruso ligonius. O dažnas nepasiskiepijęs pacientas nenori pripažinti ir ligos – net ir po ilgo gydymo reanimacijoje ir plaučių ventiliacijos pareiškia, neva tai tik sezoninis gripas. Negana to, pasak medikų, artimieji net ir po mirties reikalauja skrosti ligonius, tirti nuo ko jie mirė, prašo rodyti koronaviruso testus.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Kai kuriose Vilniaus regiono ligoninėse vietų koronaviruso pacientams visai neliko, užsipildė ir reanimacijos. Vilniaus medikai jau priversti skambinti pacientams ir pranešti apie šimtus atšaukiamų planinių operacijų. Santaros klinikų vadovas situaciją jau vadina kritine, prezidentas – labai bloga, o tai apibūdina ir skaičiai – Europos Sąjungoje pagal naujų atvejų skaičių Lietuva išlieka pirma.

Sakoma, kad pokyčiams reikia pribręsti. Pasikeitimai dažniausiai gąsdina, sukelia nerimo, tad paprastai yra daromi palaipsniui, palengva, iš anksto įspėjant. Tačiau koronaviruso pandemijos akivaizdoje sveikatos priežiūros sistema buvo priversta pokyčių imtis greituoju būdu.

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

COVID-19 iš esmės paveikė ir daugybės valstybių medicinos sektorių. Galbūt nėra geresnės vietos pamatyti Italijos sveikatos priežiūros ateitį nei mažas medicinos centras Forlimpopoli mieste. Šalies vyriausybė didina investicijas į bendruomenės priežiūrą ir nukreipia dėmesį nuo didelių ligoninių.  Iki koronaviruso pandemijos italai didžiavosi turėdami vieną geriausių nacionalinių sveikatos sistemų pasaulyje.

Gydymo įstaigoms valstybė už paslaugas mokės daugiau, šios lėšos bus nukreiptos didinti medikų darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti. Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Vyriausybė mėgsta kartoti, kad Lietuvos gydymo įstaigų tinklas gali neatlaikyti naujos pandemijos bangos. Ministrės Pirmininkės teigimu, pagrindiniu sveikatos sistemos tvarumo rodikliu laikytinas ligoninių lovų užimtumas, kuris neturi būti viršijamas. Tačiau dar vasaros pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė planus reikšmingai mažinti ligoninių lovų skaičių, rašoma pranešime spaudai. „Lovų skaičiaus mažinimas ir ligoninių uždarymas reiškia mirčių skaičiaus augimą.

Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 16 žmonių. Iš jų 13 buvo visai neskiepyti arba pasiskiepyję tik iš dalies. Lietuvoje mirštamumas nuo šios ligos tapo bene didžiausias Europos Sąjungoje. O štai Lietuvos mokslininkai ištyrė, kaip lietuvius paveikė vakcinacija ir suskaičiavo, kokius šansus užsikrėsti, pakliūti į ligoninę ar numirti turi vakcinuoti ir nevakcinuoti lietuviai.

Koronavirusas sparčiai pildo reanimacijos palatas. Santaros klinikos, kur gydomi sunkiausiai koronavirusų sergantys pacientai, paskelbė, kad netrukus vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams, sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines. Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi.

Nesivakcinuojantys, kurie užsikrečia COVID-19 ir gydosi Lacijaus ligoninių intensyvios terapijos skyriuose, turės susimokėti už gydymą, pareiškė regiono sveikatos patarėjas Alessio D’Amato. Anot jo, žmonės susivokia tik tada, kai patenka į ligoninę. Eksperto teigimu, „tie žmonės, kurie atsisako vakcinuotis, sukeldami riziką kitiems, turi prisiimti visišką atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus“. Mediko teigimu, viena para intensyvios terapijos palatoje valstybei kainuoja 1,5 tūkst.

Kol daugelis ramiai mėgavosi sekmadieniu, 40 tautiečių koronaviruso infekcija paguldė į ligonines, o net 8 žmones virusas pražudė. Dabar 9 iš 10 ligoninėse esančių COVID-19 pacientų – nesiskiepiję. Specialistai atviri – ligoninės pildosi ir padėtis blogėja net sparčiau nei prieš metus. Kauno ligoninė COVID-19 pacientams jau perleidžia širdininkų lovas, netrukus ateis eilė susispausti ir kitų skyrių pacientams.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors daugelis įsivaizduoja, kad visos sveikatos paslaugos turi būti arti žmogaus, tokia sveikatos sistema yra ir brangi, ir neefektyvi. Vyriausybės vadovė tikino, kad šio ministrų kabineto tikslas – kuo labiau įgalinti šeimos gydytojus. Premjerė antradienį lankėsi Akmenės rajone, kur domėjosi sveikatos apsaugos paslaugomis ir verslo sąlygomis. I. Šimonytė vizito metu susitikimo su rajono vadovais.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad norima įvesti tvarką, kad norintys gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas būtų priversti pasiskiepyti ar bent jau atlikti koronaviruso testą. Visgi ministras pabrėžia, kad būtinosios ir skubios pagalbos paslaugos ir ateityje turėtų būti prieinamos visiems. Pasak A. Dulkio, dėl patekimo pas gydytojus mus parengta atskira sveikatos apsaugos ministro tvarka.

Įsisiautėjus pandemijai, valstybė pernai ligos išmokoms išleido pusantro karto daugiau nei ankstesniais metais, tačiau lengvai dalytų pinigų srautą jau ketinama mažinti. Ligos išmokos siūloma nemokėti tais atvejais, jei COVID-19 susirgę asmenys nebus pasiskiepiję be pateisinamų priežasčių. Sprendimus dėl to Vyriausybė žada priimti jau šią savaitę.

Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje pasigirdo dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti vakcinaciją, neseniai paviešino skaičius, kiek valstybei atsieina koronaviruso pacientų gydymas.

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.

Vasara kaip reikiat įsibėgėjo, o su ja ir erkių platinamos ligos. Dabar didžiosiose Lietuvos ligoninėse vis dažniau gydomi pacientai sergantys erkiniu encefalitu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.

Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, daugiau veiklų gali tapti prieinama tik su galimybių pasu, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Situacija yra, kaip ir buvo prognozuota, prastėjanti, tai yra, atvejų skaičius auga sparčiai ir tai nėra tik Lietuvos fenomenas“, – žurnalistams antradienį sakė ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis valdančiuosius kaltina melu. Didžiausios opozicinės partijos lyderis tikina, kad valdantieji planuoja užverti rajonų ligonines ir stebisi, kodėl dėl šių valdžios veiksmų tyli kita opozicinė partija – socialdemokratai. Pateikiame pilną R. Karbauskio įrašą: „Žmonės šiai valdžiai nerūpi. Jiems nesvarbi ir jų sveikata.

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Širdies ir kraujagyslių ligos praėjusiais metais pražudė keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei priešpandeminiu laikotarpiu.  Apie gąsdinančius skaičius prabilę medikai aiškina, kad širdies ligomis sergantys žmonės sunkiai sulaukia eilės pas kardiologus. Kaip atpažinti ligą ir nuo jos gelbėtis? Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras.

Valstybinė ligonių kasa aiškinasi, kaip per porą mėnesių daugiau nei 10 tūkst. panevėžiečių iš Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centro Panevėžio padalinio persirašė pas psichiatrą miesto poliklinikoje, ketvirtadienį rašo vietos dienraštis „Sekundė“. Dienraščio teigimu, tikrintojai mano, kad tai galėjo vykti be žmonių raštiškų sutikimų. Ligonių kasa poliklinikai pateikė ultimatumą iki šios savaitės pabaigos pateikti bent tokių dokumentų kopijas.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Dar šiemet turėję būti panaikinti taksofonai vis dar stovi – šalyje jų daugiau nei du šimtai. Daugiausia jų – ligoninėse ir įkalinimo įstaigose. Kaip pasakoja ligoninių atstovai, pastarosiose taksofonų niekas nenaudoja – jie tik renka dulkes. Taksofonus iki šiol aptarnavusi ir išlaikyti įstatymais įpareigota Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šiemet dar turi užtikrinti ne mažiau nei 99 taksofonų veikimą šalyje. „Visi aparatai liks tose vietose, iš kurių daugiausiai skambinama.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.  Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Santaros klinikų vadovu Feliksu Jankevičiumi ir Kauno klinikų vadovu Renaldu Jurkevičiumi.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Į ligonines masiškai plūsta koronavirusu užsikrėtę ir sunkiai sergantys žmonės. Po savaitgalio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užpildytos beveik visos lovos – ligoniai jaunėja, o jų būklė sunkėja. Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios šalies ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.

Šiaulių prokurorai perduoda teismui didelio mąsto korupcijos bylą, kurioje viena farmacijos bendrovė ir jos darbuotojai yra kaltinami sistemingai papirkinėję gydytojus, kad šie savo pacientams įpirštų būtent šios bendrovės papildus. 80 gydytojų įvairiuose Lietuvos regionuose jau prisipažino gaudavę kyšius iš farmacininkų. Už vieną paveiktą pacientą medikai gaudavo nuo 15 iki maždaug 100 eurų.  200 tomų bylą Šiaulių prokurorai perduos teismui.

Programišiai pasiekė maždaug 150 tūkst. stebėjimo kamerų kelių šalių ligoninėse, policijos nuovadose ir kompanijose duomenis, pranešė agentūra „Bloomberg News“. Buvo įsilaužta į vaizdo stebėjimo kameras, kurias tiekė kompanija „Verkada“. Šias kameras vartotojai gali valdyti internetu.

Lietuvos gydymo įstaigose kritiškai trūksta kraujo, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. Jo teigimu, šiuo metu kraujo poreikis ligoninėse yra gerokai išaugęs. „Visuomenei būtina suprasti, jog atidėlioti kraujo donorystės negalima, nes Lietuvos gydymo įstaigose esantiems pacientams kraujas reikalingas šiandien – rytojus gali būti per vėlu“, – pabrėžiama pranešime.

Nuo pareigų nušalinti teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariami Kėdainių ir Plungės ligoninių vadovai Stasys Skauminas bei Antanas Martusevičius. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Keblienė ketvirtadienį informavo BNS, kad dėl jų nušalinimo prokurorai kreipėsi į teismą, kuris S. Skauminą nušalino trims mėnesiams, o A. Martusevičių – pusei metų. Tokiam laikotarpiui nušalintas nuo pareigų ir vienas Plungės ligoninės darbuotojas.

Nors pandemija šalyje slūgsta ir nustatoma vis mažiau naujų COVID-19 atvejų, ekspertams kai kurios tendencijos kelia nerimą. Jie pastebi, kad nors pacientų ligoninėse sumažėjo, kasdien paguldomų asmenų nemažėja taip greitai kaip naujų atvejų. Negana to, kai kuriose savivaldybėse net pastebimas užsikrėtimo atvejų augimas.  Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU prof.

Neįgaliesiems teigiant, kad sveikatos ir reabilitacijos paslaugos jiems praktiškai neprieinamos, Sveikatos apsaugos ministerija ketina situaciją keisti – planuojamos didelės europinės investicijos, žadami „žalieji koridoriai“, kurie suteiktų pirmumo teisę naudotis paslaugomis.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1057 COVID-19 pacientai, 97 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 851 ligoniams, 62 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines paguldyti 77 COVID-19 pacientai. Dėl koronaviruso šiuo metu nedirba 21 gydytojas ir 94 slaugytojai, izoliacijoje jų yra atitinkamai 13 ir 25. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 191 tūkst. 264 žmonės.

Socialiniuose tinkluose kilo tikras skandalas po to, kai maisto apžvalgomis užsiimantis tinklaraštininkas „Riebus katinas“ pasidalijo nuotrauka, kurioje esą užfiksuoti pietūs, kuriuos gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje sergantį vaiką prižiūrinti mama. Kauno klinikų atstovų teigimu, nuotraukoje užfiksuotas ne visas maistas, o, be to, jis skirtas ne mamai, o vaikui, kuris maitinamas pagal specialią dietą.

Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje pamažu slopsta ir įtampa ligoninėse. Vis daugiau įstaigų praneša mažinančios kovidinius skyrius ir atveriančios daugiau kitų paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija parengė išsamų planą, kaip turėtų būti atnaujinamos planinės paslaugos.

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.