Projektą kritikuojančios mažesnių miestų savivaldybės sako, kad taip paskirstydama lėšas, Vyriausybė dar labiau didina didžiųjų miestų ir regionų atskirtį.
Šiaulių regiono plėtros taryba kritikuoja sprendimą drastiškai sumažinti vietinės reikšmės keliams skiriamas lėšas – jų suma yra mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Be to, anot jos, keliems miestams skiriamas kur kas didesnis finansavimas nei visiems likusiems.
„Neaiški tokio prioritetinio finansavimo tvarka, principai, kas sudaro prielaidas netolygiam lėšų paskirstymui. Tokiais veiksmais dar labiau didinami ekonominiai regionų skirtumai, skiriant valstybės lėšas ekonomiškai pajėgesniems miestams bei sudarant sąlygas šiems miestams vykdyti daugiau projektų“, – rašoma tarybos rašte.
Projektui nepritaria ir Ukmergės savivaldybė bei Lietuvos savivaldybių asociacija – pasak jos, rajonams teks 43 proc. mažiau nei 2019-aisiais, o miestų savivaldybėms – 57 proc. mažiau nei pernai.
„Tai yra didžiulė suma, dėl kurios bus neįvykdyta dalis 2020 metais numatytų savivaldybių darbų, todėl nutarimo projektui nepritariame“, – teigia Savivaldybių asociacija.
Projekte nurodoma, kad kelių finansavimas didės tik dviem – Trakų ir Vilniaus rajonų – savivaldybėms (atitinkamai 0,18 ir 0,23 proc.).
Tuo metu labiausiai jis mažės Panevėžio (41,1 proc.) ir Palangos miestų (30,6 proc.) savivaldybėms.
Visa KPPP sąmata kartu su Seimo įšaldytomis lėšomis šiemet siekia 524,4 mln. eurų – 7,4 proc. mažiau nei 2019-aisiais (563,2 mln. eurų), nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame projekte.
Numatoma, kad 145 mln. eurų bus skirta valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui, Vilniaus-Klaipėdos kelio Kaune, prie „Megos“, taip pat Baltijos prospekto Klaipėdoje ir Liepkalnio sankryžos Vilniuje rekonstrukcijai.
Dar 142 mln. eurų KPPP lėšų įšaldyta Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui. Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota.
154,3 mln. eurų iš KPPP numatoma skirti valstybinės reikšmės (pernai – 259,9 mln. eurų), 71,2 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams (120 mln. eurų). Bendras finansavimas jiems mažėja 41 proc.
