„BVP ant duonos neužsitepsi, kaip ir nenusipirksi haubicų, nes perkama ne iš BVP, o iš biudžeto”, – socialiniame tinkle rašo „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pagal jo pastebėjimus, Lietuvos biudžetas yra pats mažiausias visoje ES, o tai reiškia, kad 2017 metais Lietuvos biudžeto išlaidų dalis, skiriama krašto apsaugai, bus antra pagal dydį visoje NATO. Lietuvą lenks tik JAV.
„Skirtumas tik tas, kad JAV didžioji dalis išlaidų skatina vietos ekonomiką ir inovacijas (pvz. taip atsirado internetas), o Lietuvoje – ne (bent jau kol kas). Tad persistengti nevalia (t.y. skirti daugiau nei 2%). Lietuvai 2% nuo BVP reiškia 6% visų biudžeto pajamų (Norvegijai – 3.6%), nebent mes norime aplenkti JAV (11% biudžeto pajamų) ar Rusiją (25% biudžeto pajamų)“, – rašė ekonomistas.
Krašto apsauga – tik pavyzdys, tačiau pinigus reikėtų naudoti efektyviau
Naujienų portalui tv3.lt ekonomistas papasakojo, kad krašto apsaugą jis pasirinko kaip pavyzdį, nes ir kiti sektoriai: švietimas, sveikatos apsauga yra lyginami su bendruoju vidaus produktu (BVP). Tačiau tai – teorinis rodiklis.. Svarbiausia, kiek pajamų yra surenkama į biudžetą
„Suprantu, kad reikia skirti krašto apsaugai, ir nekvestionuoju tų 2 proc., nes tai susitarimas ir jo reikia laikytis. Nėra geras bruožas, kai susitariama ir staiga dalis valstybių neskiria nei 1 proc., tame tarpe ir Lietuva prieš kelis metus neskyrė nė 1 proc. krašto apsaugai. Tai nelabai gražus poelgis kitų narių atžvilgiu, ypatingai tų, kurios skyrė pakankamai. Bet mano žinutės tikslas atkreipti dėmesį, kad nereikėtų perlenkti lazdos šioje vietoje, ypač kalbant apie didesnį finansavimą, nes tada reikėtų diskutuoti, kokį proc. nuo biudžeto pajamų skiriame. Juolab, kad ir kitų prioritetų Lietuva turi Svarbu, kiek pajamų surenkama į biudžetą, ir jei tie rodikliai lyginant su BVP gali atrodyti maži, tai palyginus juos su biudžeto pajamomis, dažnai tie rodikliai nebeatrodo tokie maži“, – svarsto Ž. Mauricas.
Pasak jo, BVP rodo šalies potencialą surinkti mokesčius bei ekonominį potencialą, bet realybė – biudžeto pajamos.
„Ypatingai kalbant apie kitų sričių finansavimą turėtų būti atsižvelgiama į tai ir akcentuojamos biudžeto pajamos, koks proc. nuo jų skiriamas vienai ar kitai veiklai, o ne nuo BVP, ypatingai tokioje šalyje kaip Lietuva. Mes turime specifiką. Į BVP įeina ir šešėlis, kuris didelis Lietuvoje ir emigrantų perlaidos, kurias mes gauname iš užsienio. Į biudžetą tik dalis tų perlaidų mokesčių pavidalu patenka ir išleidžiama vartojimu, kai sumokamas PVM, bet „Sodros“, pajamų mokestis nesumokamas nuo perlaidų. Dėl to BVP rodiklis būna išpūstas“, – paaiškina jis.
O be to, jis pastebi, kad pinigai skirti krašto apsaugai galėtų būti panaudojami efektyviau. Priklausomai nuo to, į kurias sritis investuojama.
„Estija daug labiau pažengusi virtualaus saugumo srityje. Turime IT specialistų. Galėtume skatinti sritis, kurios ne tik pasitarnautų tiesiogiai krašto apsaugai, bet ir būtų geras impulsas ir kitoms sritims. Nes JAV išlaidos didelės, bet JAV karo pramonė yra pirmaujanti nemažoje dalyje sričių apskritai. Pavyzdžiui, internetas didžia dalimi atsirado karinėms struktūroms bendradarbiaujant, įvairūs lazeriai, naktinio matymo įrangos, net „Samsung“ ir „Iphone“ didžia dalimi paremtos technologijomis, kurios buvo pradžioje išrastos karo pramonei. Tai JAV turėdama tokį avangardą gavo daug naudos, nes kiti sektoriai gali naudotis tais išradimais, kurie karinei pramonei skirti.
Reikėtų galvoti, kaip galime tuos pinigus efektyviau panaudoti. Kad ir mūsų ekonomikai naudą duotų. Pasirinkti tam tikras sritis, specializaciją. Lietuva gal tikrai investuoti daugiau į tokius dalykus kaip virtuali erdvė, kova su „fake news“. Lietuviai mėgsta sureaguoti, daug išleisti visko, bet tai nebūtinai yra tvaru“, – teigia ekonomistas Ž. Mauricas.
2 proc. nuo BVP – tokios yra žaidimo taisyklės
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija į tokius ekonomisto pasvarstymus atsako, kad krašto apsauga yra ne ekonominis, o politinio apsisprendimo klausimas. „Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja šalies saugumo stiprinimo – tai supranta NATO, pradėjusi dislokuoti priešakinių pajėgų batalioną prie Rytinių ES sienų, taip pat Lietuva, priėjusi bendro politinio sutarimo didinti gynybos finansavimą“, – rašo ministerija.
Jie taip pat prideda, kad tokių pasvarstymų, jog išlaidas reikėtų skaičiuoti nuo biudžeto būta. Tačiau kitokie skaičiavimo būdai nei BVP diskriminuotų kitas šalis.
„Per ilgametę Aljanso istoriją ne kartą vyko panašios diskusijos. Aljanso esmė – kolektyvinė gynyba, todėl visos šalys turi prie jos prisidėti. Sutariama, kad BVP proc. yra teisingiausias būdas pamatuoti šalies sąžiningą indėlį į bendrą Aljanso gynybą nepriklausomai nuo šalies turtingumo. Skaičiavimas pagal biudžeto dydį diskriminuotų šalis, kurios surenka daug mokesčių ir turi didelį viešą sektorių ir atvirkščiai – būtų palankus šalims, kuriose maži mokesčiai ar klesti šešėlinė ekonomika“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Doc. dr. Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto TSPMI Direktoriaus pavaduotoja taip pat patvirtina, kad priklausomai kokį rodiklį paimsi, kitos šalys ir geriau gali atrodyti pagal skiriamas išlaidas krašto apsaugai, tačiau žaidimo taisyklės yra aiškios – 2 proc. nuo BVP. Be to, yra dar NATO nurodymas jog 20 proc. gynybos išlaidų skiriama ginkluotei ir technologijoms.
„Tai nėra ginčių objektas. 2 proc. yra mūsų įsipareigojimas ir negalime ginčytis, kiek tai sudaro nuo biudžeto. Čia mūsų įsipareigojimas organizacijai, jei norime, kad ji laikytųsi įsipareigojimų“, – sako ji.
Visgi ministerija numato krašto apsaugos išlaidas nuosekliai didinti ir pasiekusi minimalią 2 proc. ribą. Pasak M. Šešelgytės ar toliau savarankiškai reikėtų išlaidas didinti – diskusijų klausimas. Nes yra ir kitų sričių, kurios reikalingos norint užtikrinti saugią ir tvarią visuomenę.
„Manau, kad pirma turime užtikrinti jog būtų nuoseklus 2 proc. rodiklis finansavimo. Tada jau klausimas, ką darome su tais pinigais, ar juos protingai naudojame. O daugiau nei 2 proc. – atskirų diskusijų klausimas. Yra skirtingų argumentų, galime ir 5–6 proc. gynybai leisti, bet ar tai padidins mūsų saugumą, jei atimsime tą finansavimą iš kitų sričių.
Klausimas yra poreikiai, ko reikia tam, kad apsigintume ir yra skaičiavimai tam tikri iš kariuomenės pusės, kiek reikia investuoti, kad kariuomenė būtų pajėgi apsiginti tam tikrą laiką. Reikia vertinti bendrame kontekste, nes jei nuimsime nuo švietimo, sveikatos apsaugos, kils žmonių nepasitenkinimas“, – teigia M. Šešelgytė.
Ji prideda, kad svarbiausi vykdyti nurodymus – 2 proc. nuo BVP, nes NATO mums gyvybiškai svarbi, nes be jos nepasiginsim. O ir JAV administracija yra aiškiai pasakiusi, jog labai svarbu, kad Europos valstybės įneštų savo dalį tiek, kiek NATO reikalauja.
LR krašto apsaugos ministerija informuoja, kad Lietuvos gynybos finansavimas po drastiško sumažinimo pradėjo didėti tik prieš trejus metus ir tik šių metų pabaigoje planuojama pasieks minimalų 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO – nes, norėdami NATO sąjungininkų palaikymo, turime demonstruoti gynybos stiprinimą ir patys.
„Įvertinusi grėsmes, valstybės gynimo taryba 2017 m. vasario mėn. sutarė, kad 2018 m. gynybos finansavimas 2018 m. viršys 2 proc. ir bus lygus 2.07 proc. BVP. 2017 m. sausio mėn. patvirtintoje Nacionalinėje strategijoje taip pat pažymėta, kad 2 proc. 2018 m. – yra minimalus dydis ir įsipareigota nuosekliai didinti gynybos išlaidas. Didindama gynybos išlaidas Lietuva demonstruoja tiek savo partneriams, tiek galimiems agresoriams, kad atsakingai investuoja į šalies gynybą“, – teigia LR krašto apsaugos ministerija.
