biudžetas

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nuo birželio nebeliks. Jis pripažįsta, kad šiluma kai kuriuose miestuose gali brangti, o finansų ministras primena, kad socialiai remtiniems žmonėms bus mokamos kompensacijos. „Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Šildymo sezonas, o kartu ir šimtą eurų siekiančios sąskaitos artėja prie pabaigos. Tačiau valdančiųjų kalbos nieko gera nežada. Prisižadėję įvesti socialiai teisingus mokesčius, valdantieji net ir Vyriausybės veiksmų plane apie tai dabar rašo labai aptakiai. Vienintelis pokytis, kuris kilus visuomenės pasipiktinimui buvo atidėtas, gali įvykti dar šių metų liepą – tai PVM šildymui naikinimas.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Daugiau lėšų skirti neformaliojo švietimo krepšeliui būtų galima tik peržiūrėjus biudžetą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Buvo prašoma daugiau lėšų skirti neformaliojo ugdymo krepšeliui, bet tvirtinant biudžetą tų lėšų nebuvo rasta. Ar galima grįžti prie šio klausimo, ar bus biudžeto peržiūra – vėlgi ir jūsų pačių svarbi iniciatyva. Mes manome, kad krepšelis neformaliam švietimui tikrai yra pasiteisinusi priemonė ir ją reikėtų tęsti.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Lietuvos 2017 metų biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, tačiau to pavyktų išvengti, jei šaliai būtų pritaikyta išimtis - naujasis socialinis modelis būtų pripažintas struktūrine reforma, teigia Europos Komisija (EK). EK antradienį pateikė nuomonę dėl patobulinto Lietuvos 2017 metų biudžeto. Joje teigiama, kad šalis šiemet gali labai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc.

Antradienį Seimas baigė priimti biudžetininkų atlyginimų skaičiavimo tvarką reguliuosiantį įstatymą. Tai pirmas toks įstatymas, nes iki šiol jiems mokėta, remiantis Vyriausybės nutarimu. Įstatymas palies apie 180 tūkst. žmonių - socialinius, kultūros darbuotojus, mokytojus, jų padėjėjus, trenerius, psichologus, savivaldybių darbuotojus, kurie nėra valstybės tarnautojai, kitus.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Turkijos žiniasklaida sudarė didžiausią biudžetą turinčių Eurolygos klubų penketuką, kurio viršūnėje išliko Maskvos CSKA ekipa. Titulą ginanti ir šiuo metu pirmaujanti ekipa pranoksta savo visus oponentus ne tik aikštelėje, bet ir piniginės storiu, kadangi disponuoja 35 milijonų eurų biudžetu. Madrido „Real“, kurios garbę gina Jonas Mačiulis, turi 27 mln. eurų, o Stambulo „Fenerbahce“ – 23 mln. Ketvirtoje vietoje atsidūrė buksuojanti Barselonos „Barcelona Lassa“ (21 mln.

Praeitą savaitę Seime patvirtintas ir Prezidentės pasirašytas biudžetas socialinėms reikmėms skiria daugiau, nei pusę milijardo eurų. Šiomis lėšomis bus keliamos algos policininkams, mokytojams, keliamos pensijos. Tačiau policijos ir mokytojų darbuotojų atstovai nevienodai džiaugiasi naujosios Vyriausybės planais ir būsimomis algomis.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas apgailestauja, kad naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje ir Lietuvos politikų pareiškimuose „nepavyko aptikti aiškiai išreikšto siekio pagerinti santykius tarp mūsų valstybių“. Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ komentuodamas programą jis sakė, kad sprendžiant pagal šio dokumento formuluotes dėl Rusijos, naujoji Lietuvos Vyriausybė rengiasi pakviesti Maskvą atsisakyti „jėgos naudojimo, karinės agresijos“, „gerbti tarptautinės teisės nor...

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą 2017 metų valstybės biudžeto įstatymą. D.Grybauskaitės teigimu, kitų metų biudžete yra atspindėti pagrindiniai šalies prioritetai – socialinis ir gynybinis saugumas bei pastangos išlaikyti finansinį stabilumą, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Valdančiosios daugumos siūlymas trumpinti šio Seimo darbą ir rinkimus organizuoti pavasarį yra logiškas, sako Lietuvos Respublikos Prezidetė Dalia Grybauskaitė.  Praėjusią savaitę patvirtintas 2017 metų Valstybės biudžetas kėlė daug klausimų ir nesutarimų. Tik lapkričio viduryje į pirmą posėdį susirinkę naujieji seimo nariai ir gruodžio viduryje priesiekęs ministrų kabinetas neturėjo laiko atidžiai peržiūrėti buvusis valdančiosios daugumos sudaryto biudžeto projekto.

Seimas vakar priėmė dar vieną deficitinį valstybės biudžetą, kuriame bus daugiau, nei 8 milijardai eurų. O išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Ką naujosios valdžios iniciatyva ateinantys metai privers gyventi taupiau ir kokios didžiausios biudžeto ydos ir pliusai, klausiame specialistų.

Nors šiandien pagaliau buvo priimtas 2017 metų Valstybės biudžetas ir nuspręsta iš kur bus imamos lėšos PVM lengvatos šildymui pratęsimui, kyla naujas klausimas. Rinkimų laimėtojos valstiečių – žaliųjų frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio siūlymui biudžeto skylę dengti Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšomis buvo pritarta tik iš antro karto, dėl to, kad socialdemokratai koalicijos partneriams nepadėjo.

Visą dieną svarstę, parlamentarai ketvirtadienį pagaliau priėmė 2017 metų valstybės biudžetą, kurio išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Už balsavo 77 Seimo nariai, prieš - 27, o susilaikė 14. Seimas apsvarstė daugiau negu pusšimtį pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo, bet nė vieno netenkino, nes jiems nepritarė Vyriausybė. Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,1 punkto mažiau nei ankstesnės Vyriausybės parengtame pirmajame projekte.

Seimas ketvirtadienį priėmė perteklinį 2017 metų „Sodros“ biudžetą. Tai pirmasis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas po dešimties metų pertraukos. Už balsavo 80 Seimo narių, prieš - 3, o susilaikė 23. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo sausio didės apie 20 eurų iki 287,57 eurų, tam biudžete numatyta 167,4 mln. eurų. Nuo sausio bazinė pensija turėtų padidėti 8 eurais iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos - 31 euru iki 476 eurų.

Seimas padarė trumpą pertrauką, priimant kitų metų biudžetą. Už tai balsavo 47 Seimo nariai, prieš - 63, o susilaikė 7. Pertraukos paprašė konservatoriai, nes Seimas buvo nutaręs, kad nori perbalsuoti dėl lėšų šaltinio, iš kurio būtų kompensuojamos biudžeto netektys dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimo. Konservatoriai sako, kad toks balsavimas negalimas, bet premjeras Saulius Skvernelis įspėjo, kad nenumačius konkretaus šaltinio, didės biudžeto deficitas.

Parlamentarai balsuos dėl 2017 metų valstybės biudžeto, kuriame išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,1 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės parengtame pirmajame projekte. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastebėjimus, valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2017 metais turėtų sudarys apie 1,2 proc.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Ministrų kabinetas trečiadienį paskutinį kartą apsvarstys parlamentarų pateiktus pasiūlymus kitų metų biudžetui ir teiks galutinį 2017 metų biudžeto variantą Seimui. Vienas iš aktualiausių klausimų - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimui iki 2017 metų birželio reikalingų 32 mln. eurų skyrimas iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo.

Jokų signalų apie padidintą terorizmo grėsmę Lietuvoje nėra, po išpuolio Berlyne nekelti panikos ragina premjeras Saulius Skvernelis. „Tikrai kol kas nereikia kelti panikos ir nerimauti, situacija kontroliuojama ir jokių signalų apie padidintą terorizmo grėsmę Lietuvoje nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.

Naujieji valdantieji kalba apie daugybę mokesčių pakeitimų – naikins PVM šildymui, brangins alkoholį, nori apmokestinti cukrų ir net popierinius puodelius. Tačiau jau dešimtmetį svarstomas automobilių ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis jiems – tabu. Nors juos primygtinai siūlė tarptautinės organizacijos, ankstesnės valdžios įvesti šių mokesčių nesiryžo.

Iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus nedeficitinis, žada finansų ministras Vilius Šapoka. „Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu - iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus pasiektas be deficito“, - Seime penktadienį pristatydamas patobulintą 2017 metų valstybės biudžeto projektą, sakė V. Šapoka. Planuojamas 2017 metų valstybės biudžeto deficitas - 550,3 mln. eurų. Pasak ministro, papildomai skirti lėšų įvairioms sritims pateikta daugiau nei 1 mlrd.

Susirinkęs į nenumatytą posėdį, Seimas penktadienį imsis antrojo 2017 metų biudžeto projekto svarstymo. Nors opozicija teigia negalinti diskutuoti dėl dokumento, kol nežino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui likimo, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad biudžeto projektas bus svarstomas. „Biudžetas bus svarstomas“, - ketvirtadienio pavakarę Seime žurnalistams tvirtino jis.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas sako, kad galutinė elektros kaina vartotojams nuo sausio mažės maždaug 5 procentais. Kainų komisija anksčiau skelbė, kad elektra kitąmet daugumai buitinių vartotojų atpigs 7-9 proc., tačiau komisijai ketvirtadienį padidinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, elektra pigs mažiau. „Dalis tarifo nebuvo įskaičiuota, nes dar nebuvo sprendimų dėl VIAP.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks 1,574 mlrd. eurų ir bus 9,5 proc. (136,76 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Tai numatyta patobulintame PSDF biudžeto projekte, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė. Palyginti su ankstesniu projektu, biudžetas didėja 0,6 proc., arba 8,78 mln. eurų. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – 1,091 mlrd. eurų – pajamų surinks iš sveikatos draudimo įmokų, kurios didėja 0,8 proc.

 Sauliaus Skvernelio vadovaujamas septynioliktasis Ministrų kabinetas trečiadienį renkasi į pirmąjį posėdį, kuriame svarstys 2017 metų valstybės ir savivaldybės biudžetų projektą. Patobulintame projekte 2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, palyginti su pirmuoju variantu, didėja apie 43 mln. eurų iki 8,519 mlrd. eurų, asignavimai - 10 mln. eurų iki 9,07 mlrd. eurų.

Buvusios valdžios naujai valdančiajai daugumai paliekamas 2017 metų valstybės biudžeto projektas yra rizikingas, sako paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, naujosios valdžios siekis kitais metais padidinti pensijas 40 eurų komplikuoja padėtį. „Paveldėtas biudžeto projektas yra rizikingas.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienio vakare patvirtino Europos Sąjungos (ES) 2017 metais planuojamas beveik 158 mlrd. eurų išlaidas, įskaitant didesnes išlaidas kovai su migracijos krize ir terorizmu. Dvidešimt aštuonias valstybes vienijančios ES parlamentas 2017 metų biudžetą patvirtino 438 balsais prieš 194, o dar septyni europarlamentarai susilaikė. Biudžete programoms ir projektams, trunkantiems ilgiau kaip metus, numatyta 157,86 mlrd. eurų.

  Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis kartoja, kad didelių pokyčių kitų metų biudžeto projekte nebus - svarbiausia, anot jo, bus apsispręsti dėl naujojo socialinio modelio, kuris kainuotų apie 250 mln. eurų.   „Svarbiausi klausimai, kas susiję dėl socialinio modelio įgyvendinimu - ar atidėti, kuriam laikui atidėti, ar leisti šiems įstatymams įsigalioti.

Seimas dabartinės Vyriausybės parengtą 2017 metų biudžeto projektą po pirmojo svarstymo grąžino tobulinti Vyriausybei. Antras jo svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios, tada Seimas paskirs biudžeto priėmimo datą - dėl to paprastai balsuojama viename iš artimiausių posėdžių. Naujojo premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tikėtina, kiek pakoreguos projektą - daugiausia pataisų turėtų būti susiję su socialinio modelio įgyvendinimu, jeigu jis būtų atidėtas.

Rusijos parlamento žemieji rūmai, Valstybės dūma, penktadienį pirmuoju skaitymu patvirtino federalinį biudžetą, kuriame numatytas išlaidų apkarpymas svarbiuose sektoriuose; tai sužadino nerimą, kad žlunga tartum prasidedantis ūkio atsigavimas. 2017-2019 federalinį biudžetą Valstybės dūma patvirtino 334 balsais „už“, prieš buvo 100 parlamentarų. Dar turi būti surengti du skaitymai Dūmoje ir balsavimas Senate bei patvirtinimas prezidento Vladimiro Putino parašu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku išrinktas 66-erių metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Viktoras Rinkevičius remia idėją 2017 metais nebedidinti minimalios algos (MMA) bei nepritaria jos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) suvienodinimui. Trečią kadenciją Seime dirbantis parlamentaras sako, kad valdininkų algas galima būtų didinti, tik sumažinus jų skaičių.

2017 metų biudžeto projekto Seimas imsis kitą savaitę - jį planuojama svarstyti lapkričio 24 dieną ir po to grąžinti tobulinti Vyriausybei. „Labai svarbu, kad pasiūlymus (dėl papildomo ar mažinamo finansavimo - BNS) Seimo nariai suspėtų apgalvoti ir pateikti per savaitgalį“, - BNS sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. Komitetai jau baigė svarstyti projektą ir dabar jų išvadas vertins ir galutinę rekomendaciją teiks Biudžeto ir finansų komitetas.

Europos Komisija trečiadienį perspėjo, kad aštuonios Europos Sąjungos šalys, tarp jų Lietuva, rizikuoja pažeisti biudžeto taisykles, o ši pozicija gali lemti didesnę priešpriešą su Italijos premjeru Matteo Renzi prieš labai svarbų referendumą.

Vyriausybė, parengusi 2017 metų valstybės biudžetą su didesniu struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu, kūrybiškai interpretuoja fiskalinę drausmę, sako valstybės kontrolierius. Arūno Dulkio žodžiais, antradienį skelbiamoje Valstybės kontrolės išvadoje kitų metų biudžetui „dega raudona šviesa“. „Dabar Lietuva turi tarsi du veidus.

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, iškiliam kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui, projekto viešinimui siūloma skirti lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva galėtų skirti dalį lėšų, reikalingų paminklo kopijos išliejimo darbams, jos atvežimui į Vilnių, eksponavimui, projekto viešinimui. Vyriausybė kitą savaitę tarsis, ar reikėtų tam iš biudžeto skirti 44 tūkst. eurų.

Šilutės rajone - nerami naktis. Kai kurie gyventojai, išgirdę neįprastą sraigtasparnio ūžesį, nejuokais išsigando.  Kaip informavo KAM Viešųjų ryšių departamentas, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgula daugiau nei dvi valandas ieškojo dingusio senyvo amžiaus asmens Šilutės rajone. Senolis nebuvo rastas. Jo paiešką šiuo metu tęsia Policijos departamento pareigūnai.

Nuo Ukrainos krizės pradžios Baltijos šalių užsakymų naujai gynybinei technikai padvigubėjo ir per kitus dvejus metus išaugs dar du kartus, rodo ketvirtadienį tyrimų bendrovės „IHS Markit“ paskelbti duomenys. Latvija, Lietuva ir Estija padidino savo išlaidas naujos gynybinės technikos įsigijimui nuo 210 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 390 mln. JAV dolerių 2016-aisiais. Iki 2018 metų šios trys šalys kartu naujai įrangai turėtų išleisti maždaug po 670 mln. JAV dolerių per metus.

Seime pateikti pirmieji parlamentarų siūlymai 2017 metų biudžete papildomai numatyti lėšų. Melioracijai siūloma rasti 34,7 mln. eurų, o pedagogų atlyginimams bei kitoms švietimo sistemos reikmėms - 51,8 mln. eurų. „Darbiečiai“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siūlo 35,4 mln. eurų numatyti pedagogų darbo apmokėjimui, 2 mln. eurų - doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti, 6,2 mln.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.

Seimui pristatomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį pradės svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos. Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.