„Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų. Nepamiršdami rytojaus, turime investuoti į ateitį, naujas technologijas, mokslinius tyrimus, inovacijas ir visada sau priminti, kad ekonomikos vaisiais turime dalintis sąžiningai, nes šešėlis gali greitai ir daug praryti.
Turime pradėti nuo savęs. Turime pradėti nuo to, kad mokesčių mokėtojų pinigus įdarbintume, investuotume, jie būtų išleidžiami sąžiningai ir taupiai“, - spaudos konferenciją pradėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Sisteminiai pokyčiai mokesčiuose – jau šiemet
Šią savaitę buvo daug kalbėta apie naujus mokesčius, pavyzdžiui, „Solidarumo“ mokestį, kuris atspindi progresinius mokesčius ir taršos mokestį, t.y. dyzelinių automobilių apmokestinimą.
Būtent mokesčiai – turbūt jautriausia tema gyventojams.
Naujoji Vyriausybė numatė, kad mokesčiai turi būti socialiai teisingi, t.y. mažiausiai uždirbantieji turi mokėti mažiau mokesčių, peržiūrės lengvatas, kad jos būtų socialiai teisingos, o smulkiajam verslui duoti 1 m. „atostogas“ nuo mokesčių. Pastarasis įstatymas nuo 2018 m. įsigaliotų ir būtų atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio ir įmokų į "Sodrą". Suprantama, kad gali atsirasti žmonių, kurie kasmet steigs individualias įmones, kad galėtų šia lengvata pasinaudoti, dėl to bus įvedami papildomi saugikliai.
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigė, kad ne tik bus siūlomos vienerių metų „atostogos“ nuo mokesčių ir įmokų pradedančiam verslui, bet taip pat svarstoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą.
„Į mokesčių sistemą reikia žiūrėti naujai, tai labai svaru tiek kovojant su skurdu, tiek paskatinant investicijas, sudarant galimybes užsidirbti dabar. Šiuo metu nuo 15 iki 25 BVP prarandame, tiek kad galėtume kiekvienam pensininkui pridėti po 90 eurų kas mėnesį“, - sako viceministrė kalbėdama apie neapskaitytą ekonomiką.
Finansų ministras pažada naikinant nelygybę tarp pajamų, neužkrauti vidurinei klasei daugiau mokesčių, bet mažinti mokesčius mažiau uždirbantiems arba net iš vis juos panaikinti mažiausiai uždirbantiems. V. Šapoka apie turtingiausius pasako tiek, kad mokesčius mokėti reikia. Tad tarifų jiems didinti nesiruošiama, tačiau bus peržiūrima ar dabartiniai Lietuvos turtuoliai sąžiningai ir proporcingai moka mokesčius nuo savo uždirbamų pinigų.
„Konsoliduoti sujungti tiek pajamų mokesčių, tiek „Sodros“ įmokų skaičius. Techniškai pasikeičia tarifas, bet realiai niekas nepasikeičia, bet tai suteikia galimybę didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad tarifas būtų kuo mažesnis mažiausiai uždirbantiems. Visos pertvarkos ar mokestinės, ar finansų rinkos esminiai pokyčiai turi būti padaryti šiemet, kad su sutvarkytomis sistemomis jau būtų galima. Konkretūs dydžiai yra antros svarbos klausimai, nes nesiekiama papildomai apmokestinti“, - žiniasklaidai kalbėjo finansų ministras.
Komentuodamas dyzelinių automobilių apmokestinimą jis patikina, kad tai buvo tik juodraštis ir tam tikri kolegų pasvarstymai, kaip mažinti taršą.
„Bet mūsų nuomonė aiški, kol nesusitvarkysime su dabartine mokesčių sistema ir jų surinkimu, jokių diskusijų dėl kitų mokesčių negalėtų būti“, - sako V. Šapoka.
Kurios tiksliai PVM lengvatos bus naikinamos – neatskleidžiama, tačiau peržiūrimos bus visos ir paliekamos tos, kurios yra rezultatyvios.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patikina, kad jei kas ir keisis su PVM lengvata šildymui, tai bus tik nuo 2018 m.
Padidintas dėmesys biudžetui, pigesnės paslaugos regionuose
Biudžetą formuojant bus siekiama, kad mokesčiai būtų neištrupinami viskam, o paskirstomi ir koncentruojami svarbiausiems dalykams pasiekti. Tuo pačiu informaciją apie biudžetą tikimasi visuomenei pateikti skaidriau ir išsamiau. Norima nepadidinant išlaidų, t.y. už tuos pačius pinigus, padaryti daugiau.
Ministras su viceministrais mano, kad visuomenė matydama, kur išleidžiami pinigai ne tik valdžią galės stebėti, bet ir stebėdami gerovės kūrimą prisidės prie jo.
Finansų ministras pabrėžia, kad regionų finansavime yra neišnaudoto potencialio. Manoma, kad visuose regionuose gyvenimo kokybė gali būti vienoda ir pakankamai kokybiška nepriklausant nuo to gyvenama didmiestyje ar regione.
Dėl to bus siekiama bendradarbiaujant su savivaldybėmis, atpiginti ir pagerinti tas paslaugas, kurias teikia savivaldybės. Kaip pavyzdį nurodo viešąjį transportą.
Pasak finansų ministro komandos, keleivių vežimas daug daugiau kainuoja savivaldybėms, kai jos tą daro pačios, suvienijus savivaldybes, paslauga atpigtų.
V. Šapoka atsako, kad finansų rinka neišnaudota pakankamai ir gali prisidėti materialiai prie regionų gerinimo.
Lietuva – FinTech centras?
Vienas iš užsibrėžtų tikslų – Lietuva – FinTech (finansinių technologijų) centras. Siekiama iki 2020 m. pritraukti 700 mln. eurų privačių lėšų verslo ir viešiesiems projektams finansuoti. Planuojama rinkos kapitalo plėtra – po 2 proc. per metus iki 2020 m.
Tuo pačiu ir padidinti nepriklausomybę nuo išorinių šaltinių, nes baiminamasi, kas bus po 2020 m., kai baigsis Europos Sąjungos pinigai.
