Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga. Visgi kai kurios koalicinės sutarties eilutės sukėlė diskusijų dėl galimos sveikatos apsaugos sistemos privatizacijos: „Kursime gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, atsparią krizėms sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodami privačių sveikatos priežiūros įstaigų“.
Socialdemokratai iš karto sureagavo, kad ši dalis jiems kelia nerimą: „(Socialdemokratai – aut. past.) su dideliu susirūpinimu stebės koalicijos sutartyje galimai nurodytas nuostatas privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą ir visomis išgalėmis priešinsis tokiems siekiams. Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje turi būti viešoji ir finansuojama iš mūsų visų mokamų mokesčių“, – rašoma išplatintame socialdemokratų frakcijos pranešime.
Sejonienė: „Kokybė turi būti mokama“
Kaip viena iš galimų kandidatų į sveikatos apsaugos ministrus minima Jurgita Sejonienė naujienų portalui tv3.lt taip pat išsakė savo nuomonę, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir struktūrą reikia keisti kuo greičiau, nors tai padaryti labai sudėtinga.
„Sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir struktūrą pakeisti yra sudėtinga. Bet situacija yra įsisenėjusi. Man atrodo, kad jau nebėra laiko ir reikia ją spręsti. Tai yra susitarimo ir apsisprendimo klausimas“, – teigia su konservatoriais į Seimą išrinkta Medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja J. Sejonienė.
Pasak jos, sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai jau galėjo būti įgyvendinti ir anksčiau. Dabar viskas naujos valdžios rankose.
„Tikiuosi, kad padarys nemažai žingsnių link kokybiškos sveikatos priežiūros. Kokybė turi būti mokama – tai tik apsisprendimo ir susitarimo klausimas, kas, kokia dalimi ir kaip moka. Mes negalime neigti, kad naudojamės privataus kapitalo įstaigose sveikatos priežiūros paslaugomis ir be reikalo mistifikuojame, kad ir valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atlieka dalį paslaugų, už kurias ima mokestį“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, privalomas sveikatos draudimo fondas (PSDF) yra ribotas. Paslaugų poreikis yra kur kas didesnis nei jį galima apmokėti iš PSDF, kurias galima kompensuoti.
„Tą reikia kažkaip spręsti ir tai nereiškia, kad privatizuosime sveikatos priežiūrą. Manau, kad reikia atsisakyti tos iliuzijos, kad apskritai sveikatos priežiūra yra nemokama, kad valstybė gali išlaikyti daugiau kaip 20 grupių, kuriems sveikatos priežiūra laiduojama, už kuriuos moka valstybė. Jos negali kokybiškos ir laiku gauti ir tie žmonės, kurie moka privalomo sveikatos draudimo įmokas“, – sakė naujoji Seimo narė.
„Lietuva yra vienintelė iš nedaugelio Europoje šalių, kur nėra oficialių priemokų“
Anot J. Sejonienės, išlaidos iš pačių pacientų taip vadinamos kišenės sveikatos priežiūros paslaugoms yra vienos didžiausių, kuriomis prisideda gyventojai.
„Man atrodo, kad būtų normalu, kad jie tai, ką sumoka iš kišenės kaip papildomas išlaidas, kad tą jie sumokėtų mokesčio pavidalu. Tai daugiau motyvuotų ir pačius gyventojus.
Tai nereiškia, kad visos absoliučiai paslaugos būtų mokamos. Bet tikrai yra tokių dalykų, už ką gyventojai turi susimokėti. Lietuva yra vienintelė iš nedaugelio Europoje šalių, kur nėra taikomos jokios oficialios valstybinės priemokos.
Šiuo metu situacija Lietuvoje nėra normali. Dėl to kenčia ir patys gyventojai, nes negauna tų paslaugų, arba gauna šešėliniu būdu. Turime visi suprasti, kad tai, ką sumokėsime – mums ir grįš“, – teigė ji.
Pasak J. Sejonienės, bendrai padidintume galimybę visiems mums gauti prieinamas kokybiškas savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas.
„Faktas, kad reikia apie tai svarstyti. Kad priemokas ar mokesčius imti valstybinės ir privačios įstaigos turėtų tas pačias galimybes kažką tai pasiūlydamos, ką žmogus papildomai geriau gautų mokėdamas tą mokestį.
Vyriausybės programoje turėtų būti parašyta, kokios konkrečios priemonės taikomos ir kokioms sritimis“, – sakė naujoji Seimo narė.
Baublytė: „Tarsi norime pokyčių, bet nežinome, kas po jais slepiasi“
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kol kas matome tik bendras koalicijos nuostatas, kurios gali būti įtrauktos į Vyriausybės programą, bet ji mano, kad daugiau aiškumo turėtų suteikti detalizuotas įgyvendinimo planas.
„Sprendžiant iš to sakinio, kuris galbūt kažkiek kelia nerimo, matosi, kad liberalai kaip ir buvo kalbama, savo didžiąją dalį nuostatų perkėlė į Vyriausybės planus kažkiek nustumdami konservatorius, kurie jau buvo pripažinę, kad reikia perskirstyti biudžetą ir įgyvendinti gerovės valstybės kūrimą.
Iš šio sakinio kyla didelis klaustukas dėl paties paciento. Šiandien matome, kad privati sveikatos priežiūra tikrai nėra diskriminuojama. Tik eskaluojama, kad ji diskriminuojama.
Tikėtina, kad pokyčių bus. Visi mes tarsi norime tų pokyčių, bet kartu ir privengiame, nes nežinome, kas po tais pokyčiais slepiasi. Jei tie pokyčiai neparemti finansine išraiška, o vien tik entuziazmu ir noru parodyti, kad aš valdžioje – tai rezultatas tikrai bauginantis“, – teigė A. Baublytė.
Anot jos, jau anksčiau liberalai keldavo klausimą dėl privačios sveikatos priežiūros įtraukimo į nacionalinę sveikatos sistemą, bet iškildavo daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymus.
„Konkrečiai kalbant apie slaugą ar paliatyviąją pagalbą – šiandien tikrai niekas neuždaro kelio tai steigti ir daryti, bet nėra taip paprasta ir nėra lengva tai sritis, nėra daug investuotojų.
Pasėmus visą sveikatos sistemos finansavimą, įkainiai santykinai yra nedideli ir nelabai patrauklūs privačiam sektoriui. Iškart kyla klausimas – kiek pacientui bus patrauklus privatus sektorius, tai atsispirs į kainodaros sistemą ir įkainiai nepadengs tų kaštų privačiam sektoriui, nes reikės didinti priemokas“ , – pažymėjo A. Baublytė.
Lietuvoje reikėtų svarstyti apie kitokius sveikatos priežiūros modelius
Profesinės sąjungos vadovė akcentavo, kad Lietuvoje tikrai galėtų būti svarstomi kitokie sveikatos sistemos modeliai, ji pažymėjo, kad tikrai trūksta reglamentavimo.
„Tai yra neišvengiama. Reikia spręsti, kad sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų kokybiškos paslaugos modelį ir tai būtų reikiamai finansuojama.
Mes ne kartą sakėme, paimkime ir mūsų kaimynę Latviją, kur yra paciento atėjimo mokestis. Tai yra simbolinis mokestis, bet kažkiek tai griežtina. Šiandien, karantino laikotarpiu, matome, kad kitą kartą pacientai neatsakingai elgiasi, nežiūrint, kad sugriežtintas patekimas į sveikatos priežiūros įstaigas, bet jie pralenda ir prasmunka ateiti pasikalbėti su gydytoju, nes jį seniai matė.
Pacientas atėjęs į valstybinę įstaigą sako, kad privačiame sektoriuje jam davė ir arbatos, muzika groja ir erdvės geresnės. Viešasis sektorius šiandien to tikrai dar negali užtikrinti. Bet, man atrodo, kad paslaugos šiuo metu atitinka tą investiciją, kuri dedama į tą paslaugą“, – teigė pašnekovė.
„Jei finansai leidžia, tai kodėl negali nusipirkti geresnių sąlygų“
A. Baublytė mano, kad turėtų būti reglamentuota sistema, kai pacientas galėtų primokėti ir gauti geresnę palatą, skanesnį maistą ar kitą paslaugą.
„Vienas dalykas – kur pacientui maitinimas yra kaip vaistas. Kitas – kur pacientui maistas gali būti užsakomasis.
Kai kuriuose šalyse duoda meniu ir žmogus išsirenka, jei neįtelpa į tą krepšelį, kuris yra finansuojamas „į lovadienį“, tuomet žmogus primoka papildomai. Yra visokių praktikų, kurias tikrai galima įgyvendinti. Jei finansai leidžia, žmogus gali, tai kodėl jis, pavyzdžiui, tėvams negalėtų nupirkti geresnių sąlygų“, – sakė A. Baublytė.
Stebėkite, kaip koalicija susitarė ir pasirašė sutartį:
