Policijos departamento duomenimis, nuo šių metų liepos 1 d. šalies policijos pareigūnams didėja atlyginimai: pirminės grandies pareigūnams po mokesčių bus mokama ne mažiau 700 eurų, vidurinės grandies – ne mažiau 850 eurų, aukštesniosios grandies – ne mažiau 1000 eurų.
Policininkai nerimauja, kad pažanga sustos
Tačiau Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel pastebi, kad ne viskas yra taip paprasta.
„Nėra taip, kad ateini ir atlyginimas bazinis. Jis sudeda iš visokių dalių, o tos dalys – ilga diskusija. Pliki atlyginimai šiandien dienai yra, jei ateina į startines pozicijas – arti 500 eurų pasieniečiams, ugniagesių apie 470 eurų, viešojo saugumo pareigūnų apie 550 eurų“, - tv3.lt kalbėjo V. Banel.
Paklaustas apie S. Skvernelio siekį pareigūnams mokėti po 1000 eurų „į rankas“, V. Banel mano, kad tai nėra tuščias pažadas, nes nuo 2015 m. pavyko pasiekti nemenkų permainų, vykdant policijos reformą.
„Tam tikri darbai padaryti. Bet vasarą nepatiko mums, kad Finansų ministerija – visų mūsų kryžius, kurį nešime ilgai – visi ministrai sako, nėra pinigų, o jų nėra tiek, kiek reikia. Neramu, kai bandoma tą pažangą stabdyti. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija ruošia įstatymo statuto pakeitimus, kad ta pažanga būtų per 3 m. etapais sudėliota. Aišku, galima pasakyti, kodėl pasakei 2015 m. ir nėra, reikia kelti šitą klausimą. Bet mane labiausiai domina, kad šita pažanga, kuri sudėta į Vyriausybės programas, į valdančiųjų sutartis ir partines programas, kad ji vyktų praktiškai. Nes vasarą prasidėjo toks stumdymasis – gal ne dabar, gal mažesne apimtimi. Šito vietoj yra tokių neramumų“, - teigė V. Banel.
1000 eurų su populizmo prieskoniu
Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad tokie pažadai yra labiau populistinio pobūdžio, nes niekada negali žinoti, koks bus bendras darbo užmokesčio kilimas šalyje ar ekonominė situacija.
„Jeigu būtų stagnacija arba tas darbo užmokestis augtų labai lėtai, be abejo, tas pažadas nebūtų įgyvendintas ir galbūt net atvirkščiai, situacija būtų prastesnė. Tai vėlgi būtų labai naivu manyti, kad galima būtų pakelti vienos grupės darbuotojų darbo užmokestį, nekeliant kitų panašiu mastu, galbūt ne tiek daug, bet kažkiek į tą pusę. Tada viskas susideda į biudžeto eilutes, nesant esminiams struktūriniams pokyčiams, o išlaikius status quo, panašų darbuotojų skaičių, tai būtų didelis spaudimas biudžetui“, - tv3.lt sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pastebi, kad S. Skvernelis toli gražu ne vienintelis politikas, žarstęsis populistinėmis idėjomis. Tačiau šalies biudžetui taikomi griežti apribojimai, Fiskalinės drausmės įstatymas neleidžia didinti išlaidų.
„Daug kas pasiduoda tai pagundai. Nes matant realų skaičių 1000, tai ir paprasta, ir patogu, ir gyventojai, rinkėjai tokius dalykus mėgsta. Jiems nelabai aiškūs tokie dalykai, kaip investicijų pritraukimas, investicinės naštos mažinimas. Tokie dalykai per daug sudėtingi. Trūksta truputį tokio mokymosi. Demokratija veikia gerai, kai žmonės skiria tam laiko“, - teigė Ž. Mauricas.
V. Sinica: paprasta kalbėti, kol neatsakai
Interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienį premjeras kiek pašaipiai vertino Algirdo Syso ir Andriaus Palionio Seime įregistruotą įstatymą, kuriuo siūloma padidinti valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų algos bazinį dydį iki 142 eurų.
„Viešojo sektoriaus žmonės išgirdo iš kolegos Algirdo projekto užregistruoto – va, sugalvojau, kad reikia atstatyti bazinį dydį. Labai gerai, gera žinia. 210 mln. eurų reikia valstybės tarnautojams, dar apie 48 mln. eurų politinio pasitikėjimo pareigūnams. Tai va sumelė ir susidaro nemenka. O iš kur ją paimti, kaip finansuoti arba kaip užtikrinti mūsų fiskalinę drausmę, nedidinti deficito – apie tai net negalvojama. Labai paprasta pasakyti. Nors, kaip valdančiosios daugumos atstovui, reikėtų labai atsakingai tolius dalykus sakyti“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Bet panašu, kad premjerui galima pritaikyti jo žodžius. Gali būti, kad pasiūlęs minimalų 1000 eurų atlyginimą pareigūnams „į rankas“, S. Skvernelis susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe, mano politologas Vytautas Sinica.
„Paprasta kalbėti apie tai, ką reiktų daryti, kol neatsakai. O tada susiduri su finansų ministrais, kurie niekada nedalina pinigų be didelės kovos, ir supranti, kad nebegali viso to, ką šnekėjai padaryti. Jau matėme, kad pensininkai yra pasirinkti kaip prioritetas. Jiems jau kartą didino ir žada, berods, nuo spalio vėl didinti kažkiek.
O dėl visų darbuotojų kategorijų, ar tai būtų mokytojai, ar tarnautojai, premjero logika yra optimizuoti, kaip tai buvo padaryta su policija, kad sumažinti darbuotojų skaičių ir nedidinant bendros sumos išleidžiamos, padidinti algas tiems, kas lieka. Nežiūrint, apie kurią grupę kalbame, aš tikiuosi iš premjero, kad jis rinksis šitą taktiką ir nebandys iškovoti daugiau pinigų kažkam, o bandys esamo biudžeto rėmuose padidinti algas, mažinant etatus“, - sakė V. Sinica.
