Iš Briuselio po net 4 paras užtrukusių derybų kariniu lėktuvu „Spartan“ sugrįžusį Prezidentą Gitaną Nausėdą Vilniaus oro uoste pasitinka ąžuolo lapų vainikas. Už Lietuvos žemdirbiams suderėtas didesnes išmokas nuo žemės ūkio ministro Palionio vainiką šalies vadovui įteikia ne žemdirbiai, o viceministras Gustas.
„Už puikius derybinius rezultatus. Ąžuolas yra pergalės simbolis, leiskite įteikti vainiką jums. Ačiū“, – sako žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.
Prezidentas dovanos ant kaklo neužsideda, atiduoda padėjėjams. Tačiau kaip didžiulį pasiekimą pristato žemdirbiams suderėtas didesnes išmokas.
„Ypatingas poslinkis matomas žemės ūkio srityje, gali tikėtis iki 5 mlrd. eurų“, – pasakoja G. Nausėda.
Tuo metu žemdirbių atstovai optimizmu netrykšta, mat ir artimiausius 7 metus išmokos dar nepriartės net prie Europos Sąjungos vidurkio.
„Kiek dar laiko ES Lietuvos piliečius laikys 90 proc. piliečiais? Niekas su tuo nesutinka, bet jau antrą septynerių metų laikotarpį Lietuvos ūkininkams užbrėžiama viršutinė riba 90 proc.“, – teigia Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Eimantas Pranauskas.
Briuselyje dienomis ir naktimis nuo penktadienio posėdžiavę Europos Sąjungos šalių lyderiai išsiskirsto susitarę dėl bendro 7 metų Europos Sąjungos biudžeto. Šalys pasidalino beveik 2 trilijonus eurų, kuriuos sudaro dvi dalys: ilgalaikis daugiau kaip trilijono eurų biudžetas bei papildomas 750 milijardų ekonomikos skatinimo fondas. Lietuvai šių pinigų teks labai menka dalis, nesiekianti nė vieno procento – nepilni 15 milijardų eurų.
Tačiau Prezidentas Nausėda rezultatu patenkintas ir prioritetu skelbia aplinką tausojančią žaliąją ekonomiką bei skaitmenizaciją.
„Lietuva turės puikias galimybes finansuoti savo žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos projektus, kurie 7 metus bus mūsų veiklos prioritetas. palyginti su praėjusia finansine perspektyva fondų dydis bus 1,7 mlrd. eurų didesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvai ekonomiškai stiprėjant Sanglaudos fondai jau mažės apie 2 milijardus eurų. Be to, turtingiausia laikomoje Vilniaus apskrityje europinis kofinansavimas sudarys nebe 70, o tik 40 proc. Nepaisant Sanglaudos fondų mažėjimo, europinė parama ateinantiems 7 metams Lietuvai bus pusantro milijardo didesnė nei dabar, o padidėjimą nulems specialus atsigavimo po koronaviruso krizės fondas.
„Atsigavimo fondo lėšos nenukris iš dangaus. Jas reikės solidariai grąžinti. Standartinė parama yra taip suformuota, kad gauname 4 eurus, mokame 1 eurą. Atsigavimo fondo lėšų santykis yra tik 2 prie 1. Tas santykis nėra toks didelis, kad galėtume pinigus į kairę ir dešinė ištaškyti“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Aštrių ginčų derybose kėlė Vakarų europiečių sprendimas, kurį remia ir Lietuva, lėšų skyrimą sieti su tuo, kaip šalys laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinosi demokratijos suvaržymais kaltinamos Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.
„Tai yra pinigų kiekis, kurio reikalavo taupiosios valstybės, egoistiškai ir siaurai žiūrinčios tik savų interesų“, – pasakoja Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Pagal pasiektą kompromisą Komisija skirs 750 milijardų eurų ekonomikos gaivinimui po koronaviruso, iš kurių beveik po pusę – 390 milijardų sudarys negrąžinama parama, o 360 milijardų – pigios paskolos.
„Tai geras susitarimas. Tai stiprus susitarimas. Ir svarbiausia, kad tai teisingas sprendimas Europai šiuo metu. Dėkoju visiems lyderiams, Komisijos prezidentei ir komandoms už sunkų darbą. Mes parodėme kolektyvinę atsakomybę, solidarumą ir stiprų tikėjimą mūsų bendra ateitimi“, – teigia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel.
Susitikimas Briuselyje užsitęsė dėl vadinamųjų „taupiųjų“ šalių grupės Nyderlandų, Austrijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos reikalavimo apkarpyti koronaviruso paramos fondą ir numatyti griežtas sąlygas, kad bendrai rinkose pasiskolintos lėšos nebūtų švaistomos Pietų Europos šalyse.
