„Norite 50 proc. gerų naujienų? Tai imkite ir skaitykite šimtaprocentinę! Vakar Statistikos departamento duomenų bazėje paskelbta, kad 2016 metų valdžios sektoriaus biudžetas pirmą kartą per 26 metus buvo su pilvuku, t.y. perteklinis - plius 0,3 proc. BVP!“, - savo „Facebook“ paskyroje parašė G.Nausėda.
Finansų ministras patvirtino, kad 2016 metų biudžetas iš tikrųjų buvo perteklinis.
„Preliminarūs skaičiai rodo, kad visi viešieji finansai yra artimi subalansavimui, gal net su nedideliu pertekliumi“, - BNS sakė V.Šapoka.
Anot G.Nausėdos, labiausiai perteklinį biudžetą lėmė geresnis mokesčių surinkimas.
„Tiesiog renkame pajamas ir mokesčių įplaukas geriau negu planuojame. Planuojami dydžiai yra konservatyvesni, juos pavyksta pranokti. Dėl to, kai viskas susiveda į bendrą sumą, situacija gaunasi, kad planuojamas biudžete deficitas, o de facto gaunasi biudžeto perteklius. Ir ankstesniais metais būdavo planuojamas didesnis biudžeto deficitas, bet metų pabaigoje išaiškėdavo, kad jis visiškai minimalus“, - BNS komentavo SEB banko ekonomistas.
Jo teigimu, mokesčių surinkimas pastebimai pagerėjo nuo 2014-2015 metų, kai buvo pagerintas skaitmeninis mokesčių administravimas, identifikuotos silpnosios vietos, „apšviesti“ sektoriai, kurie galbūt piktnaudžiaudavo mokesčių nepriemokomis, tačiau nenorėdami susilaukti nemalonumų, jie savanoriškai padėjo deklaruoti kur kas didesnes sumas negu anksčiau.
Anot G.Nausėdos, pernai pasiekus biudžeto perteklių, nederėtų atsipalaiduoti ir galvoti, jog galima daugiau išlaidauti.
„Tikiuosi, kad taip neatsitiks, kad šitas biudžeto perteklius yra daugiau simboliška pergalė žvelgiant į praeitį, bet kad radikaliai galėtų pakeisti mūsų finansinė situacija ir leistų išlaidauti, tai tikrai taip nėra ir mums toliau reikia dėti visas pastangas, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų pasiektas ne vienerius metus, o keletą metų iš eilės. Tuomet mes įgytume pagrindą kalbėti apie kažką tokio, kas vadinama stabilizavimo fondu, ar sukaupti tam tikrą rezervą. Šiuo metu Lietuva gyvena šia diena ir randa daugybę poreikių, kuriuos būtina finansuoti, ir tada nebelieka erdvės jokiam rezervui planuoti“, - teigė ekonomistas.
Perteklinio biudžeto galima tikėtis ir ateityje
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pertekliaus galima tikėtis ir ateityje.
„Taip“, - po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė V.Šapoka, atsakydamas į BNS klausimą, ar perteklinio biudžeto galima tikėtis ir ateityje.
Anot jo, nors valdžios biudžeto perteklius pernai buvo pasiektas pirmą kartą istorijoje, tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti.
„Skaičiavimai rodo, kad yra tam tikras perteklius. Tai pirmas kartas istorijoje, bet atsipalaiduoti dėl šito neverta. Būtina atsakingai, tikslingai planuoti ir valdyti viešuosius išteklius, kad valstybė galėtų vystytis tvariai. Turėdami 40 procentų skolą nuo BVP, manau, kad turime atsakingai valdyti finansus ir atsisakyti nuolatinio deficito praktikos“, - kalbėjo V.Šapoka.
Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus perteklius pernai siekė 112,3 mln. eurų ir, BNS skaičiavimais, sudarė 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2015 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 74,7 mln. eurų.
Sektoriaus pajamos pernai padidėjo 2,2 proc. iki 13,326 mlrd. eurų, išlaidos - 0,8 proc. iki 13,214 mlrd. eurų.
Valdžios sektorių sudaro centrinė valdžia, vietos valdžia ir socialiniai fondai.
