priemokos

Palaikantieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose žodžio kišenėje neieško. Jų teigimu, dabar situacija sveikatos sistemoje baisi ir labiausiai yra baudžiami mokesčių mokėtojai. Kritikai atkerta, kad nauji draudimai gero neatneš. SAM siūlymas gydymo įstaigoms nuo 2026 metų uždrausti imti iš pacientų priemokas suskaldė tiek pacientų, tiek medikų bendruomenę, politikai šią iniciatyvą irgi vertina nevienareikšmiškai.

Ar yra pagrįstos priemokos privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, jei jos yra sudarę sutartį su Valstybine ligonių kasa ir gauna tokį pat finansavimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kaip ir viešosios (valstybinės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos? Ir ar tų priemokų uždraudimas galės sumažinti pacientų eiles pas gydytojus? Plačiau apie tai – Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui drausti priemokas už paslaugas, jei už jas sumokėjo ligonių kasos. Ministerija tikina, kad gydymą dėl to greičiau gaus tie, kam jo labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Privatininkai tai vadina Konstitucijos pažeidimu ir žada, kad privačiose įstaigose paslaugų negavę ligoniai užplūs valdiškas, susiformuos didžiulės eilės, o vengdami jų ims siūlyti kyšius.

Audringos diskusijos dėl priemokų gydymo įstaigose naikinimo įgavo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti įstaigoms reikalauti iš siuntimą turinčio paciento prisimokėti papildomai.

Vyriausybei ketinant svarstyti siūlymą uždrausti papildomas priemokas už gydymą, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, jog po šio sprendimo viešosios gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.

Balandį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įregistravus įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas, premjero Gintauto Palucko patarėjas Evaldas Navickas teigia, jog diskusija šiuo klausimu bus tęsiama. Pasak jo, artimiausiu metu tikimasi šį projektą pateikti Seimui. „Buvo labai prasmingas susitikimas tiek su privataus, tiek su viešo sektoriaus atstovais.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus išgyvendinti priemokas gydymo įstaigose, patys pacientai ėmė nuogąstauti, ar nebus dar blogiau ir neteks pas gydytojus laukti dar ilgiau. Sveikatos politikus gi stulbina toks priešinimasis, mat lietuviai papildomai už sveikatos paslaugas Europoje ir taip sumoka kone daugiausiai. Seimui svarstyti dar net nepateiktas priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas pastaruoju metu medikų ir pacientų bendruomenėje kelia aršias diskusijas.

Neteisėtai imamų priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas įsiūbuoja vis didesnes diskusijas. Nors nestinga nuogąstaujančių, kad priėmus pakeitimus už dalį paslaugų teks susimokėti visą kainą, o ne jos skirtumą, sveikatos apsaugos ministrė atkerta aiškiai – dabar nusipirkti eilės apėjimą nėra teisinga.

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 60,5 proc. gyventojų mano, kad priemokas reikėtų panaikinti. Beveik 28 proc. respondentų teigia, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam. „Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerijos užmojis panaikinti neteisėtas priemokas gydymo įstaigose sukėlė nevienareikšmių reakcijų. Pacientai nuogąstavo, kaip bus tais atvejais, kai išties norės pasirinkti kokybiškesnę paslaugą ir norės patys susimokėti skirtumą tarp to, ką apmoka valstybė, o ko – ne.  Ypač daug klausimų kilo dėl akių lęšiuko ar sąnario protezo pasirinkimo.

Trečiadienį Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Sąžininga sveikatos sistema“ politikai ir gydytojai aiškinosi, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad negalavimų palaužti žmonės verčiami „primokėti“ už teikiamas paslaugas, nors jas apmoka Valstybinė ligonių kasa.  Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad priemokų neliktų. „Priemokos imamos ir už tokius dalykus kaip „geresnis aparatas“, apranga, net šlepetės.

Siūlymas naikinti priemokas už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas medikų bendruomenėje ir visuomenėje sukėlė didelį šurmulį. Privatininkai ėmė grasinti, kad dalis paslaugų išvis nebeteiks, pacientai išsigando, jog eilės dar padidės. Viešųjų įstaigų atstovai pažymi, kad dabar situacija paprasčiausiai nėra sąžininga.

Diskusijos apie siūlymą naikinti priemokas gydymo įstaigose įgauna pagreitį. Kol vieni pacientai piktinasi neteisėtu įstaigų lupikavimu, kiti gi nuogąstauja, kad prieinamos taps tik bazinio lygio paslaugos. Pozicija „viskas arba nieko“ kelia klausimų ir patiems medikams, mat valstybė ir taip nepakankamai finansuoja medicinos paslaugas.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus naikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – jei toks sprendimas būtų priimtas, sveikatos sistema grįžtų dešimtmečiais atgal.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia rimtus pokyčius pacientams. Numatoma, kad gydymo įstaigos, kurios teikia valstybės apmokamas paslaugas, neturėtų teisės iš pacientų prašyti už jas prisimokėti.

Sveikatos apsaugos ministerija pristato teikiamus įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Plačiau pokyčius pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė yra numačiusi svarbius pokyčius sveikatos sistemoje. Ruošiamasi išgyvendinti aršiai kritikuojamą problemą – priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos medicininės paslaugos.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Draustiems gyventojams valstybė garantuoja nemokamą gydymą. Tad nors pas šeimos gydytoją galima prisirašyti tiek valstybinėje poliklinikoje, tiek privačioje klinikoje, visos tos pačios paslaugos turėtų būti nemokamos. Vis tik gyventojams kyla klausimų, ar to paiso visos įstaigos. Portalas tv3.lt sulaukė nusistebėjusios vilnietės klausimo, kodėl privačioje šeimos klinikoje kainoraštyje nurodytos paslaugų kainos numatytos ir prisirašiusiems pacientams.

Šiuo metu Seime svarstomos Sveikatos draudimo įstatymo projekto pataisos, kurios leistų Valstybinei ligonių kasai turėti efektyvesnių teisinių priemonių norint išvengti sisteminių problemų sveikatos priežiūros srityje, padėtų prevenciškai užkirsti kelią neteisėtai gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, pelnytis iš pacientų, imant priemokas ir apmokestinant paslaugas, už kurias jau yra sumokėta.

Gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti, kad visiems turi būti suteiktos vienodos galimybės, laisvės ir teisės. Ne išimtis – sveikatos priežiūra. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi nemažai laisvių ir teisių šioje srityje, tačiau kartais prireikia ir ligonių kasų pagalbos jas ginant.

Atvykote su siuntimu pas privačios įstaigos gydytoją dėl valstybės apmokamų paslaugų, o jis dar paprašo susimokėti papildomai? Sveikatos politikai ir valstybinės institucijos teigia, esą privačios gydymo įstaigos dalį priemokų ima neteisėtai, ir siekia tvarką pakeisti. Privatininkai gi atkerta, kad taip neva dar kartą bandoma populistiniais šūkiais prisidengti nuo tikrųjų sveikatos sistemos piktžaizdžių.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Pasirodžius informacijai apie Seime planuojamą priimti Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo mėginama ligonių kasoms suteikti baudėjo galias sustabdant ar net nutraukiant sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, suskubo sureaguoti ir pacientams atstovaujančios organizacijos.

Prie migrantų krizės suvaldymo prisidedantiems pareigūnams bus skiriamos priemokos, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pareigūnams, kurie saugo valstybės sieną ir neįleidžia asmenų, mėginančių neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, planuojama skirti 50 proc. pareiginės algos dydžio priemoką. Pareigūnams, kurie užtikrina migrantų stovyklaviečių apsaugą ir kurie malšina riaušes, bus skiriama 30 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar nuo kovo 1-osios, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, dar labiau išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Numatoma penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Nuo trečiadienio Lietuvoje įsigaliojusi vaistų kompensavimo be priemokų tvarka startavo be didesnių trukdžių, sako vaistinių ir neįgaliųjų atstovai. „Paskutinėmis žiniomis, sistema veikė, nes visos vaistinės metė savo visas įmanomas pajėgas, dirbo naktimis, savaitgaliais ir pavyksta išduoti vaistus tiems pacientams, kuriems priklauso juos gauti nemokamai“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse klesti neteisėtos priemokos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad pacientams reikia papildomai mokėti už tyrimus, už vaistus ar kitas procedūras, nors už šias paslaugas pinigus skiria ligonių kasos. Pasirodo, kai kurios gydymo įstaigos dvigubai uždirba gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Per dvejus metus daugiau nei dvigubai sumažėjo pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus. Tai yra nuo vidutiniškai 5,25 euro vienam receptui 2017 metų balandį iki vidutiniškai 2,13 euro vienam receptui šių metų balandį. Šių metų I ketvirtį pacientai kompensuojamųjų vaistų priemokoms išleido 9,5 mln. eurų mažiau, lyginant su 2017 m. I ketvirčiu.

Mažiausias pensijas gaunantys gyventojai nuo kitų metų gali tikėtis 20 eurų pensijos priemokos. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) penktadienį iš esmės pritarė ir patobulino Vyriausybės teiktą Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo projektą. Numatoma, kad socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių gaunamų pensinio pobūdžio išmokų suma per mėnesį neviršija 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 245 eurus, turėtų teisę gauti pensijos priemoką.

 Asta Volkovaitė Šiaulių apskrityje esančiose Savivaldybėse išjungtas taupymo režimas, o kai kuriose jau pradėti dalinti priedai net už sveikinimų rašymą, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Aiškėja, kad priedų ar priemokų dalinimas gali tapti net politinių balų rinkimo priemone – dosniems sprendimams prieštarauti bejėgiai net Savivaldybių prievaizdai. Priemoka – už akcijas, sveikinimus.

Kai kurie kompensuojamuosius vaistus vartojantys ligoniai, tarp jų ir diabetikai, nuo gegužės vaistinėse sulaukia nemalonios staigmenos. Patikėję Sveikatos apsaugos ministerijos pagyromis apie atpigusius vaistus jie vylėsi mažesnių priemokų, tačiau vaistinėje paaiškėja, kad turės mokėti daugiau nei anksčiau. Ligoniai trauko pečiais – kaipgi čia yra? Ministerija sako viena, o praktiškai vyksta visai kas kita.

Sveikatos sektoriui visada trūko pinigų, bet nė viena pertvarka nesukėlė tiek chaoso kaip dabar. Pokalbio apie vykstančią jau kažkelintą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką, apie jos skaudulius ir problemų sprendimo būdus balsas.lt pakvietė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę. Balsas.lt: – Pradėkime nuo to, ką viešai visi smerkiame, o tyliai beveik kas ketvirtas, kaip rodo apklausos, darome, – apie pacientų dovanas gydytojams, kurios tapo kone tradicija.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) žeidžia nesąžiningi vaistų tiekėjų veiksmai rinkoje kai bazinių vaistų kainų mažėjimą bandoma kompensuoti pacientų priemokomis. Lietuvoje ilgą laiką stebime aukštas generinių vaistų kainas. Siekiant pažaboti farmacininkų apetitus ir reguliuoti vaistų kainas sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyva pakeistos vaistų kainų referavimo taisyklės bei sumažintas didžiausias leistinas skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio grupės vaisto.

  Netoli nuėjome nuo sovietų lagerio, iš kurio taip veržėmės. Keldavome raudonos, baltos, žalios spalvų LTSR vėliavą, o greta – raudoną su pjautuvu ir kūju TSRS. Keliame geltonos, žalios, raudonos Lietuvos Respublikos vėliavą, o šalia – žydrą su žvaigždėmis. Šią savaitę ES vėliavos ant keleto ministerijų atsirado ir dėl noro įsiteikti europinėms struktūroms, ir vykdant Briuselio įsakymą puoštis Bendrijos ženklais.

Veikiausiai ir jūs nemaloniai nustebtumėte, jei už nemokamo medicinos tyrimo rezultatus būtumėte paprašyti susimokėti. Panašiai nutiko vilniečiui Vaidui D. Už magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus, užfiksuotus nuotraukose ir kompaktiniame diske, vyrui teko sumokėti 150 litų. Pacientui pasiteiravus, kodėl nemokamo tyrimo atsakymai tokie brangūs, iškilo ir daugiau keistų aplinkybių.

Birželio mėnesį bus kompensuojamos pensijų nepriemokos 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams, primena „Sodra“. Pensijų gavėjai, kuriems pensijos pervedamos į sąskaitas, pensijų nepriemokas gaus kartu su pensijomis jų mokėjimo dieną.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė sudaryti darbo grupę neteisėtų priemokų sveikatos priežiūros įstaigose problemai spręsti. Tokį sprendimą priimti paskatino pastaruoju metu padažnėję pacientų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose imamų neteisėtų priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Lyginant su praėjusiais metais Biržų rajono savivaldybėje pastebimas priemokų administracijos darbuotojams augimas. Ką slepia neaiški pinigų dalijimo sistema? Šių metų birželio 11 dieną Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikė pastebėjimus bei išvadas apie 2010 metų biudžeto naudojimą. Triukšmingai aptarinėta tik ta patikrinimo akto dalis, kurioje buvo išdėstyti faktai apie Sporto mokyklą.

Svarbiausios krašto institucijos pirmąjį šių metų pusmetį priemokoms išleido beveik 3 mln. 300 tūkst. litų. Nors Vyriausybė deklaruoja, kad jokių priemokų nemoka ir sunkmečiu esą nemokės, kai kuriose ministerijose teikiamoms išmokoms litų nepagailėta. Seimo Audito komitetas surinko duomenis apie tai, kaip pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo naudojamos darbo užmokesčio fondo lėšos – iš jų matyti, kad valdžios įstaigos ir toliau neskursta.