vytautas sinica

Po antrojo rinkimų turo į Seimą tapo aišku, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus. Tarp atrinktųjų yra Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, kuris iškovojo mandatą į Seimą Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. V. Sinica aktyviai kalbėdavo apie asmenų imigracijos į Lietuvą iš trečiųjų šalių problemą. Politologas Mažvydas Jastramskis įvertino V. Sinicos būsimą vaidmenį Seime, šį įvykį susiejo su Aušrinės Armonaitės kadaise patekimu į Seimą.

Nacionalinio susivienijimo vienas iš lyderių Vytautas Sinica sekmadienį iškovojo mandatą į Seimą Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje, nugalėjęs konservatorių kandidatę švietimo ministrę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Suskaičiavus balsus visose 13 apylinkių, V. Sinica pelnė 50,31 proc. balsų, tuo metu konservatorė gavo 47,45 proc. palaikymo. Pirmajame Seimo rinkimų ture Nacionalinis susivienijimas liko devintas su 2,87 proc. balsų, neįveikęs 5 proc.

Nacionalinį susivienijimą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica viliasi, kad jo atstovaujama politinė jėga būsimame parlamente iškovos bent 5 mandatus. Turėti 7 vietas Seime ir savo frakciją, pažymi politikas, būtų idealus scenarijus. „(Matau – ELTA) naują Seimą kitokį. Pirmiausiai, Seimą su Nacionaliniu susivienijimu jame. Bet apskritai – tiesiog reikalingos permainos šiandienai Lietuvoje“, – atidavęs balsą išankstiniame balsavime žurnalistams antradienį sakė V. Sinica.

Artėjant Seimo rinkimams, opozicija smarkiai kritikuoja ministrus ir jų priimamus sprendimus. Anot jų, valstybės sienos nuo potencialių grėsmių nėra tinkamai saugomos, todėl reikėtų drastiškai pakeisti krašto gynybos politiką.  Apie tai, kokia gynybos politika reikėtų užsiimti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas Vytautas Sinica ir partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

„Nacionalinio susivienijimo“ sąrašą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica griežtai laikosi nuomonės, kad migraciją Lietuvoje reikia stabdyti, nes dėl didelių srautų atvykėlių iš posovietinių Azijos šalių Lietuva praranda savo lietuviškumą.  Apie tai, kodėl laikosi tokios nuostatos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis V. Sinica.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie migraciją. Šįkart studijoje svečiuojasi „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas Vytautas Sinica.

Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nuomonės dėl augančio užsieniečių skaičiaus Lietuvoje ir darbo imigracijos išsiskiria – daliai jų įvardijant vykstančius procesus „kolonizacija“, oponentai tikina, kad šioje srityje priimti įstatymai griežtinantys tvarką, o imigracija neturi neigiamo poveikio darbo rinkai.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ vardu. Tokią idėją rugpjūčio pabaigoje pasiūlė vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritartų tokiai idėjai.

Ketvirtadienio popietę greta Daukanto aikštės rūmų partija Nacionalinis susivienijimas surengė piketą dėl esą be aiškios priežasties iš Martyno Mažvydo bibliotekos atleisto Informacijos politikos ir analitikos departamento vyriausiojo tyrėjo Vidmanto Valiušaičio. Savo ruožtu Prezidentūra tikina apie situaciją renkanti informaciją.

Nacionalinio susivienijimo kandidatų į Seimą sąrašą ves Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, partijos vicepirmininkas Vytautas Sinica. Jos lyderis filosofas Vytautas Radžvilas įrašytas penktuoju numeriu. „Turbūt ne vieną nustebins, ir pačia geriausia prasme, naujiena, kad Vytautas Sinica ves partijos sąrašą Seimo rinkimuose.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Nacionalinio susivienijimo sąrašą ves Vytautas Sinica. Tuo metu politinės jėgos lyderis Vytautas Radžvilas įrašytas penktuoju numeriu. Sąraše yra ir energetikos ekspertas Almantas Stankūnas, politologas Marius Markuckas, advokatas Dominykas Vanhara, žurnalistė Jolanta Mažylė, istorikas Gintautas Terleckas. Kaip skelbiama partijos pranešime spaudai, visas sąrašas ir galutinis jo eiliškumas bus paskelbtas artimiausiomis dienomis.

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta. Anot šiai partijai atstovaujančio Vytauto Sinicos, šis veiksmas su miesto savivaldybe suderintas nebuvo. „Ne, suderinta nebuvo“, – Eltai penktadienį tikino politikas.

Skandalinga atmintinė – Santaros klinikų gydytojų sąjunga kolegoms medikams išsiuntė rekomendacijas, kaip bendrauti su pacientais. Dalį visuomenės tai, kas ten rašoma, šokiruoja. Mat pagal jas vartoti terminus „vyras“ ir „žmona“ – žeminančios kalbos pavyzdys ir mikroagresija. Esą taip gydytojai žemina kitokius, LGBT santykius. Jei tikėtume gairėmis, žeminamas ir transvestitas, gydytojo vadinamas transvestitu.

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusio Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica sako, kad nacionalistinių partijų atstovų iš Lietuvos poreikį patenkino iš Seimo pašalinto Petro Gražulio išrinkimas į EP. „Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais.

Įvairovės edukacijos namai išleido leidinį paaugliams „O kaip man...“, kuriame pateikiami 39 klausimai ir atsakymai į santykių, lytiškumo ir brendimo klausimus. Naujasis leidinys įaudrino dalį visuomenės, mat kai kurie įžvelgia ankstyvą vaikų seksualizavimą. Rinkinyje „O kaip man...“ pateikiami atsakymai į 39 klausimus, kuriais moksleiviai dažnai nedrįsta diskutuoti su suaugusiaisiais.

Nors vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui, savivaldybių pasiruošimui karo atveju negailima kritikos. Štai Vilniaus savivaldybė civilinei saugai šiemet iš savo biudžeto skirs apie 260 tūkst. eurų – tai yra tik šiek tiek didesnė suma, nei buvo skiriama miesto eglei 2022 metais.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau migrantų, tad dalis visuomenės pradėjo abejoti, ar jie gebės integruotis – ypač, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Apie tai V. Sinica kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Šokinėjant kibirkštims ir žiežirboms, Vilniuje pasirodė žymi ir kontroversiška kanadiečių interneto žvaigždė, klinikinis psichologas Jordanas Petersonas. Dar prieš pasirodymą dalis žmonių teigė, kad Lietuva leftizmą kritikuojančią garsenybę turi blokuoti, įvardijo psichologą kaip grėsmę, kabino „homofobo“, „putinisto“, „seksisto“ etiketes.

Nešini plakatais ir skambiais šūkiais keliasdešimt ultrapatriotinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės langais. Piketuotojai piktinasi, kad ministrei nerūpi lietuvių kalba, esą per daugiau nei metus ukrainiečiai taip ir nepramoko mūsų kalbos. Esą papildomas finansavimas tam neskirtas, o mokytojų mokyti lietuvių kalbos trūksta. Ministrė sako, kad nesupranta, ko čia piketuotojai piktinasi.

Kovo pradžioje dėl Vilniaus miesto mero posto varžysis ne vienas kandidatas, kurių biografijos puslapiuose – nusišnekėjimai, skandalai, vairavimas išgėrus, įtarimai korupcija ir savo pavaldinių persekiojimu. Naujienų portalas tv3.lt pristato antrąjį straipsnį kandidatų į sostinės merus nuodėmes, skandalus ir juos lydėjusius nesusipratimus. Apie likusių kandidatų nuodėmes ir skandalus galite skaityti pirmojoje dalyje.

Nacionalinis susivienijimas atsisako dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rengiamuose savivaldos rinkimų debatuose Vilniuje, prieštaraudami principui, jog oponentai gali rinktis, su kuo debatuoti. VRK nurodo, kad tokia tvarka patvirtinta dar gruodį, dėl kandidatų į merus gausos juos teko suskirstyti į grupes, o vienai jų pirmenybė suteikta, kaip ir numato taisyklės, raštu pareiškus norą dalyvauti kartu.

Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Vilniaus miesto merus Vytautas Sinica sako, kad tapęs meru iš karto stabdytų gatvių siaurinimą ir atleistų vyriausiąjį miesto architektą ir vyriausiąjį miesto inžinierių. Kandidatas kalba, kad reikėtų geriau išnaudoti sostinės senamiestį ir neatmeta metro idėjos. Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą.

Nors daugeliui ekspertų ir vilniečių rinkimų į sostinės merus favoritai aiškūs, iššūkį jiems metantys lengvai pasiduoti neketina. Iš viso norinčiųjų – net 16. Tačiau politologai sako, kad norėti yra viena, o galėti – visai kas kita. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Iš likusių kandidatų į Vilniaus mero kėdę geriausius rezultatus politologai prognozuoja Lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui. „Esame kuklūs, bet jaučiame rinkėjų pasitikėjimą.

Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Vilniaus miesto merus Vytautas Sinica sako, dabartinė miesto valdžia yra tolimiausia jam pažiūromis, kokia tik gali būti. Jei taptų sostinės meru, V. Sinica žada daugiau demokratijos savivaldoje, atsakingesnio planavimo ir didelio dėmesio švietimo sričiai. Švietimui didelį dėmesį skyrė ir dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius, o tai, anot V. Sinicos, vienintelis pagarbos vertas miesto mero darbas.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Vasario 16-ąją dalis žmonių rinksis ne tik švęsti valstybinę šventę, bet ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Tikėtina, kad protestuotojų sostinėje nebus daug, tačiau šalinininkai įsitikinę, kad tik tokia forma jie gali būti išgirsti. Pastariesiems valdantieji kritikos negaili, esą tokiam dialogui, galinčiam baigtis neramumais, paaukoti valstybines šventes – per didelė kaina.

Nacionalinis susivienijimas pirmadienį pateikė savo veiksmų planą, kaip esą šaliai reikėtų kovoti su užklupusia migrantų krize. Politikai ir specialistai sako, kad siūlymas griebtis tokių kraštutinių priemonių peržengia sveiko proto ribas. Nacionalinis susivienijimas savo „Facebook“ paskyroje pateikė 10 žingsnių, kaip suvaldyti migrantus. Tarp jų buvo paminėtos net mirtinos priemonės.

Būtent tai per rinkimus žadėjo TS-LKD. Tada nesupratome, kad ta jėga bus nukreipta prieš Lietuvos piliečius. O galėjome nutuokti, nes juk būtent TS-LKD yra partija, kuriai esant valdžioje įvyksta visi rezonanciniai valstybės prievartos prieš savo taikius piliečius atvejai po įstojimo į ES ir NATO.  Situacija Rūdninkuose yra sudėtinga, to niekas neneigia.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Artėjant Seimo rudens sesijai, portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius pagrindinius tikslus rudenį sau kelia Vyriausybė. Iš netrumpo sąrašo atrinkome svarbiausių darbų šešetuką: valstybės biudžetas, pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, valstybės tarnybos modernizavimas, vaistų kainų mažinimas, balsavimas internetu ir energetinė nepriklausomybė.

Grupė visuomenininkų teigia surinkusi reikalingus parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose. Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo nelietuviškas pavardes leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje. Per du mėnesius surinktus parašus iniciatyvinė grupė trečiadienį žada įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Iniciatoriai teigia surinkę 67 tūkst. Lietuvos piliečių parašų.

Žvelgdamas į nūdienos Lietuvą kaip vakarykštis moksleivis, šiandieninis studentas ir rytojaus rinkos dalyvis, neišvengiamai imu stebėtis mūsų visuomenės požiūriu į savo darbą, valstybės požiūriu į mokslo plėtrą ir, galima sakyti, niekieno požiūriu į švietimą, kuris, tikiu, Lietuvoje rieda klaidingu keliu. Bet apie kiekvieną sritį atskirai. DARBAS. Kyla įtarimas, kad iš sovietmečio Lietuvos žmonės atsinešė požiūrį į darbą.