Į vieną iš dviejų viešųjų Trakų tualetų nesėkmingai bando pakliūti jonaviškių šeima. O paaiškėja, kad pirmomis liepos dienomis miesto valdžios taip išreklamuoti du išmanieji tualetai ėmė ir sugedo, vos tik buvo pastatyti. Vietiniai jau dabar tokius įrenginius vadina auksiniais, jų kaina – šimtas keturiasdešimt tūkstančių eurų.
Į kamerą trakiškiai kalbėti nenori, mat bijo valdžios nemalonės. Tačiau pasipiktinimo dėl brangaus ir neveikiančio savivaldybės pirkinio nenutyli. Jokio įspėjimo apie tai, kad naujas tualetas nepriima lankytojų nei ant durų, nei šalia – nėra. Tad ir trakiškiams, ir svečiams, prispirtiems gamtos reikalų, tenka gerokai pasukti galvą, ką daryti. Dažnam sukti jau ir nėra kada.
Todėl Lietuvos kultūros sostinė per patį vasaros įkarštį turistus pasitinka pilnais krūmais primėtyto tualetinio popieriaus. Trakų merė Edita Rudelienė kalbėti į kamerą nesutinka, ir apie tai, kad tualetai sugedę, tikina nieko nežinanti.
„Man, kiek esu informuota, kad viskas, kai pastatė tualetus, veikia. Atsiprašau, daugiau negaliu kalbėti, viso geriausio“, – sako Trakų merė Edita Rudelienė.
O tuo metu kantresni miesto svečiai suka ratus, ir maždaug už kilometro randa ir antrą savivaldybės pirkinį. Tik štai ir į jį pakliūva ne visi.
Kelis kartus mygtukus paspaudinėjusi rankomis skėsčioja estė Külli. Moteris stebisi, viešųjų tualetų Trakuose reikia ieškoti kone su žiburiu.
„Aš pirmą kartą čia, nemačiau dar niekur, mes tik ką atvažiavom“, – pasakoja turistė iš Estijos Külli.
Turistė nesulaukė, kol atsivers durys, ir juokaudama, kad teks tūpti bet kur, nueina. Panašių minčių turi ir viešnios iš Varšuvos. Mat neatsivėrus kone auksinėms tupyklos durims, jos sugalvoja mesti monetas į specialiai skirtą angą.
Moteris sako, kad tokio akibrokšto nėra dar niekur mačiusi, kad pakliūti į viešąjį tualetą būtų taip sudėtinga. Mat durys tai atsiveria, tai stringa:
„Turėtų būti informacija. Na, labiau turi būti parašyta, kad nereikia. Na, kad nereikia mesti monetų. Užrašas „free“ man reiškia laisva. Tad nesupratau, kad nereikia mokėti.“
Tiesa, kiek reikia susimokėti, bandė atspėti mesdama monetą po monetos:
„Paeiliui, vieną, du eurus bandžiau.“
O pasirodo, kad užrašas reiškia, kad įėjimas visgi kol kas čia nemokamas. Tik štai angos monetoms niekas neužklijuoja. Sunkiai čia pakliūva ir tautiečiai. Tuo įsitikina, ir Trakų savivaldybės tarybos narys. Jis koronaviruso grėsmės akivaizdoje nesėkmingai mėgina nusiplauti rankas.
Trakų savivaldybės tarybos narys pripažįsta, miestas per brangiai sumokėjo už tualetus, kurie stringa, be to, dviejų visam miestui tiesiog negana.
„Reikėjo geriau tą situaciją išanalizuoti, pažiūrėti ir kainų atžvilgiu, galbūt ir paprastesnius daryti, ne tokius įmantrius“, – pasakoja Trakų savivaldybės tarybos narys Kęstutis Vilkauskas.
Vietinis laikraštis „Galvė“ sako sulaukiantis žmonių skundų, esą kol valdžia tik giriasi įmantriais pirkiniais, miesto centre prispirti gamtos reikalų, žmonės tupia po daugiabučių balkonais, ar krūmuose, mat viešųjų tualetų mieste trūksta jau ne vienerius metus. Apsigalvojusi, su mumis dar kartą susisiekia merė Rudelienė.
Tiesa, primygtinai reikalauja, kad susitiktume tik prie veikiančio statinio. Bekalbant, merė vėl apsigalvoja, ir interviu akis į akį apie pirkinį už šimtą keturiasdešimt tūkstančių ir vėl atšaukia.
„Veikia ir vienas, ir kitas. Šiaip nakčiai juos uždaro. Na, dar turėčiau pasiaiškinti, tai tiek to, nekomentuosiu“, – kalbėjo E. Rudelienė.
Ir jau pajudėjus iš Trakų, merė skambina antrą kartą, patikslina – tualetai kol kas testuojami, pinigai už juos dar nepervesti, tad kol kas lankytojai turi pakentėti. O ir atsivėrus tualetų durims, žmonės jais kol kas gali naudotis nemokamai. Valdininkė žada, kad lankytojus įspės, jog kartais auksinėmis vietinių vadinamos tupyklos gali neveikti, ir kad į jas, net tuomet, kai išmanus įrenginys to reikalaus, monetų mėtyti nebūtina.
