Tiesa, Seime kelią skinasi siūlymas abortus ir kontraceptines priemones padaryti nemokamas.
Vilma vienintelį kartą pastojo 20-ties metų. Moteris atvirauja, kad tai įvyko netikėtai ir iš pradžių bijojo pasakyti tėvams.
„Labai, labai daug sumišimo, suglumimo, o ką toliau daryti ir kaip aš, būdama studentė, tą vaikelį auginsiu ir kaip su tuo susidorosiu“, – pasakoja klaipėdietė Vilma.
Vilma pasakoja, kad tuo metu nebuvo tikra, ar nori darytis abortą. Vis dėlto, moteriai teko priimti sunkų sprendimą – nutraukti nėštumą. Pašnekovė pripažįsta, kad atsiverti apie tai – vis dar sunku.
„Mano laikais nieko apie tai nebuvo žinoma, kas laukia po aborto. Nekalbama ne dėl to, kad nieko nėra. Nekalbama dėl to, kad yra sunku kalbėti. Aš savo draugę atkalbinėjau nuo aborto metus laiko prieš savo abortą, bet kai man atėjo tokia krizinė situacija, kurioje neradau išeičių, nesijaučiau pakankamai stipri – be palaikymo aš pasidaviau“, – sako Vilma.
Abortų skaičius Lietuvoje mažėja
Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę – nuo 5300 iki 2600 per metus. Taip pat mažėja ir 15–17 metų nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičius – 2018 metais tokių buvo 54, o 2024-aisiais – 12.
„Lietuvoje gimstamumas mažėja, tai su tuo gali būti santykis, kad ir abortų mažėja. Na, bet ir švietimas, aš manau, turi didelę įtaką“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aimė Dumšienė.
„Dalis moterų atlieka dėl to, kad jas spaudžia vyrai nutraukti nėštumą – ne dėl to, kad jos nori, ar ne, bet jos bijo būti vienos“, – prideda krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Pernai 1880 aborto atvejus kompensavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – tam išleista beveik 820 tūkstančių eurų. Tiesa, Valstybinė ligonių kasa apmoka nėštumo nutraukimą tik dėl medicininių indikacijų – jeigu vaisiaus arba mamos gyvybei gresia pavojus. Kitu atveju moteris už abortą susimoka pati.
Lietuvoje nėštumas vaistais gali būti nutraukiamas iki 9 savaitės, chirurginis – iki 12 nėštumo savaitės, o esant medicininėms indikacijoms – iki 22 savaitės.
Siūlo abortus atlikti nemokamai
Tad Seime kelią skinasi pasiūlymas, kad nėštumo nutraukimas moteriai būtų teikiamas nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
„Dabar kontracepcija yra nepaprastai brangi moterims, abortas taip pat. Jeigu kreipiesi į valstybinę įstaigą, tai yra 140 eurų, jeigu tai vaistinis abortas, tai yra apie 200 eurų“, – komentuoja Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vesaitė.
Tačiau, pasak įstatymo projekto iniciatorės Birutės Vesaitės, besikreipiančios į privačias klinikas dėl aborto moterims tenka sumokėti net 800 eurų, o vaistinis abortas gali kainuoti apie 400 eurų.
Taip pat parlamentarai siūlo aborto tvarką apibrėžti įstatymu, o ne Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šiam pasiūlymui pritaria ir kitos Seimo narės.
„Nėštumo nutraukimas nebūtų kriminalizuojamas, būtų suteikiama informacija ir pagalba norinčioms nutraukti nėštumą tai, manau, kad tokiu keliu ir turėtų demokratiškos pažangios valstybės eiti“, – teigia konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Pasikeitus ministrui ar ministrui, o mes žinom, kad ministrai keičiasi per kadenciją ne vieną kartą, labai lengva pakeisti ir galiojančią tvarką. Net neabejoju, kad diskusijos Seimo salėje bus labai karštos“, – sako liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Siūlymas sulaukė kritikos
Ir, iš tiesų, nors diskusijos dar neprasidėjo, jau yra parlamentarų, kurie kategoriškai prieštarauja tokiems pakeitimams.
„Toks, koks reguliavimas yra dabar, tai nereikėtų keisti nei į vieną, nei į kitą pusę – tai aš esu įsitikinęs – palikim šitą temą ramybėje, nekelkim aistrų visuomenėje“, – pasisako konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Man atrodo, kad čia yra kraštutinumas – tiek B. Vesaitė, tiek kiti panašios politinės linijos žmonės, jie yra linkę abortą vaizduoti kaip gerą dalyką, ne kaip kartais pasirenkamą blogį, bet kaip gerą dalyką, kur net galbūt švęskime, kad tai padarėme“, – komentuoja „Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica.
Medikai pastebi, kad visuomenėje plinta tendencija nenaudoti kontracepcijos.
„Paklausiu: ką naudojat kontracepcijai? Sako: ai, nieko nenaudojam. Tai tada žmogus turėtų atsakyti už pasekmes ir turėtų mokėti už medikamentinį ar chirurginį nėštumo nutraukimą“, – komentuoja gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.
Taip pat ginekologė mano, kad nėštumo nutraukimą reikėtų kompensuoti tuo atveju, jeigu nesuveiktų kontraceptinės priemonės kaip tabletės, spiralės. Pasiūlymas dėl kompensuojamojo aborto šiuo metu tik registruotas, laukia pateikimo ir tik tada Seimas jį svarstys.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

























































































































































































































































