margarita šešelgytė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorei Margaritai Šešelgytei paskirta penktoji Konstanco tarybos premija už Europinį bendradarbiavimą ir dialogo skatinimą. „Savo karjeroje Margarita sėkmingai apjungia analitinį griežtumą ir didelę aistrą Europos reikalams. Profesorė veikia dinamiškoje ir diaugiakultūrėje aplinkoje, kurioje išsiskiria savo patirtimi bendradarbiaudama su įvairiomis komandomis, siekiant bendrų tikslų.

Šeštadienį pasaulis mini dvejus metus, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vakaruose šiandieną tvyro įvairios nuotaikos – apklausos rodo, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale, o Vakarų lyderiai nelinkę gausiai remti karo nuniokotą šalį. Tačiau Lietuvos ekspertų manymu, pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje neturi didelės įtakos tolesnei karo eigai. Svarbiausia – remti Ukrainą.

Nepaisant to, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., o plataus masto invazija – 2022 m., Europos lyderiai intensyviai apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą pradėjo kalbėti tik pastaruoju metu. Nors kai kurie ekspertai įvardija skirtingas Rusijos puolimo datas, tačiau jie sutinka dėl vieno – Europa per naiviai tikėjo Rusijos demokratija.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Putino sprendimas stabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės sutartyje – šantažo įrankis, tačiau jis gali turėti blogų pasekmių. Visgi prezidentas Joe Bidenas Varšuvoje pasiuntė aiškią žinią, kad Vladimiras Putinas Vakarų šantažui turi vis mažiau erdvės, svarstė Margarita Šešelgytė. TV3 žinių „Dienos komentare“ politologė teigė, kad Joe Bidenas savo kalboje žinutę pasiuntė ne tik Putinui, bet ir kitoms suinteresuotoms pusėms.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino grasinimas branduolinio ginklo panaudojimu yra blefas, sako VU TSPMI profesorė, politologė Margarita Šešelgytė. Anot jos, V. Putinui blefuoti sekasi vis prasčiau, o jo žodžiais tiki vis mažiau Vakarų pasaulio lyderių. Vis dėlto jei V. Putinas išties pasiryžtų panaudoti branduolinį ginklą, tai reikštų ne tik jo, bet ir jo aplinkos pabaigą.

Trečiadienio rytą ištransliuotoje kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie prasidedančią dalinę mobilizaciją. Rusijos kariuomenė karui Ukrainoje tęsti planuoja pakviesti 300 tūkst. atsargos karių.

Vis garsiau kalbama apie vizų į Europos Sąjungos šalis neišdavimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo tą daryti ir be bendro visų šalių sutarimo, tačiau ekspertai kalba ir apie kitus variantus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius teigė, kad tik nedidelė dalis rusų turi galimybių ir lėšų išvykti iš savo šalies.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Lietuvoje jau atsiranda verslų, užtrenkia duris turistams iš Rusijos. Štai Pakruojo dvaro šeimininkas sako jau išprašęs kelias rusų šeimas – sako jam jų kruvinų rublių ar eurų nereikia. Jis tikisi, kad taip privers bent dalį rusų susimąstyti dėl to, ką Putino režimas daro su Ukraina. Kol kas neaišku ar Europos sąjungos šalys sutars vieningai neįsileisti visų turistų iš Rusijos – politologai tuo labai abejoja.

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Seimas praėjusią savaitę priėmė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, sugriežtinančias neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje tvarką. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pavadino šį žingsnį migrantų žmogaus teisių išmetimu į šiukšlių dėžę. Apie prezidentūros reakciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.

Trečiadienį pasaulio akys krypsta į Ženevą, kur susitiko Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Santykiai tarp didžiųjų galių nebuvo tokie prasti nuo Šaltojo karo laikų, o JAV prezidentas V. Putiną viešai išvadino žudiku, kuris sulauks atsako. Visgi ekspertai pažymi, kad nors naujo santykių pavasario šis susitikimas neatneš, Jungtinės Valstijos gali padaryti nuolaidų Kremliui.

Briuselyje vyksta NATO viršūnių susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvauja ir naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Po kelių dienų Ženevoje J. Bidenas susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį viename interviu pavadino „žudiku“. Ko tikėtis iš šių susitikimų ir ką jie gali atnešti Lietuvai? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu...

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.

Beveik prieš 80 metų rugsėjo 1-ąją Rusija ir Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, užpuldamos Lenkiją. Šių dienų Rusija vėl kariauja Europoje. Apie tai, kokią grėsmę Rusija kelia Baltijos valstybėms ir kaip Lietuva turėtų elgtis, kai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma branduolinė jėgainė, žurnalistas Vladimiras Laučius teiravosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės ir vadovės Margaritos Šešelgytės Prieš 80 metų dvi valstybės – Rusija ...

Prezidentui Gitanui Nausėdai pravers kadenciją baigusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko specifinės žinios karinėje srityje, tačiau ką tik antpečius nusiėmęs generolas nacionalinio saugumo klausimus gali suprasti pernelyg siaurai, sako politologai. „Rasti žmogų, kuris taip gerai išmanytų karinius dalykus, šiuo metu Lietuvoje yra sudėtinga.

Visas NATO nares vienija susitarimas skirti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai. Lietuva ilgą laiką nesilaikiusi šio rodiklio, pagaliau pradėjo didinti skiriamą sumą. Tačiau ekonomistas pastebėjo, kad jei pažvelgtume į išlaidas pagal biudžetus, Lietuva – antra po JAV. „BVP ant duonos neužsitepsi, kaip ir nenusipirksi haubicų, nes perkama ne iš BVP, o iš biudžeto”, – socialiniame tinkle rašo „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas.

2016-ieji bus Europos Sąjungos (ES) vienybės išbandymo metai, Senajam žemymui sprendžiant migracijos krizę, augant terorizmo grėsmei ir britams ruošiantis balsuoti dėl pasitraukimo iš bendrijos, sako BNS kalbinti politologai.

Tai, kad taikiniais pasirinktos tos provincijos, kurios neturi jokio sąlyčio su Islamo valstybe, verčia klausti, ar Vladimiras Putinas laikosi savo pirminio pažado padėti kovoti su Islamo valstybe, „Žinių radijui“ sakė politologė Margarita Šešelgytė. Vakarų remiamos Sirijos opozicinės Nacionalinės koalicijos lyderis pareiškė, kad per Rusijos oro smūgius Sirijoje trečiadienį žuvo 36 civiliai.

Žinių radijas  Latvijos raginimai griežtinti sankcijas Rusijai vargu ar pasieks tikslą. Tai Žinių radijui teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė. Pasak jos, sutarimo dėl sankcijų griežtinimo Europos Sąjungoje toli gražu nėra.  „Mes prieš keletą dienų kalbėjome apie sankcijų silpninimą, o dabar vėl kalbame apie sankcijų sugriežtinimą.