Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė augina sunkios negalios dukrą Aušrą. Kadangi mergina pilnametė, jai susirgus H. Varnienė negali gauti nedarbingumo.
Suaugę neįgalūs asmenys – pamiršti
„Esu dirbanti mama, tačiau dabartinė teisinė sistema atima iš manęs socialines garantijas, nes Aušrai susirgus, nedarbingumo negausiu. Iki Aušrai sukaks 18 metų – nedarbingumą gaudavau, o po 18-to gimtadienio – nebe.
Pavyzdžiui, pernai Aušra du kartus sirgo plaučių uždegimu ir gulėjo ligoninėje. Vienos jos nepaliksi (dėl jos negalios). Nedarbingumas ją slaugančiai mamai nepriklauso. Tačiau ir ligoninė neužtikrina jos slaugos. Kartais Aušra gulėdavo reanimacijoje. Netgi ir tada aš važiuodavau ir ją maitindavau... Jeigu Aušra būtų mano vyras – galėčiau ją slaugyti ir gauti nedarbingumą už tą pačią ligą vieną kartą per gyvenimą“, – savo „Facebook“ paskyroje pasakojo H. Varnienė.
Moteris sako per prievartą tapusi savo dukters globėja, nes antraip ši nebūtų gavusi neįgalumo išmokų.
„Aš primenu, kad valstybė yra mane ir kitas tokias pat mamas įdarbinusi – tai vadinasi „nuolatinė slauga“ ir „globa“. Ir šis trijų žodžių derinys vadinasi vergove. Kodėl? Nes nėra jokio pasirinkimo. Jokio. Per prievartą tapau savo dukters globėja tik todėl, kad ji gautų jos neįgalumo pinigus, kurių kitu atveju (jeigu netapčiau globėja) valstybė tiesiog jai nemokėtų.
Tapau dukters slaugytoja, nes Aušra už savo slaugos pinigėlius negali įpirkti netgi savanorio, nes savanoriui pagal savanoriško darbo įstatymą taip pat reikia vesti darbo laiko apskaitą, tabelius... apmokėti savanoriškos veiklos išlaidas, stogą, maistą, darbo drabužius. O išmoka nesiekia netgi pusės minimalaus atlyginimo“, – rašė H. Varnienė.
Taip pat moteris pastebi, kad dirbantiems tėvams darbo metu ant jų pečių krinta neįgalaus vaiko priežiūros našta.
„Esu dirbanti mama, globojanti savo visiškos negalios dukrą. O jeigu esam dirbančios – jokia socialinė sistema nepadės ir šiuo atveju. Vaiko slauga, priežiūra darbo metu ir po jo yra tik ant mamų pečių. Foto iš komandiruotės į Klaipėdą. Važiavom abi. Ėjom į susitikimus abi. Nes komandiruotė dviejų dienų, o nei laikina nei vienkartinė paslauga yra neprieinama. Kaip manote, kiek ilgai mamos/globėjos/slaugytojos temps?“ – retoriškai klausė H. Varnienė.
Pasigenda politikų dėmesio neįgaliesiems
Moteris piktinasi, kad ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda skiria per mažai dėmesio neįgaliųjų problemoms spręsti.
„O juk taip patogu užkarti visą siaubingą naštą mamoms. Ir nemeluokite nei mums, nei sau, gerbiamas ministre L. Kukuraiti (vis tiek žinau, kad perskaitysite) – jokio „laikino atokvėpio“ nėra. „Laikinas atokvėpis“ galėtų tapti paslauga, jeigu būtų įtvirtintas įstatymu – nors koks tai minimalus poilsis mamoms, slaugančioms savo vaikus 24 val. per parą. <...>
Aš perskaičiau Prezidento G. Nausėdos metinę kalbą. Žadėjęs gerovę visai Lietuvai – išgelbėjo kelis karius ir tapo dar gražesnis ir, matyt, dar aukštesnis.... Tai jei taip rūpinamės savo grožiu, kas darys politiką, gerbiamas Prezidente?“ – rašė H. Varnienė.
Gali gauti ligos išmoką slaugant artimuosius
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta galimybė gauti ligos išmoką sergančiam šeimos nariui slaugyti.
„Pažymėtina, kad minėtas įstatymas numato galimybę gauti ligos išmoką ne tik saugant vaikus, tačiau slaugant ir kitus šeimos narius. Šeimos nariais laikomi sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis).
Ligos išmoka sergančiam (suaugusiam) šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, nepriklausomai nuo to, kur asmuo yra slaugomas – stacionare ar namie. Tad minėtas įstatymas suteikia galimybę vienam iš tėvų gauti ligos išmoką, jei gydytojo nurodymu yra būtina slaugyti vaiką, kuriam jau sukakę 18 metų“, – atsakyme tv3.lt rašė SADM.
Kaip aiškina ministerija, neįgaliuosius slaugantys asmenys turi tapti jų globėjais, kad jų slaugomas neįgalusis gautų tikslinę kompensaciją tik tais atvejais, kai neįgalusis dėl savo sveikatos būklės negali pats atsiimti paskirtos kompensacijos. Taip pat, jei neįgalusis negali įgalioti kito asmens ją atsiimti ir reikalingas žmogus, kuris galėtų juo pasirūpinti, atstovauti jo interesus.
„Tokiu atveju teismas neįgalųjį pripažįsta neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir paskiria globėją ar rūpintoją. Jeigu nenorima, kad neįgalus asmuo būtų pripažįstamas neveiksiu ar ribotai veiksniu, galima sudaryti notarinę sutartį, kuria neįgalusis su kitu asmeniu, kuriuo pasitiki, susitaria dėl pagalbos priimant sprendimus nurodytose srityse, pavyzdžiui, finansų valdyme“, – rašo ministerija.
Vis dėlto, jei pilnamečiam asmeniui yra paskirta slauga ar netekto darbingumo pensija, tačiau jis yra veiksnus, šeimos nariams nereikia tapti tokio asmens globėju.
Kokios pagalbos suaugę neįgalūs asmenys gali sulaukti iš valstybės
Suaugusiems neįgaliems asmenims gali būti teikiama šios specialiosios pagalbos priemonės:
Finansinė: asmeniui nustačius darbingumo lygį yra mokama netekto darbingumo pensija, nustačius specialiuosius poreikius – mokama tikslinė slaugos ar priežiūros (pagalbos) kompensacija.
Būsto pritaikymo neįgaliesiems programa (būsto ir gyvenamosios aplinkos pertvarkymas, panaudojant specialius elementus, keičiant neįgaliesiems nepritaikytas erdves, ir paprastasis remontas, atliekant tiesiogiai su būsto pritaikymu susijusius statybos darbus).
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Asmenis techninės pagalbos priemonėmis aprūpinami nemokamai, su įmoka arba gali įsigyti techninės pagalbos priemones patys ir gauti šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijas.
Asmeninio asistento paslauga. Šiuo metu vykdomas asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo projektas, kurio metų asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ar darbingumo lygis pasinaudoti asmeninio asistento paslaugomis, kurios gali būti teikiamos iki keturių valandų per parą 7 dienas per savaitę. Konkretų asmeninio asistento paslaugų pobūdį ir valandų skaičių nustato savivaldybė.
Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje, kurias savivaldybėse teikia konkursą laimėjusios neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. Socialinės reabilitacijos paslaugomis siekiama padėti atkurti ar palaikyti neįgaliųjų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didinti jų užimtumą bei galimybes gyventi bendruomenėje savarankiškai.
Socialinių paslaugų teikimas. Vaikai su negalia ir jų šeimos gali gauti bendrąsias socialines paslaugas (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo ir kt.), socialinės priežiūros paslaugas (pavyzdžiui, pagalbą į namus, socialinių įgūdžių ugdymą, palaikymą ar atkūrimą, intensyvią krizių įveikimo pagalbą, intensyvią krizių įveikimo pagalbą ir kt.) bei socialinės globos paslaugas (dienos ar trumpalaikės socialinės globos). Esant poreikiui, šeimos gali kreiptis dėl laikino atokvėpio paslaugos skyrimo. Socialinių paslaugų poreikį vertina savivaldybių socialiniai darbuotojai.
Kita pagalba pagal negalios pobūdį: kompleksinės paslaugos akliesiems, gestų kalbos vertėjų paslaugos, finansinė pagalba neįgaliesiems studentams, dalinis būsto kreditas, būsto nuoma, įdarbinimas subsidijuojant ir kt.
