Gyventojams besiskundžiant, kad patekti pas tam tikrus gydytojus vis dar išlieka sudėtinga, valdžia prieinamumą žada gerinti, per kelis metus užsimojo pritraukti kone 600 medikų į regionus.
Kita vertus, ką tik paskelbti ligonių kasų numatyti pokyčiai, kuriais kaip tik mažinamas finansavimas už viršplanines, tai yra kurių atliekama daugiau, nei numatyta sutartyje, paslaugas.
„Dabar yra ligonių kasų politika yra mokėti už papildomas paslaugas ne visą kainą. Vadinasi, tų paslaugų mažės arba paslaugos išlieka, bet apmokėjimas mažėja.
Ir visą laiką kartojama, kad nebus jokių priemokų, viskas, kas yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokama už paslaugas, to turi pakakti. Neįsivaizduoju, kaip dabartinei ministrei pavyks suderinti tokią politiką“, – situaciją vertino Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Priemokos draudžiamos, bet nepažabojamos
Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė užsibrėžė ambicingą tikslą – stiprinti viešąjį sektorių ir išgyvendinti pacientų priemokas už valstybės lėšomis apmokamas sveikatos paslaugas.
Numatoma, kad sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje būtų teikiamos be jokių papildomų priemokų pacientams.
Nors tai jau dabar yra draudžiama, tokia ydinga praktika yra išvešėjusi. Ministrės teigimu, tokie santykiai susiklostė dėl ilgą laiką vykusio privataus sektoriaus protegavimo.
„Tokia praktika plačiai išplitusi ir yra nebetoleruotina, tai sudaro sveikatos sistemoje neskaidrumo, neaiškumo ir visiškai išbalansuotų santykių situaciją.
Našta už paslaugų priemokų mokėjimą dabar didele dalimi tenka patiems pacientams, tarp jų – ir skurdžiausiai gyvenantiems, socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Ši praktika nebepriimtina, netoleruotina, [tai pakeisti] nebus lengva“, – neseniai Seimo salėje kalbėjo ministrė.
Prioritetas – viešoms įstaigoms
Kaip nurodė sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė, didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent viešosioms paslaugoms finansuoti.
„Sutartys pirmiausia turi būti pasirašomos su viešosiomis įstaigomis ir tik tuomet, kai jos negeba užtikrinti reikiamų paslaugų teikimo Lietuvos gyventojams, tuomet pasirašomos sutartys su privačiu sektoriumi.
Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad drausime privataus sektoriaus veiklą, tik prioritetas, kad iš PSDF bus pasirašomos sutartys su viešosiomis gydymo įstaigomis“, – pristatydama pavasario sesijos darbus neseniai kalbėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komitete.
„Sutartys pirmiausia turi būti pasirašomos su viešosiomis įstaigomis ir tik tuomet, kai jos negeba užtikrinti reikiamų paslaugų teikimo Lietuvos gyventojams, tuomet pasirašomos sutartys su privačiu sektoriumi“, – sakė N. Stasiulienė.
Viceministrė patikino, kad tai nėra kažkas naujo ir dabar sugalvota. Ji priminė ir apie 2023 metų gegužės mėnesį Konstitucinio teismo priimtą nutarimą dėl 53 straipsnio.
„Jame pasakyta, kad viešieji pinigai turi būti pirmiausia skiriami viešajam sektoriui ir to tinklo užtikrinimui ir tik vėliau pasitelkiamas privatus sektorius. Nustatyta, ir kad tai nėra kažkoks konkurencijos pažeidimas ribojant viešųjų finansų skirstymą“, – aiškino N. Stasiulienė.
Prioritetu mato greitį ir kokybę
Vis tik konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad visų politinių jėgų palaikymo šiuo klausimu tikėtis nevertėtų.
„Ne nuosavybės forma, o paslaugų kokybė ir prieinamumas, greitis, per kiek laiko pacientas gauna paslaugą, sudarant sutartį turėtų būti prioritetas. Ir negaliu sutikti, kad reikia išskirti privačias ir valstybines įstaigas, manau, jos turėtų sveikai konkuruoti ir turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos“, – komentavo parlamentarė.
Ji pridūrė, kad dar 2023 m. kovą Vyriausybė kaip tik iš visų didžiųjų Vilniaus miesto ir rajono viešųjų įstaigų sulaukė kreipimosi dėl noro teikti mokamas paslaugas:
„Jie teigė, kad taip pat norėtų imti priemokas, būtų pacientų, kurie naudotųsi tokiomis paslaugomis. Tai klausimą svarstyčiau iš kitos pusės – kodėl ir viešosios, valstybinės įstaigos negalėtų imti priemokų ir teikti mokamas paslaugas kaip ir privačios.“
Privatus sektorius atitraukia specialistus
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė gi atkreipė dėmesį, kad viešasis sektorius ir privačios įstaigos vis tik skiriasi iš esmės.
„Pritariame, kad konkurencinės sąlygos galėtų būti vienodos ten, kur viešasis sektorius neužtikrina reikiamo paslaugų poreikio. Tačiau reikia turėti omenyje, kad viešasis sektorius ir privačios įstaigos esmingai skiriasi tarpusavyje, nes privačios įstaigos vykdo ūkinę veiklą, ko nedaro viešasis sektorius, kurį turime užtikrinti – pacientų poreikius ir, svarbiausia, sunkiausių ligų gydymą, ko privatus sektorius neužsiima.
Šiandien, deja, turime pripažinti turime kaip tik labai iškreiptą ir nevienodą situaciją dėl konkuravimo ir situacija yra labai stipriai link privataus sektoriaus interesų. Nors žiūrime į juos kaip visaverčius partnerius, tačiau jei Seimo narė kalba apie kokybę, praktiškai jokių kokybės matavimų realių neturime ir negalime pasakyti, kad kažkas yra kokybiškesnis, mūsų tikslas būtų tą monitoruoti“, – dėstė ji.
J. Čelutkienė pridūrė, kad dėl privataus sektoriaus specialistų atitraukimo viešasis sektorius gali tiesiog sugriūti: „Mūsų pareiga yra šį griuvimo procesą stabdyti.“
Papiktino, kad negalės teikti daug paslaugų
Nepaisant kalbų apie viešojo sektoriaus stiprinimą, kaip valstybinės gydymo įstaigos pasijautė lyg gavusios antausį šlapiu skuduru. Nerimą regioninių ligoninių vadovams sukėlė nauja ligonių kasų pasiūlyta paslaugų apmokėjimo tvarka už viršsutartines paslaugas. Tiesa, paskutiniai pristatyti pakeitimai kiek pasikeitė nuo itin drastiškų pradinių siūlymų.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad remiantis pakeitimais numatomas finansavimo mažinimas neprioritetinėms paslaugoms, norima pristabdyti ir nebūtinas mažas dienos chirurgijos operacijas. Rajono ligoninių vadovai įspėjo, kad įgyvendinus apmokėjimo tvarkos pokyčius eilės kaip tik gali padidėti, o pacientams patuštinti kišenes. Taip pat pasigirdo nuogąstavimų, kaip reikės užtikrinti algas medikams.
Ministrės teigimu, daugiau tam tikrų paslaugų teikti nėra prabangos, mat finansavimas nepakankamas. Be to, gydymo įstaigos esą dabar kaip tik gali derėtis dėl geresnių sąlygų.
„Šiuo metu kaip tik vyksta konsultacijos su visomis suinteresuotomis pusėmis, taip pat – ir regionų ligoninių vadovais. Sutartinių sumų pasiūlymai, kuriuos gavo gydymo įstaigos dėl paslaugų teikimo masto ir poreikio yra paskaičiuoti pagal formulę, kuri yra įtvirtinta teisės aktais.
Svarbu pažymėti, kad bazinė sutarties suma buvo įvertinta atsižvelgiant į istorinius duomenis, tai reiškia, pernai suteiktų paslaugų apimtį. (...)
„Bet kai lygini sveikesnę visuomenę su nesveika ir sakai, kad suteikiamų paslaugų yra daugiau nei ES vidurkis, tada ką lyginam – šlubą su sveiku? Tai jei žmogui skiri mažiau gydymo, nereikia stebėtis, kad jis anksčiau numiršta“, – sakė A. Gerliakienė.
Be abejo, mūsų politika stiprinti viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigas su prašymu ir pasiūlymu teikti daugiau paslaugų, kurias jos gali, įvertindamos savo galimybes, ir pasiūlyti ligonių kasoms. Bazinė sutartinė paslaugų apmokėjimo suma tikrai yra derybų objektas ir gydymo įstaigos, regioninės, rajono ligoninės gali dėl didesnių sumų dabar ir derinti interesus ir derėtis su ligonių kasa“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Ji akcentavo, kad absoliučiai visos prioritetinės viršsutartinės paslaugos, kurios nustatytos atsižvelgiant į laukimo eiles, bus apmokamos 100 proc. Tačiau kitas viršsutartines paslaugas reikia reguliuoti dėl riboto PSDF biudžeto.
„Kaip suprantu, didžiausią nerimą gydymo įstaigoms dabar kelia būtent viršsutartinės sumos ir jei virštutartinių sumų ir paslaugų skaičius bus ypač didelis, [dalis jų] bus, kaip siūloma, apmokama tik 50 proc. apimtiems 70 proc. sumos. (...) Viršsutartinių paslaugų tam tikrą apribojimą lėmė keletas veiksnių – stebime tų paslaugų stiprų dinamikos augimą, matome, kad Lietuva pagal tas paslaugas pradėjo viršyti Europos Sąjungos (ES) vidurkį“, – aiškino ji.
Neįvertina visuomenės ligotumo lygio
LMS valdybos pirmininkė A. Gerliakienė savo ruožtu stebėjosi, kaip naujoji SAM vadovybė ketina suderinti tokią politiką, kai į sistemą nepritraukus naujų finansinių resursų ketinama stiprinti viešąjį sektorių, tačiau mažinti apmokėjimą už papildomas paslaugas.
Ji svarstė, kad ligonių kasos laisvos pasirinkti kitokią politiką, tačiau tada būtina užtikrinti adekvatų finansavimą už paslaugas.
„Jei sergančiai visuomenei pasakysime, kad negydysime jūsų, nes per daug sergate, kas tada bus? Tada vešės privataus kapitalo gydymo įstaigos, ligonių kasos nepasirašinės su jomis sutarčių ir žmonės patys mokės už viską.
Tada paslaugos išbrangs tiek, kad EBPO ir visa Europa linčiuos Lietuvą ir rodys kaip patį nesėkmingiausią projektą. Suprantu, kad ir geopolitinė situacija sudėtinga, pasiruošimo ekstremalioms situacijoms yra tik užuomazga, bet galvoti, kad galime turėti sistemą be jokių investicijų ir už dyką, tas laikas praėjo“, – komentavo ji.
Pasak LMS atstovės, Lietuvą lyginti su ES vidurkiu tiesiog nėra adekvatu. „Nors ligonių kasų politika yra mažinti paslaugas, nes pagal jų skaičiavimus yra didelis perteklius, lyginant su ES valstybėmis, bet kažkodėl nėra atsižvelgiama į Lietuvos rodiklius pagal išvengiamą mirtingumą ir mūsų visuomenės ligotumo lygį.
Jei lygintume Lietuvos duomenis su tuo, kas buvo prieš 10 metų, metus, tada gali sakyti, kad suteikiame daugiau paslaugų. Bet kai lygini sveikesnę visuomenę su nesveika ir sakai, kad suteikiamų paslaugų yra daugiau nei ES vidurkis, tada ką lyginam – šlubą su sveiku? Tai jei žmogui skiri mažiau gydymo, nereikia stebėtis, kad jis anksčiau numiršta“, – svarstė A. Gerliakienė.
Prieštaravimus dėl ligonių kasų siūlymų įžvelgė ir Lietuvos svaivaldybių asocicijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso. „Numatomi pakeitimai prieštarauja Vyriausybės programos nuostatoms, siekiu tolygaus paslaugų prieinamumo, regionų sveikatos netolygumų mažinimui ir pan.“
Būtina ieškoti finansavimo šaltinių
Portalas tv3.lt primena, kad kaip vieną sprendimo būtų LMS siūlo vizito pas gydytoją apmokestinimą – kaip jau yra ne vienoje šalyje.
„Juk nieko su botagais nereikia varyti dirbti į užsienį, žmonėms sunku išvykti iš šalies, palikti teritoriją, kur ir draugai, giminės, artimieji, bet jie tą daro dėl to, kad sunku pasiekti norimą finansinį lygį.
Tada reikia jį suorganizuoti čia, bet jei atsisakoma vizito pas gydytoją mokesčio, nors estai jį irgi priėmė ir nežlugo valstybė, ten gydytojai ir pacientai yra patenkinti. Drąsos tą daryti yra ir latviams, o pas mus tai – nepopuliarus sprendimas. Tai galime eiti paskui populiarius sprendimus, bet pasekmės bus nepopuliarios“, – konstatavo pašnekovė.
Pasidžiaugusi, kad po pirminių siūlymų ir audringos reakcijos medikų bendruomenėje ligonių kasų siūlymai buvo pakoreguoti, Seimo narė Jurgita Sejonienė taip pat akcentavo, kad pagrindinis uždavinys vis tik yra bendrai padidinti finansavimą.
„Suprantame, kad reikia keisti pačių žmonių požiūrį į savo sveikatą, juos edukuoti, bet tai neįvyksta per metus ir juolab pakeitus sutarčių sudarymą su įstaigomis. Sudarius mažiau sutarčių nuo to gyventojų sveikata nepagerės, o jie tiesiog gaus mažiau paslaugų, kas, man atrodo, yra ydinga, turint galvoje, kad mūsų visuomenė yra senėjanti ir labiau serganti. Taigi paslaugų apribojimas neišeitų gyventojams į naudą.
Turėtume kalbėti, kaip iš esmės ilgalaikiai padidinti PSDF biudžetą, čia užduotis politikams – vykdomajai valdžiai, politikos formuotojams, tai gali būti nepopuliarūs sprendimai, bet akivaizdu, kad jie reikalingi“, – pastebėjo ji šią savaitę vykusiame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Premjero patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas gi atkirto, kad vis tik patys buvę valdantieji nepasistengė surasti būdų, kaip padidinti sveikatos biudžetą.
„Gaila, kad biudžetas nedidėjo praeitos kadencijos metu, tik neženkliai per papildomus surinkimus į PSDF biudžetą. Tuo metu jei perskaitysite dabartinė Vyriausybės programą ir priemonių planą, ten yra numatytas labai esminis dalykas, kuris galėtų padidinti įplaukas į PSDF“, – pastebėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, valdantieji numatė didinti įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, ketinama peržiūrėti ir sąrašus, kokie asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
