Antivakserių pykčiai daugiausia liejasi interneto platybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako sulaukianti tik pavienių užklausų dėl galimybių pasų.
Palangoje įsikūrusio jūros gėrybių restorano darbuotojai jau kuris laikas susiduria su antivakserių pykčiu. Nepasiskiepiję ir į restoraną nepatekę asmenys kerštauja savininkams įvairiausiais būdais – grasina skundais, palieka neigiamus įvertinimus, ragina ir kitus žmones ten daugiau nesilankyti. Nors prie įėjimo į restoraną stovi informacinis stendas, kad klientai aptarnaujami tik su galimybių pasais, prieš skiepus nusiteikusiems žmonėms tai nė motais.
„Rašo daug ką, kad maistas blogas ir aptarnavimas šlykštus, nors jie net nebuvo įėję į vidų, žinot. Tiesiog yra ištraukiami zuikiai iš kepurės. Bet žinot, tokius fokusus jie gali tik vienas kitam rodyti“, – sako „Selfish bistro“ vadovas Renatas Vainius.
Kol vieni klientai kavinėms ir restoranams keršija prastais įvertinimais ir atsiliepimais, kiti svaidosi neadekvačiais palinkėjimais. Daugiau nei pusmetį dėl pandemijos duris užvėrusiems barams antivakseriai linki bankrutuoti vien dėl to, kad šie bando išgyventi pandemijos sąlygomis, yra atsakingi ir reikalauja galimybių paso.
„Būna visko, būna, kad linki bankrutuoti. Būna dar bando apgauti, pasidarę vardenis pavardenis galimybių pasą, ten jau tie didieji antivakseriai“, – teigia „Bottoms up“ administratorė Aistė Jankauskytė.
O Šiauliuose veikianti „Gustuko picerija“ aptarnauja visus – ir nepasiskiepijusius, ir vakcinuotus žmones. Picerijos savininkas aiškina, kad klientų netrūksta, o iš žmonių personalas sulaukia tik palaikymo.
„Klientų turime daug, galbūt dėl to, kad žmonės nori atsidžiaugti, neturi galimybių paso, daugelis vietų neįleidžia, mes juos tikrai įsileisime, neatstumsime. Patiriame gražių žodžių, paskatinimų. Laikytumėmės savo pozicijos, nenusisuktume nuo tų žmonių“, – aiškina kavinės savininkas Mantas Zemeckas.
Vis dėlto kai kurie asmenys dėl galimybių pasų daugiausia piktinasi viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, retas kuris kreipiasi į tarnybas.
Tiesa, vilnietis Arminas Mockevičius dėl galimai pažeistų savo teisių nusprendė ieškoti teisybės ir kreipėsi į kelias institucijas. Savo skunde Arminas rašo, kad dar vakar jo neaptarnavo viename „Brooklyn Brothers“ bare, mat jis neturėjo galimybių paso.
„Vienai įstaigai skundžiau, kad manęs neaptarnavo, mano vartotojo teisės pažeistos, paslauga nesuteikta. O kita teisė į asmens duomenis pažeista. Ta padavėja, gal jos nereikia kaltinti, bet jinai neinformuota, nepateikė jokių teisės aktų“, – tikina jis.
„Brooklyn Brothers“ vadovė Odeta Bložienė tikina, kad prieš skiepus nusistačiusių asmenų pyktis jų nė kiek nestebina. Mat kiekvieną dieną prie restoranų „Google Reviews“ pasipila vienos žvaigždutės įvertinimai. Ir juos dažniausiai palieka net ne restorano svečiai, o prieš skiepijimąsi ir galimybių pasą nusiteikę asmenys.
„Tai, kad žmogus užpyko – taip, gali būti. Bet reikia suprasti priežastis, kodėl visa tai vyksta. Nes jei atsuktume laiką ir pamatytume, kas darėsi prieš metus, kai turėjome uždarinėti restoranus, galvoti apie išgyvenimą ir išlaikyti 140 darbo vietų, dabar tas skundas parodo demokratijos galimybes“, – sako pašnekovė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikina, kad iki šiol sulaukė tik pavienių užklausų dėl galimybių paso. Tiesa, tarnybos vadovė pripažįsta, kad neretai gyventojų skundai būna pagrįsti emocijomis nei nustatyta tvarka.
„Kartais galbūt tai būna emocinis išsiliejimas galbūt ir to nepasitenkinimo išreiškimas, tačiau jei ateina skundas iki mūsų mes tikrai vertiname visas aplinkybes ir nebūtinai tas skundas yra pagristas“, – teigia vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centro atstovai tikina, kad įmonės, kurios nusprendė prašyti klientų galimybių paso yra atsakingos, kad klientai nesukčiautų. Kitu atveju verslams gresia tūkstantinės baudos. Neseniai viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad vienas sostinės restoranas neįsileido nėščios moters, mat ši neturėjo galimybių paso. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paaiškina, kad nėščios moters neaptarnavęs restoranas klientus įsileidžia tik su galimybių pasais.
„Tai reiškia, kad žmogus gali patekti į tokią įmonę tiktai tas, kuris turi galimybių pasą, antraip įmonei gresia atsakomybė. Tai įmonė ir užtikrina tas sąlygas, kurias yra numačiusi, kad jų laikysis ir deklaravusi, kad dirba tokiu būdu“, – kalba Visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė.
Visuomenės sveikatos centras skaičiuoja, kad visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 700 įmonių, kurios nusprendė klientus aptarnauti tik su galimybių pasais. Liūto dalį – apie 80 procentų sudaro kavinės, restoranai, barai, maisto prekių parduotuvės.
