Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje.
„Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla. Paprasčiausiai trūksta darbo jėgos ir tenka konkuruoti dėl ribotų darbo jėgos išteklių mėginant nuvilioti tuos darbuotojus iš kitų įmonių o tai sudėtinga padaryti kitaip, nei kad keliant atlyginimus“, – tv3.lt sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prognozuoja
Kas numatyta biudžete?
Pristatant kitų metų biudžetą ne kartą buvo pabrėžta, kad susitelkta į mažiausias pajamas gaunančiuosius. Tai rodo ne tik padidintas MMA, bet ir padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis iki 380 Eur.
Be to, atsisakoma papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) vaiko išmokoms. Nepriklausomai nuo turimų šeimos pajamų, kiekvienam vaikui kas mėnesį priklausys 30 eurų išmoka. Papildomų išmokų gali tikėtis auginantys tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o vieną ar du vaikus auginantys tie, kurių pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 183 Eur. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų – 15,2 Eur. Skaičiuojama, kad dėl panaikinto PNPD vidutines pajamas gaunančiai šeimai šios išmokos nepakeis nieko, tačiau mažų pajamų šeimos pokytį tikrai pajus – šiuo metu jos gauna po 28 eurus už vaiką iki dvejų metų ir 15 eurų už vyresnį.
Skaičiuojama, kad pensijos nuo kitų metų turėtų padidėti apie 30 Eur per mėnesį. 30 metų stažo nesukaupusiems žmonėms pensijos gali augti apie 12 eurų.
Numatytas ir atlyginimų didinimas pedagogams bei medikams.
Štai mokytojams nuo kitų metų rugsėjo įvedamas etatinis apmokėjimas. Skaičiuojama, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis „į rankas“ turėtų pakilti nuo 685 iki 750 eurų. Tuo tarpu dėstytojų atlyginimai kitąmet turėtų augti vidutiniškai 20 procentų. Asistento pareiginė kiltų 103–130 eurų, lektoriaus, tyrėjo – 154–188 eurų, docento ar vyresniojo mokslo darbuotojo – 154–246 eurų, profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – 177–318 eurų.
Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga šiuo metu siekia 469–592 eurus neatskaičius mokesčių, o su padidinimu kils iki 571–722 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo atlyginimas šiuo metu yra 703–1129 eurų, numatomas didėjimas iki 857–1375 eurų.
Daug diskusijų sukėlę atlyginimai medikams, kitais metais didės, tačiau gali būti, kad nepakankamai, jog atbaidytų juos nuo streiko. Kiek tiksliai augs algos, nėra aišku, tačiau Vyriausybė ir dalis medikų bendruomenės yra susitarę, kad algos kitais metais kils 20 proc., o 2020 metais gydytojų vidutinis atlyginimas sudarytų tris vidutines algas, slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Dabar vidutinis gydytojų darbo užmokestis siekia apie 1120 eurų „į rankas“, slaugytojai gauna apie 580 eurų.
Nors konservatorių siūlymas didinti algas rezidentas smarkiau atmestas, jos visgi turėtų augti 10 proc., t.y. turėtų didėti iki 374 – 456 eurų į rankas.
Atlyginimų augimą pajaus ir tarnautojai. Skaičiuojama, kad dėl bazinio dydžio pakėlimo atlyginimais valstybės tarnautojams augs apie 10–12 eurų.
Atlyginimus nuspręsta didinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams. Preliminariai skaičiuojama, kad jos didės nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų, neatskaičius mokesčių. Vyriausiasis specialistas „ant popieriaus“ kaip pagrindinį atlyginimą, tai yra neskaičiuojant priedų už viršvalandžius, stažą, gautų 1662–1893 eurus. Šiuo metu tokio darbuotojo pareiginė alga siekia 1366–1627 eurus.
O taip pat atlyginimų augimą pajaus ir pasieniečiai – jiems alga turėtų didėti apie 5 proc., pagal turimą stažą apie 26–40 eurų daugiau. Ugniagesiams – mažiausiai didės 25 eurais algos. Aukštesniosios grandies pareigūnams – apie 45 eurus.
Tiesa, ne visiems pajamos augs. Įvedus proporcingą individualios veiklos apmokestinimą, nuo šiol mokamas procentas priklausys ne nuo veiklos pobūdžio, o nuo gautų pajamų. Pavyzdžiui, gaunantys iki 20 tūkst. eurų per metus mokės 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Nuo šios sumos proporcingai mokestis didės iki 15 proc. GPM, kol pasiektų 35 tūkst. eurų.
Visiems po truputį – protų nutekėjimo nesustabdysime?
Ekonomisto G. Nausėdos trumpu apibūdinimu – visiems pakrapijama po truputį, tačiau didžiausią procentintį poveikį pajus minimalią algą gaunantys žmonėms. Visgi nors gerų žinių jiems ir daug – MMA bei NPD padidinimas – ekonomistas kelia klausimą, ar realiai ta suma patekusi jiems į rankas leis bent kiek normaliau gyventi.
„Bet tuose rėmuose, kuriuose operuojama, tai mažiausiai uždirbantiems atseikėjama daugiausiai. Ko gero tai teisingai ir vidaus rinkos požiūriu, ne tik socialinės atskirties, kadangi tos papildomos pajamos, kurios bus jiems suteiktos, dažniausiai metamos į vartojamo rinką. Nėra taupomos, nes žmonės turi daug nepatenkintų poreikių dėl savo prastos finansinės būklės ir dažniausiai savo naujas pajamas nukreipia į tam tikrų poreikių patenkinimą“, – sako G. Nausėda.
Pasak jo, tokie atlyginimų didinimai rodo, kad valstybė savo politikoje dažnai neatsižvelgia į rinkos realijas ir sukelia didelių disproporcijų. Dabartinis pavyzdys – masinis gydytojų emigravimas iš Lietuvos, tačiau atlyginimai ženkliai jiems nedidinami.
„Nebenori dirbti gydytojais, mokslininkais, jaunais tyrėjais. Tai kas iš to, kad 2018 m. algos gydytojams padidės 20 proc., bet iš tiesų esame labai atsilikę nuo kitų gyventojų kategorijų ir nėra protingo santykio tarp gydytojo ar mokslininkų algos ir vidutinį atlyginimo. Taip galima sutikti, kad ne ši Vyriausybė yra dėl šito kalčiausia, nieko nebuvo daroma eilę metų, formavosi šis atotrūkis. Bet kas iš to, gydytojams turbūt nelengviau, jiems reikia gyventi šiandien. Valdžia nusprendžia viešojo sektoriaus atlyginimus didinti per vėlai ar per mažai ir dėl to turime tokias darbo rinkos disproporcijas“, – komentuoja G. Nausėda.
Tuo tarpu pramonės sektorius ir toliau veršis į priekį, tačiau gilės problemos – konkurencija dėl prekių kainų ir atlyginimų. Nors darbuotojų ir trūksta, tad kelti jiems algas – būtina, tuo pačiu reikia galvoti ir apie našumo didinimą, kitaip visa didėjanti alga nutūps į prekės kainą ir Lietuvos įmonės gali tapti nebekonkurencingomis.
„Paslaugų sektoriuje šiek tiek lengviau, manome, kad paslaugų sektoriuje spaudimas gerokai mažesnis, nes nėra tiesioginės konkurencijos. Dėl to tas atlyginimų augimas paslaugų sektoriuje kartais pakankamai spartus ir jis automatiškai nereiškia galimo konkurencingumo praradimo čia pat ir šią minutę“, – prideda G. Nausėda.
Vis dėlto, numatomų atlyginimų didėjimo nepakaks sustabdyti emigracijos. Kaip ekonomistas pažymi, atlyginimai auga vos keletą procentų per metus, o atsiliekame nuo kitų šalių keliais kartais.
„Tikėtis, kad tie 7 proc. padės mums pasukti emigracijos vairą būtų pernelyg drąsu. Bet eilė metai iš metų pasiekus tuos pačius 7–8 proc., o kai kuriuose sektoriuose net po 20 ar 30 proc. atlyginimų augimą, ta spraga mažėja, nes Vakaruose atlyginimai auga 2–2,5 proc.. Taigi, savo atotrūkį mažiname, bet tam reikalingas ilgesnis laikas ir suvokimas, kad kažkas keičiasi į gerą pusę ir galima tikėtis, toliau atlyginimų supanašėjimo. Tai jeigu jie tuo pradėtų tikėti, ir, kad šita tendencija bus tvari, tada galėtų svartyti dėl grįžimo į Lietuvą“, – mano ekonomistas.
Vis dar susiduriama su darbuotojų trūkumu
Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus taipogi pažymi, kad kitų metų atlyginimų augimo tendencijos bus panašios į šiuometines.
„Atlyginimai po truputį kils, nes ekonomika rodo didėjimo tendencijas ir nedarbas turėtų mažėti“, – paaiškina jis.
Pasak jo, atlyginimų dydis priklausys nuo situacijos darbo rinkoje: darbuotojų pasiūlos, ekonomikos plėtros. Šiuo metu ekonomika auga, o darbuotojų skaičius mažėja, tad tai ir lems brangstančią darbo jėgą.
V. Sutkus prognozuoja, kad didžiausias atlyginimų augimas išliks paslaugų ir statybų sektoriuje.
„Tos tendencijos yra, kad pramonė atsigaus, bet kiek, dar ankstyva kalbėti apie kitus 2018 metus, nes didieji investuotojai tik šiemet paskelbė apie savo apsisprendimą ateiti į Lietuvą, vis tiek praeis laiko, kol jie ateis, pasistatys įmones, įsikurs, atsiras gamybiniai pajėgumai. Tai efektas matysis po poros metų“, – svarsto V. Sutkus.
Atlyginimai augs labiau nei kainos
Visgi nors augs ir atlyginimai, iš paskos šuoliuos ir kainos. Statistiškai, kitais metais, kainos neturėtų augti sparčiau nei atlyginimai.
Tačiau, ar to pakaks, kad darbuotojai pajustų, jog gyvena geriau?
„Kitaip ir negali būti, kuomet ekonomika auga 3–4 proc. būtų socialiai neteisinga, jei labai didelė Lietuvos žmonių dalis nejaustų jokio gyvenimo pagerėjimo, tad realaus darbo užmokesčio didėjimas yra logiškas, tik tiek, kad padidėjus infliacijai, o ir kitais metais ji liks pakankamai didelė apie 3 proc. visgi realus atlyginimo augimas nebėra toks spartus, kaip buvo 2015–2016 m.
Žmonės savo nominalių atlyginimų didėjimo kartais iš viso nepripažįsta realiu gyvenimo pagerėjimu, nes mano, kad kainos auga sparčiau nei atlyginimai, bet Statistikos departamento informacija to nepatvirtina. Aišku, negali nuneigti, kad žmonės, kurių pajamos apskritai nepakito, tai jie realiau pradėjo gyventi blogiau, bet šiuo atveju kalbame apie vidurkius“, – sako jis.
Prognozuojama, kad atskaičiavus kainų augimą, realus atlyginimų didėjimas vidutiniškai turėtų siekti apie 4 proc.
Profesinėse mokyklose populiarėja IT specialybės
Lietuvos darbo biržos duomenimis, trys iš penkių per 2017 m. pirmą pusmetį įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje, kas penkta – pramonėje (21,1 proc.), kas septinta – statybose.
Išankstiniais Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2018 m. planuojama įsteigti apie 25–26 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta pramonės ir paslaugų sektoriuose – atitinkamai 40 proc. ir 39 proc. visų steigiamų darbo vietų.
Daugiausiai laisvų darbo vietų įsteigs apdirbamoji gamyba, transportas ir saugojimas, statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, administracinė ir aptarnavimo veikla.
Darbo birža komentuoja, kad pastebima nauja tendencija – tarp profesinį mokymą pasirinkusių Darbo biržoje registruotų žmonių vis daugiau renkasi šiuolaikiškas profesijas – IT sektoriaus programas: tinklalapių kūrimo, Web Design, Web ar Java programavimo, PHP, Java programavimo, Autocad projektavimas.
LDB duomenimis, per šių metų 11 mėnesių į profesinį mokymą buvo nusiųsta 20003 darbo ieškančių žmonių. Šiuo metu didžiąją dalį naujai įgytų kvalifikacijų ( apie 30 proc.) tenka transporto paslaugų sektoriui. Kitiems sektoriams – statybų, grožio, maisto bei medienos perdirbimo – parengiamų specialistų skaičius yra tris ir daugiau kartų mažesnis.
„Tokia situacija atspindi esantį regioninį specialistų poreikį. Lietuvos darbo birža perkvalifikavimo paslaugas teikia tiktai nedirbantiems asmenims, o persikvalifikavimui siūlomos profesijos tiesiogiai atspindi regionų poreikius“, – komentuoja Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Pasak jos, jau senokai yra stebima tendencija, kad inžinerinės pramonės darbo rinkoje nebepakanka darbuotojų, išmanančių vieną siaurą sritį. Kadangi dauguma procesų yra automatizuojami, žmogaus darbas derinamas su įvairių įrenginių ir robotų darbu, todėl ir įmonės ieško darbuotojų, kurie gebėtų surasti sprendimą konkrečioje situacijoje ir reaguoti iš karto.
„Tokiam atvejo vadybos atvejui yra reikalinga įvairių kompetencijų komplektas. Ir tendencija akivaizdi – ateityje tik dar labiau stiprės poreikis darbuotojų, kurie derina įvairias kompetencijas darbo vietoje. Svarbiausios darbuotojų kompetencijos inžinerinėje įmonėje tikėtina bus sisteminis mąstymas, kūrybiškumas, suvokimas visos naujų technologijų bei procesų ekosistemos. Iššūkis yra tokių darbuotojų parengimas, pradedant nuo profesinio orientavimo, tai palies ir aktualu ir darbdaviams, ir perkvalifikavimo sistemai“, – tv3.lt teigė M. Jankauskienė.
