Kauno ligoninė COVID-19 pacientams jau perleidžia širdininkų lovas, netrukus ateis eilė susispausti ir kitų skyrių pacientams. O viso to nereikėtų, jei žmonės liautųsi tikėję melais ir aktyviau skiepytųsi. Patys gydytojai vis garsiau prabyla, kad koronavirusu susirgę antivakseriai galėtų patys susimokėti už gydymą.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad, kaip ir pandemijos pradžioje, taip ir dabar, nuo koronaviruso saugojosi skrupulingai ir pasiskiepijo. Tačiau sekmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad pajuto simptomus ir gavo teigiamą COVID-19 testo rezultatą.
„Esu absoliučiai įsitikinęs, kad būtent skiepai ir užtikrina pakankamai lengvą infekcijos formą bei eigą, nors… Prie lovos traukia, tai irgi tiesa. Tad nedvejodamas besąlygiškai teigiu – tik vakcina gali padėti išvengti klastingos infekcijos“, – rašė jis.
Į skambučius meras šiandien neatsakinėja ir kaip jaučiasi daugiau nekomentuoja. Užtat komentaruose pagiežingai šėlsta prieš skiepus nusiteikę tautiečiai. Jiems juokinga, kad su kauke namuose sėdintis pasiskiepijęs politikas vis tiek susirgo, o jie, nevakcinuoti, neva net nesisaugo ir joks užkratas prie jų nekimba.
Tiesa, medikai jau seniai kalba, kad tokie veikėjai greitai nuomonę pakeičia atsidūrę reanimacijoje. O ligoninės sparčiai pildosi. Jau dabar užimti du trečdaliai COVID pacientams skirtų lovų. Reanimacijose – daugiau kaip pusė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės reanimacijoje šiandien – 5 COVID pacientai. Visi neskiepyti. Skiepų savo laiku nepanoro ir stacionare dabar atsidūrę ligoniai.
„Šiuo metu turime 60 COVID-19, iš jų 4 paskiepyti abiem dozėm ir jiems nesusiformavo imunitetas dėl šalutinių ligų. Absoliuti dauguma yra neskiepyti ir labai įvairaus amžiaus – nuo 40 iki 65 metų“, – sako LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
Užtat jau kenčia kitomis ligomis sergantys pacientai, net ir širdininkai – palatų jiems nebelieka.
„COVID-19 pradžioj skyrėme Infekcinių ligų skyriui, jis dabar užpildytas ir kitų ligų ten nebegydome. O kadangi ligonių pagausėjo iki 60, teko atiduoti ir dalį terapinių padalinių. (…) Kardiologijos skyrius dabar atiduotas COVID-19“, – tęsia jis.
Santaros klinikose šiandien guli apie 50 COVID pacientų, 10 iš jų reanimacijoje. 90 procentų jų nepasiskiepiję arba gavę tik vieną vakcinos dozę, arba pasiskiepiję, tačiau serga gretutinėmis ligomis.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi 87 koronavirusu sergantys žmonės, 11 iš jų reanimacijoje. Pasiskiepiję – 9. Taigi, nevakcinuotų pacientų procentas visur panašus – 90 procentų.
„Sudėtingiau yra Klaipėdoje, kur užimta apie 74 proc. COVID-19 gydymui skirtų lovų“, – teigia ministerijos atstovas Marius Čiurlionis.
„Tai kelia nerimą visiems, ir šeimos gydytojams. Mes laukiame, kada įsisiūbuos kita koronaviruso banga. Nuojauta yra, kad ji gali būti ir stipri, ir pavojingesnė negu prieš tai buvusios“, – tikina Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas.
Ministerija aiškina, kad gydymo įstaigos kol kas planinių paslaugų riboti neketina, tačiau tai – tik laiko klausimas.
„Žmonėms, kuriems reikia reanimacijos po operacijų, tas patekimas šiandien į reanimaciją nėra ribotas, bet ateityje tai gali kelti iššūkių“, – aiškina M. Čiurlionis.
„Pirminė problema yra su nevakcinuotais, nes su nevakcinuotais viskas dar blogiau nei pernai – dėl didesnio sergamumo, užkrečiamumo ir didesnės tikimybės pakliūti į ligoninę“, – sako „Euromonitor“ duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Medikai ir ekspertai pabrėžia – jei žmonės aktyviau skiepytųsi, akivaizdu, kad palatų užimtumas ir visa apkrova medicinos sistemai būtų mažesni. Šeimos gydytojų asociacijos vadovas svarsto, kad tyčia vakcinuotis vengiantys žmonės vėliau už gydymą galėtų ir susimokėti.
„Kad turėtų už tai susimokėti patys, irgi nekyla, diskutuoja medikai, diskutuoja visuomenė“, – kalba J. Kalibatas.
O gydymas gali kainuoti tūkstančius, o išimtiniais atvejais – net per šimtą tūkstančių eurų visų mokesčių mokėtojų pinigų.
„Jeigu žmogus tikslingai pasirenka nesiskiepyti, žinodamas, kad gali susirgti, patekti į stacionarą, reanimaciją ir tam bus naudojami mūsų visų pinigai jų gydymui, iš moralinės pusės žiūrint, nėra visiškai teisinga mūsų visų, kurie nori skiepytis, atžvilgiu“, – tęsia jis.
Tiesa, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius aiškina, kad tai prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui: „Aš negalėčiau pritarti tokiems pasiūlymams, nes jie būtų neproporcingi siekiamam tikslui, jie nepagrįstai apribotų asmenį, apribotų daugiau negu to reikia. Juk asmuo moka privalomą sveikatos draudimą, moka mokesčius.“
Užtat Konstitucija nurodo neiškelti mažos grupės interesų aukščiau už visuomenės interesus. Vadinasi, ribojimai nesiskiepijusiems žmonėms Konstitucijos nepažeidžia.
„Nėra čia jokios prievartos. Žmogus apsisprendžia – pasiskiepiju ir naudojuosi viskuo – galiu eiti į teatrus, kavines, lankytis viešosiose vietose. O jei nesiskiepiju, pasirenku šitą nesiskiepijimo „vertybę“, pastatau save į pavojų, savo artimus, visą visuomenę į pavojų“, – teigia V. Sinkevičius.
Žinoma, savaip laisvę suprantančių žmonių netrūksta visose šalyse. Vakar Jungtinėse Valstijose nuskambėjo žinia, kad nuo koronaviruso mirė protestus prieš kaukes organizuodavęs trisdešimtmetis. Visos pandemijos metu jis aiškindavo, kad laisvė kvėpuoti be kaukės jam svarbiau už sveikatą.
„Mano sveikata niekaip nesusijusi su jumis. O jūsų sveikata nėra mano rūpestis. Skamba šiurkščiai, bet turi būti užtikrinta teisė ginti mano laisvę. Mano laisvė man rūpi labiau nei jūsų sveikata“, – sakė protestuotojas prieš kaukes Caleb Wallace.
Laisvė baigėsi atsidūrus reanimacijoje. Calebas Wallasas be sąmonės ir ventiliuojamais plaučiais ten praleido dvi savaites. Be tėvo ir vyro liko trys vaikai ir besilaukianti žmona.
neturit atsakymo???aš turiu, todėl, kad skiepai niekam tikę, o jūs vis verčiat skiepytis!!
