Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė apie atskirus susitarimus su Ukraina ir Rusija sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje ir viena kitos energetikos objektams, tačiau Maskvos ir Kyjivo retorika rodė, kad jos ir toliau lieka toli viena nuo kitos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV pusė Kyjivui pranešė, jog susitarimai įsigalioja iškart po jų paskelbimo. Tačiau Kremlius teigė, kad Juodosios jūros susitarimas neįsigalios tol, kol prie tarptautinės mokėjimų sistemos vėl nebus prijungtas sankcijų sulaukęs Rusijos valstybinis bankas.
Europa teigė, kad tai neįvyks tol, kol Rusija nepasitrauks iš Ukrainos.
Zelenskis paragino Jungtines Valstijas toliau taikyti sankcijas Maskvai
Kremlius tvirtina, kad nuo kovo 18 d. jau įgyvendina energetikos atakų pertrauką, nors aukštas Ukrainos prezidento pareigūnas sakė, kad nuo tos dienos Rusija atakavo aštuonis Ukrainos energetikos objektus.
Donaldo Trumpo, kuris nori greitos taikos, vadovaujamos Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė du atskirus bendrus pareiškimus su Maskva ir Kyjivu, kuriuose išdėstyti susitarimai, tačiau nė viename iš dokumentų nebuvo nustatytas aiškus jų įgyvendinimo tvarkaraštis.
Per naktį Rusija pranešė numušusi devynis dronus, įskaitant du virš Juodosios jūros. Ji taip pat sakė, kad Ukraina bandė atakuoti dujų saugyklą Rusijos okupuotame Kryme ir energetikos infrastruktūrą Rusijos Kursko ir Briansko srityse. Ukraina teigė tokių smūgių nevykdžiusi.
Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė apie 117 Rusijos dronų atakų per naktį.
V. Zelenskis paragino Jungtines Valstijas toliau taikyti sankcijas Maskvai, kuri, pasak jo, po pastarosios nakties Rusijos dronų atakų akivaizdžiai nesiekia „tikros taikos“.
„Tokio didelio masto atakų pradėjimas po derybų dėl paliaubų yra aiškus signalas visam pasauliui, kad Maskva neketina siekti tikros taikos“, – „X“ rašė V. Zelenskis.
Vėliau V. Zelenskis atvyko į Paryžių dalyvauti Europos aukščiausiojo lygio susitikime dėl Ukrainos.
Santykių su Rusija normalizavimas „užtruks dešimtmečius, nes visiškai trūksta pasitikėjimo“
Diplomatai agentūrai „Reuters“ teigė, kad dauguma suvaržymų, kuriuos, pasak Kremliaus, reikėtų panaikinti prieš įsigaliojant paliauboms Juodojoje jūroje, yra susiję su Europos Sąjungos sankcijomis ir apribojimais.
ES leido suprasti, kad nesitrauks nuo sankcijų, kol Rusijos pajėgos liks Ukrainoje.
„Rusijos neišprovokuotos ir nepagrįstos agresijos Ukrainoje pabaiga ir besąlygiškas visų Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos būtų viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, kad sankcijos būtų pakeistos arba panaikintos“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.
Europos valstybės, bandančios sudaryti saugumo susitarimus Ukrainai, pereina nuo karių siuntimo prie alternatyvių būdų apsaugoti Ukrainos teritoriją, nes susiduria su politiniais ir logistiniais suvaržymais.
Lenkijoje kalbėjęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad Vakarų santykių su Rusija normalizavimas įvyks ne pasibaigus karui Ukrainoje, o „užtruks dešimtmečius, nes visiškai trūksta pasitikėjimo“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
