Fondo lėšos būtų investuojamos į fundamentinius arba taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę ir inovacijų veiklą, tokių produktų pardavimą.
Už Inovacijų skatinimo fondo įstatymą balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė 9.
Ekonomikos komiteto nario liberalo Eugenijaus Gentvilo teigimu, inovacijų politikoje Lietuva atsilieka: „Tiek inovacijų iš viešojo sektoriaus finansavimas ateina per mažas ir dar liūdnesnė situacija yra su inovacijų poreikiams pritraukimu iš privataus sektoriaus“.
Pasak jo, Lietuva netrukus gaus mažiau ES lėšų, todėl tam reikia ruoštis – galvoti, kaip savarankiškai užtikrinti mokslo, technologijų eksperimentinę plėtrą ir inovacijų skatinimą.
Tuo tarpu Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Virgilijus Poderys pasigedo, kokiais pagrindais privačios ir viešos lėšos bus investuojamos į inovacijas, kokia bus jų priežiūra.
„Kontrolė, priežiūra ir skaidrumas yra be galo svarbūs, o šitame įstatyme yra beveik nuliniame lygyje“, – pareiškė jis.
Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad fondas kuriamas tuo metu, kai ketinama steigti Valstybinį plėtros banką: „Gaunasi, kad vienas kitą ir dubliuoja“.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad Seimas nereglamentavo fondo steigimo ir valdymo.
„Pasakoma, kad fondas steigiamas sutartimi, kurią sudaro Ekonomikos ir inovacijų ministerija,Finansų ministerija ir fondo valdytojas. Trys steigėjai garantuoti ir prie šios sutarties galiprisijungti kiti asignavimų valdytojai. Tai reiškia, visos biudžetinės įstaigos, visi asignavimovaldytojai gali pulti ir urmu prisijungti prie to fondo. Nes parašyta, gali prisijungti. O kasuždraus?“ – teigė J.Razma.
