negalia

Praėjusią savaitę visuomenę sukrėtė Ievos Krivickaitės istorija, kuomet silpnaregė mergina negalėjo patekti į autobusą Klaipėdoje, todėl, kad su savimi ji vedėsi šunį pagalbininką. Ir nors įstatymuose nurodyta, jog asmenys su šunimis pagalbininkais turi teisę naudotis viešuoju transportu ar lankytis viešose vietose bei gauti paslaugas, dažnai šios teisės nėra užtikrinamos.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius asmeninio asistento pagalba pasinaudojo 1638 žmonės su negalia, iš viso suteikta daugiau nei 532 tūkst. pagalbos valandų, o asmeninę pagalbą teikė 956 asmeniniai asistentai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Skelbiama, kad beveik 62 proc. visų žmonių, šiemet per 6 mėnesius pasinaudojusių asmeninio asistento pagalba, yra darbingo amžiaus (18–64 m.), daugiau nei trečdalis – vyresni nei 65 m. asmenys, apie 5 proc.

Socialiniuose tinkluose itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė sergantiems ir skurstantiems vaikams padedančios Ievos Krivickaitės įrašas. Įraše moteris dalinasi, kaip lankantis Klaipėdoje ją ištiko itin nemaloni situacija – įsėdus į autobusą su šunimi vedliu ji sulaukė vairuotojo nepasitenkinimo, kuris pradėjo varyti moterį lauk iš viešojo transporto. Vienu metu netgi teigta, jog neišsprendus ginčo, bus iškviesta policija.

Kai Adamas Pearsonas atvyksta į naują miestą ar miestelį, jis žino, kad negalima ignoruoti akivaizdžių dalykų. Vyras žino, kad žmonės, pirmą kartą pamatę jo veidą, nusėtą neurofibromatozės auglių, pastebimai į jį žvilgčios ir smalsiai žvilgčios, o kartais net išprovokuos žiaurumą. Visgi A. Pearsonas sako, kad „subjaurotas“ veidas atvėrė jam ne vienas duris ir verta į negalią žiūrėti pozityviai.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) inicijuotas tyrimas rodo, kad savarankiškai judėdami baltąja lazdele naudojasi beveik 48 proc. šalies neregių bei silpnaregių, o iš jų kas antras teigia, kad pastaroji nepadeda įveikti visų viešosiose erdvėse kylančių iššūkių. „Su pastarąja (lazdele – ELTA) neregys gali jausti aplink kojas esančias kliūtis, tačiau ne visada gebėti jas saugiai apeiti, nesusižalodamas.

Nuo šiol žmonėms, sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis, kreipusis dėl negalios nustatymo, jiems bus taikoma supaprastinta tvarka, bus atliekamas tik medicininis vertinimas, atsisakant kitų negalios vertinimo ir apskaičiavimo procedūrų.

Akvakultūros sektoriuje dirbančiam ir negalią turinčiam vyrui Žemės ūkio ministerija užkirto kelią posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Savo ruožtu skundą gavusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba po tyrimo konstatavo netiesioginės diskriminacijos atvejį dėl negalios. Kaip pranešė tarnyba, į ją kreipęsis asmuo tvirtino negalėjęs patekti į šiemet kovą Žemės ūkio ministerijos rengtą posėdį, skirtą aptarti akvakultūros klausimams.

Motinai ir tėvui teko ypatingi gyvenimo išbandymai – jiems gimė 3 sunkiai sergantys vaikai. Kasdienybės rutina ir skausmas pakenkė poros santykiams. Šiandien žmona graudžiai rauda, ji sako, kad pavargo gyventi su savo sutuoktiniu.  Pas sutuoktinius važiavo „TV pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė.  Pora kartu gyvena jau 47 metus, jie atlaikė sunkiausius likimo kirčius ir išliko kartu.

Dalis gyventojų nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Jų pragyvenimo šaltiniu tampa neįgalumo pensija. Tačiau žmonės piktinasi, kad gauna per mažai pinigų. Be to, įtarinėja vieni kitus piktnaudžiavimu. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad didžiausia neįgalumo pensija gali siekti ir 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa skundėsi per maža neįgalumo pensija. „Turiu bėdų su sąnariais. Taigi teko atsisakyti mokytojos darbo, kuriame praleidau beveik 20 metų skundėsi moteris.

Kėdainių konservų fabriko Kokybės vadovės Žydrės Čepanauskienės gyvenimas klostėsi tarsi iš vadovėlio: baigtos studijos, santuoka, magistro diplomas, svajonių darbas, didžiulis džiaugsmas sulaukus sūnaus ir antrąsyk išgyventa palaima į pasaulį pasibeldus dukrai. Tačiau čia likimas nusprendė sudrumsti nuspėjamą dienų tėkmę ir sukėlė tokią audrą, kurią išgyventi pavyktų tik stipriesiems.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo numatyti galimybę valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudoti visiems sunkią negalią turintiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir pajamų.  Šiuo metu teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi asmenys su negalia, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0-25 procentų dalyvumo lygis.

Vyriausybei ir socialiniams partneriams tebeieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutrauktų antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ragina nustatyti išskirtinius atvejus, susijusius tik su kaupiančiojo sveikata.  Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75-100 proc. nedarbingumas.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė antradienį ketina parlamentui pateikti Kelių transporto įstatymo pataisas, siūlančias numatyti reikalavimą, kad bent 5 proc. taksi, pavežėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia.

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau asmenų su negalia, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė. Be to, daugėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių bedarbių skaičius, nurodo ministrė. „2024 m. sausio 1-ąją dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Palyginti su situacija prieš metus, tokių žmonių yra 5,5 proc. punkto daugiau“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo M. Navickienė.

34 metų Socialinių mokslų doktorantė Ajana Lolat–Pažarauskienė gimė neįgali – jai nustatytas cerebrinis paralyžius. Jos gyvenimo diagnozė – lovos režimas. Kaip ji pati sako, viskas buvo nulemta. Bet ji nepamena tokios dienos, kai negalvojo, jog pasveiks.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą dėl teisės akto, kuris atvers kelią įvesti asmens su negalia kortelę, pripažįstamą visame 27 valstybių bloke, penktadienį pranešė Europos Parlamentas. Ketvirtadienį derybininkai pasiekė susitarimą dėl priemonių, kurios, Europos Sąjungos nuomone, palengvins 87 mln. negalią turinčių asmenų ir jų šeimų gyvenimą.

Elono Musko startuolis „Neuralink“ skelbia pirmąjam žmogui į smegenis implantavęs lustą, kuris turėtų padėti žmonėms telefonus ir kompiuterius valdyti tik mintimis. Tačiau esą svarbiausias tikslas – padėti paralyžiuotiems ir kitiems žmonėms su negalia, kuriems būtina kitų žmonių pagalba. Pirmajam žmogui į smegenis įoperuotas „Neuralink“ smegenų lustas, žmogus atsigauna – tokią žinią vakar išplatino technologijų bendrovės įkūrėjas Elonas Muskas. Kas tas pirmasis žmogus – neskelbiama.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Dar lapkričio mėnesį pristatėme jums be galo jautrią 9-metės palangiškės Sofijos istoriją. „Išsipildymo akcijoje“ dalyvavusią mergytę nuo pat gimimo lydėjo sveikatos sunkumai – Sofija gimė su neišsivysčiusiomis rankytėmis ir kojytėmis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šių metų vasario 20 d. laukia gyventojų pasiūlymų dėl Konstitucijos pataisos, siūlančios keisti joje šiuo metu įrašytą negalią turinčius žmones įžeidžiančią invalidumo sąvoką pagarbesne – negalios sąvoka. Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje.

Vilniaus Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje apsilankiusi regėjimo negalią turinti moteris, neturėjusi galimybių švieslentėje sekti savo eilės numerio, patyrė netiesioginę diskriminaciją. Kaip pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, skundą pateikusi sostinės gyventoja nurodė, kad klientų aptarnavimo salėje esančios švieslentės, rodančios kliento eilės numerį, iškeltos labai aukštai, matymas neryškus.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Pasaulyje vienas iš šešių žmonių gyvena su tam tikra negalia, o dalį jų gali būti sunku pastebėti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau daugiau nei milijardui gyventojų kasdienių trikdžių kelia demencija, epilepsija, klausos, regos, kalbos ar kita nematoma negalia. Vaistinių tinklas „Camelia“ atkreipia dėmesį, kad dažnas net nenutuokia, jog artimoje aplinkoje gali būti su tuo susiduriančių žmonių.

Stereotipų kaustomoje visuomenėje smurtas prieš negalią turinčius žmones gali pasireikšti net tokiomis formomis, kurios atrodo kaip rūpestis galinčiu mažiau. Ištrūkti iš užburto rato dažnai ne tik sunku, bet ir kone neįmanoma, nes auka yra pernelyg priklausoma nuo smurtautojo. Šioje sudėtingoje situacijoje išeitis gali būti sportas, tampantis vis galingesniu įrankiu keičiant ir požiūrį į aplinką, ir siekiant išsivaduoti iš smurto spąstų.

Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, rengiamas šeštasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Šių metų forumo šūkis – „Yra skirtumas“, juo norima atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

Lietuvos jūrų muziejus pristato išskirtinę naujovę. Pažinti, koks turtingas yra povandeninis mūsų planetos pasaulis, galės ir įvairias negalias turintys suaugusieji bei vaikai. Ten bus galima paliesti jūrų arkliuką, išgirsti, kaip tarpusavyje šnekasi krevetės, jūrų vėpliai, pingvinai, o klausantis ir stebint jūros bangas nusiraminti privačiame kambaryje. Klaipėdietė Neringa tyrinėja Lietuvos jūrų muziejų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia, kad žmonėms su judėjimo negalia vis dar neprieinama dalis parduotuvių, viena jų – Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, veikianti parduotuvė „Maxima“. Pasak tarnybos, ši parduotuvė yra įsikūrusi per du aukštus, tačiau patekti į antrą aukštą galima tik laiptais. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad taip diskriminuojami žmonės su judėjimo negalia – jiems nesudarytos sąlygos oriai apsipirkti.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Vilniaus valdžia kitais metais už 550 tūkst. eurų (be PVM) keturioms miesto mokykloms planuoja nupirkti dar penkis automobilius ir mikroautobusus, pritaikytus vežti judėjimo negalią turinčius moksleivius. Juos nupirkus tokių automobilių mieste bus 18.  Nauji automobiliai bus perduoti Sausio 13-osios progimnazijai, „Vilties“ ir Šilo specialiosioms mokykloms, taip pat Verkių mokyklai-daugiafunkciniam centrui.

Klaipėdos saviavldybė praneša, kad didina finansavimą negalią turintiems žmonėms. Savivaldybės taryba pritarė siūlymui taikyti didesnį išlaidų finansavimo dydį, pagal kurį apskaičiuojama lėšų suma, skiriama socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugoms. „Siūlymas gimė bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis. Jie kėlė pagrįstą klausimą, kodėl Klaipėdoje taikomas mažesnis dydis nei kituose miestuose.

Ne paslaptis, kad dėl sunkių sveikatos sutrikimų žmonės Lietuvoje gali gauti neįgaliojo statusą ir išmoką, jei jų darbingumas vertinamas ne daugiau kaip 55 proc. Pažymėtina, kad negalia gali būti laikoma ne tik bloga fizinė būklė, bet ir psichikos sutrikimai. Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali – siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.

Negalią turintiems asmenims vis dar kyla iššūkių socialinėje aplinkoje. Vienas iš individualių poreikių turinčius žmones ribojančių aspektų – jiems tinkamais būdais pateikiamos informacijos neprieinamumas. Vaiko teisių gynėjai, stengdamiesi sumažinti šią atskirtį, surėmė pečius su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistais ir parengė atnaujintą Vaiko konstituciją, kurią bus galima ne tik lengviau skaityti, bet ir išgirsti.

Klaipėdoje 15-metė mergina rinko lėšas, kaip įtariama, neegzistuojančios, tam tikrą negalią turinčius vaikus Europoje vienijančios asociacijos nacionaliniam pagalbos centrui kurti. Mergina yra nepilnametė, todėl pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo surašė jos 34 metų motinai. Moteriai gresia bauda nuo 30 iki 150 eurų, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.  Antradienį, apie 13.32 val.

Vyriausybė svarstys senjorams įvesti naujus priedus prie pensijos už negalią. Priedai sieks vidutiniškai po 140 eurų per mėnesį. Opozicijos atstovai tokius užmojus jau vadina populizmu artėjant rinkiminiams metams ir abejoja, ar valdantieji suras šimtus milijonų eurų tokiems priedams. Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją.

Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkei Nijolei Milkevičienei teismas už kyšininkavimą skyrė galutinę 20 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo 4,8 tūkst. eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, BNS ketvirtadienį pranešė ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Julija Gorovniovaitė.

Žmonės su negalia turi būti įtraukti į pasiruošimo ekstremalioms situacijoms planus, pirmadienį žmonėms su negalia apsaugoti apsaugoti skirtoje konferencijoje sakė reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), konferencijoje buvo apžvelgta užsienio patirtis, tarptautiniai standartai, pristatyti mechanizmai, kaip geriau įtraukti neįgaliųjų bendruomenę ir kitas pažeidžiamas grupes į atsparumo didinimo pastangas vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

Gali būti aibė aplinkybių, dėl kurių net artimu laikytas žmogus pradeda smurtauti, tačiau negalia ir dėl jos atsirandanti didesnė izoliacija – galima terpė smurtui vešėti. Ištrūkti iš užburto gali padėti sportas, kuris ne tik suteikia progą pakeisti aplinką, bet ir turi reikšmės geresnei emocinei sveikatai. Smurtas prieš kitą žmogų – ne visada aiškiai išreikštas ir atpažįstamas. Kai kurios smurto formos net gali atrodyti kaip rūpestis ir globa, kai sprendimų teisė priklauso tik smurtautojui.

Didelė dalis viešųjų pastatų nepritaikyti negalią turintiems žmonėms, rodo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos ataskaita. „Vis dar didelė dalis svarbių viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos viešojo administravimo, socialinės paskirties, kultūros srities paslaugos, nepritaikyti asmenims su įvairiomis negaliomis arba pritaikyti tik iš dalies, taip pat yra nepakankamas ir aplinkos, viešųjų vietų pritaikymas“, – rodo ketvirtadienį komisijos išplatinta JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuosta...

Ina, netekusi kojos, iš protezą jai gaminusios įmonės sulaukė grasinimų ir šantažo. Algis už netinkamą protezą „liko skolingas“ 1300 eurų. Aldona daugiau nei metus leido neįgaliojo vežimėlyje, nes galūnės gamintojas, nieko nepaaiškinęs, savo „kūrinį“ atsiėmė.

Kultūros ministerija antradienį pristatys tyrimą, kuriuo siekta parengti rekomendacijas dėl Lietuvos muziejų paslaugų, skirtų žmonėms su negalia, sistemos kūrimo, tobulinimo ir plėtros galimybių. Pasak ministerijos, tyrime įvertinta, kaip muziejai ir jų vykdoma veikla prisideda prie visuomenės psichosocialinės ir dvasinės gerovės kūrimo, prioritetą teikiant žmonių su negalia poreikiams.

Galimybes, kurias, matyt, praleido tuomet, kai dar neturėjo negalios, Sigita Markevičienė (60 m.) vėliau sėmė rieškučiomis. Tą akimirką, kai suprato, kad daugiau niekada nematys, ji norėjo tik užsidaryti savo kiaute ir nuskęsti juodoje neviltyje, bet paskui atitoko, žingsnis po žingsnio išmoko vaikščioti ir bėgti, išmaišė pasaulį bei buvo įrašyta į sporto metraščius: talentingos neregės Lietuvos bėgikės per paralimpines žaidynes 2000 metais Sidnėjuje pasiekti pasaulio&nb...

Penktadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, beveik pusė tam neprieštarautų, ketvirtadienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 47 proc. gyventojų neprieštarautų, jei jų kaimynystėje gyventų žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė kreipimosi dėl parlamentarų Mindaugo Puidoko ir Aido Gedvilo teiginių, kad jie atsisako bendrauti su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Šias frazes abu parlamentarai pasakė viešai, į kamerą bendraudami su komiku Olegu Šurajevu, kai šis Seime klausinėjo, kam priklauso Krymas ir provokavo politikus pareikšti savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Trys ilgos paros užrakintame kambaryje, atimtas neįgaliojo vežimėlis, psichologinis spaudimas. Tai – judėjimo negalią turinčios šiaulietės Raimedos Bučinskytės santykių su partneriu patirtis, išgyventa prieš dešimtmečius, bet visam gyvenimui įsirėžusi į atmintį. Papasakoti savo istoriją Raimeda ryžosi norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į problemą – smurtą prieš negalią turinčius jos narius, kurie ne retai negali apsiginti, neranda išeičių savo gyvenimuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradeda įgyvendinti projektą, skirtą geresnėms neįgaliųjų komunikavimo galimybėms pasitelkiant informacines technologijas. Numatyti du informacinių technologijų (IT) sprendimai, skirti neįgaliesiems. Vienas jų – geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms, kitas – aklųjų prieigai prie informacijos užtikrinti. Finansavimas skirtas Neįgaliųjų reikalų departamentui, minėtiems projektams numatyta skirti beveik 2,5 mln. eurų lėšų.

Vyriausybė iš esmės pritaria labai mažų šalpos neįgalumo pensijų didinimui daliai neįgaliųjų nuo šių metų liepos mėnesio, kas reikštų, kad šalpos neįgalumo pensijos augtų žmonėms, kurie neteko 60 proc. darbingumo jau suaugę, tėvams, kurie bent penkiolika metų slaugė neįgalius vaikus ir patys įgijo negalią, bei mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų, jei jos tapo neįgalios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Dalis jų dirba, o kiti norėtų dirbti, bet galbūt nežino, nuo ko pradėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti žmones su negalia.

Lietuvos mokyklos turės atverti duris ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Jie mokysis kartu su visais bendrose klasėse. Tokia švietimo įstatymo pataisa įsigalios 2024-aisiais ir kainuos per 150 milijonų eurų. Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.

Baigėsi šiųmetinė Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuota kampanija „Jokio skirtumo“, kuria šalies darbdaviai buvo skatinami įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Kampanijos iniciatorių teigimu, apklausos metu užfiksuotas teigiamas darbdavių, svarstančių į darbą priimti žmogų su negalia, nuomonės pokytis. Lapkričio pabaigoje pakartotinai atliktos 386-ių Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 38 proc.