Kaip rašo leidinys „Foreign Policy“, Rusijos prezidentas negali sau leisti užbaigti karo, kurį pats pradėjo. Anot leidinio, nors Rusija pastaruoju metu karo lauke pasiekė šiokių tokių laimėjimų, ypač išstumusių ukrainiečių pajėgas iš Kursko regiono.
Tačiau pergalės tikimybė išlieka labai maža. Maskva netenka žmonių ir technikos analitikai abejoja, ar pramonė galėtų ir toliau gaminti pakankamai technikos frontui aprūpinti.
Anot „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjusio Seimo nario, buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovės Margaritos Šešelgytės, susitarti dėl taikos artimiausiu metu yra neįmanoma.
Šešelgytė: „Tvari taika – neįmanoma“
„Tvari taika nuolaidžiaujant Rusijai, mes žinome, yra neįmanoma. Problema yra ta, kad viena vertus, D. Trumpo administracija taip gerai Rusijos nepažįsta ir kažkaip turi tokį optimistinį įsivaizdavimą apie Putino režimą, kad štai kažką susitarsime ir tai pavyks.
Antras dalykas – neįvertinamas ukrainiečių veiksnys ir Europos valstybių veiksnys.
Trečias dalykas, kai kalbame apie taiką Ukrainoje, man atrodo, reikia turėti omenyje, kad tai yra Trumpo administracijai ir D. Trumpui yra svarbūs kiti dalykai. Svarbu jam būtų greita taika, nes jis ją pažadėjo savo rinkėjams“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ antradienį vardijo ji.
Vis dėlto ji pastebi, kad dalis JAV prezidento rinkėjų galimai dėl neištesėtų pažadų nuo jo nusisuka.
„Daliai rinkėjų labai svarbu buvo baigti karą Ukrainoje, nes tai sekina Jungtines Amerikos Valstijas, pagal jų įsivaizdavimą, ir Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų koncentruotis į tai, kas vyksta viduje, o Ukrainos klausimas neturėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų klausimas“, – D. Trumpo rinkėjų požiūrį paaiškino ji.
Rusijos sąlygos taikai „auga ir auga“
M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad JAV lyderiui nėra svarbu sudaryti tvarią šalių taiką, o Rusijos vadovui Vladimirui Putinui taika apskritai nėra naudinga.
„Ar tai bus tvari taika, ar netvatvari taika, juk D. Trumpui nelabai svarbu, bet netgi ir netvarios taikos pasiekti nenuolaidžiaujant V. Putinui yra praktiškai neįmanoma, nes Putino visiškai kitas tikslas.
Putinas nesiruošia to karo baigti, nes jam tai yra nenaudinga. Todėl labai aiškios žinutės eina, kad jeigu sąlygų nepriimsite, o tos sąlygos auga ir auga, susitarimas yra praktiškai neįmanomas“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Anušauskas: „JAV derybinė taktika pasmerkta iš anksto“
Seimo narys A. Anušauskas taip pat skeptiškas, esą per žadėtas 100 dienų karo pabaigti nepavyks, nes tik dabar JAV administracija suvokia, jog reikėtų į derybų procesą įtraukti ir Europą.
„Bet jeigu Europa įsitraukia, iš karto žodynas keičiasi. Tai yra čia jau ne sandoriai, bet šiek tiek kiti dalykai. Atsiras kalbėjimas ir apie tarptautinę teisę, principus tuos pagrindinius, kuriuos sulaužė Rusija.
Tai yra daugelis tokių dalykų, kurių D. Trumpas norėtų išvengti derybose su Putinu ir tai maišo jam kortas. Aš manau, kad jo [JAV prezidento] derybinė taktika pasmerkta iš anksto mirčiai“, – teigė jis.
Prieš rinkimus D. Trumpas pradžioje ne kartą sakė, kad jau pirmąją kadencijos dieną, o gal net prieš tai, bus pasiektas susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos. Spalio gale jis jau pradėjo sakyti, kad gali „labai greitai“ užbaigti karą.
Po pergalės lapkričio 5 d. vykusiuose rinkimuose D. Trumpas dar kartą sušvelnino savo retoriką. Nuo tada jis tiesiog dažnai tvirtino, kad „išspręs“ konfliktą, tačiau termino jau neminėjo.
Vėliau JAV lyderis pareiškė, kad gali per šimtą dienų priversti Ukrainą ir Rusiją pasirašyti taikos sutartį. Jis tikino įvesiantis naujų sankcijų Maskvai, jei Vladimiras Putinas atsisakys tartis dėl karo užbaigimo.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ žiūrėkite čia: