valdas sutkus

Teisėsauga pranešė teismui perduodanti bylą, kurioje buvęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami korupciniais nusikaltimais. Kaltinimai byloje taip pat pareikšti vienos neįvardijamos bendrovės direktoriui ir bendrovei „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus, antradienį pranešė generalinė prokuratūra, neįvardijusi įmonės pavadinimo.

Nuo sausio įsigalioja nauja lobistinės veiklos deklaravimo tvarka: nuo šiol lobistais galės tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, o deklaruoti lobistų veiklą turės ne tik ją vykdantys, bet ir patyrę asmenys. Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Kaukėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaiko įtariamuosius, jų namuose atlieka kratas, o po to sulaiko bent dviem paroms. Taip skambiai prasideda bene kiekvienas STT pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio kulminacijos ir atomazgos vėliau reikia laukti keletą metų. Jau buvo ne vienas atvejis, kai tokios bylos nutraukiamos ar baigiasi kaltinamųjų pergale.

Įtarimų korupcija sulaukęs Valdas Sutkus atsistatydino iš Lietuvos verslo konfederacijos prezidento pareigų. Naujuoju LVK prezidentu išrinktas laikinai šias pareigas pastaruoju metu ėjęs Andrius Romanovskis, pranešė konfederacija. V. Sutkus teigia nesutinkantis su jam pareikštais kaltinimais, bet pabrėžia, kad dėl susidariusios situacijos jam tinkamai toliau eiti LVK prezidento pareigas yra neįmanoma.

Gal man tik pasivaideno, bet sulaukęs sau palankaus etikos sargų sprendimo ir netrukus po to išstojęs trumpo komentaro žurnalistams premjeras Saulius Skvernelis susigraudino. O gal tai buvo tiesiog spindinčios akys. Net ir susigraudinimas nebūtų smerktinas, nes premjeras pagaliau sulaukė su jo keliuku susijusios istorijos atomazgos ir štai baigsis prieš jį pusmetį vykdyta, kaip sako S. Skvernelis, šmeižto kampanija.

Nuo rugsėjo atleidžiamas Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sako esąs nemėgstamas dabartinės Susisiekimo ministerijos vadovybės. Be to, jis įtaria, kad kelių tiesimo įmonės galėjo neteisėtai siekti nušalinti jį iš posto.

Premjerui Sauliui Skverneliui Seime teko atlaikyti aštrius opozicijos klausimus, susijusius su korupcijos skandalo epicentre atsidūrusiu verslininku Valdu Sutkumi. Opozicija svarstė, kodėl Vyriausybės vadovas užsimerkė prieš puolimą, nukreiptą į Roką Masiulį. S. Skvernelis tikino, kad nebuvo įsitraukęs į puolimo prieš susisiekimo ministrą kampaniją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra šią savaitę sulaikė žinomus verslo organizacijų vadovus, verslininkus, daug jų apklausė, lankėsi Seime ir daugelyje įmonių. Įtariama, kad už kyšį buvo „perkami“ įstatymai. Andrius Romanovskis yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie savo kailiu patyrė, ką reiškia toks skandalas ir areštinės belangė. 2012 m. pavasarį daugeliui partijų jau galvojant apie Seimo rinkimus, Lietuvą supurtė politinis skandalas.

Teismas atmetė prokurorų prašymą suimti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų. Anot prokuroro, Sutkus kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu taip pat kelių tiesimo bendrovių užsakymu skleidęs kompromituojančių informaciją apie tuometinį ministrą Roką Masiulį. Į laisvę paleistas Sutkus bet kokius kaltinimus atmeta, tačiau pripažįsta, kad STT pareigūnai jo namuose pinigų rado, tačiau esą mažesnė suma nei 400-tai tūkstančių.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad dar prieš metus Vyriausybė priėmė sprendimą „neturėti jokio kontakto“ su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Tiesa, premjeras teigia anksčiau su V. Sutkumi bendravęs ir jokio spaudimo nepatyręs, tačiau pripažino, kad spaudimą jautė atskiros ministerijos. S. Skvernelis Vyriausybėje trečiadienį išsakė savo požiūrį į galimos korupcijos bylą, kurioje buvo sulaikyti V. Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Trečiadienį teismas neleido suimti Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus. Generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl pirmadienį sulaikyto Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus suėmimo.  Kaip BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė, teisme yra gautas prokuratūros prašymas V. Sutkui skirti suėmimą, posėdis vyko trečiadienį 14 valandą.

Generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl pirmadienį sulaikyto Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus suėmimo.  Kaip BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė, teisme yra gautas prokuratūros prašymas V. Sutkui skirti suėmimą, tačiau posėdžio laikas dar nėra paskirtas.

Korupcijos byloje antradienį sulaikytam Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, po apklausos jis antradienį paleistas į laisvę, informavo gynėjas. „Jis namie. Vakar vakare paleistas po apklausos“, – BNS trečiadienį sakė jo advokatas Aidas Mažeika. Jo teigimu, M. Zalatoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, įtariamojo namuose antradienį atlikta krata.

Lietuvoje – dar vienas didelis galimos korupcijos skandalas. Sulaikyti Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius ir dar keturi verslininkai, STT pareigūnai nuo ryto visoje Lietuvoje atliko per septyniasdešimt kratų. Įtariama, kad už oficialų ir teisėtą šių lobistų poveikį Seimui, kai politikai svarstė bankų apmokestinimo įstatymus buvo neteisėtai slapčia atsilyginta.

Sulaikyti įtakingi verslo organizacijų atstovai galimai norėjo paveikti Seimo ir Vyriausybės koridoriuose priimamus sprendimus. Ministerijų atstovai tikina, kad korupcija įtariami asmenys rengiant svarbius įstatymo projektus nedalyvavo. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys.

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

Viena įtakingiausių šalies verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kol kas neketina imtis veiksmų dėl sulaikyto jos viceprezidento, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus. Teisėsauga informavo, kad M. Zalatorius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Valdu Sutkumi ir dar keturiais asmenimis buvo sulaikyti antradienį dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūrai.

Lobizmo taisyklės ir ribos tarp teisėtos bei neteisėtos lobistinės veiklos Lietuvoje yra neaiškios ir kartais nelogiškos, sako asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė. Taip Rūta Skyrienė, komentuodama Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą įtarus neteisėtu poveikiu teisėkūrai sakė, kad tai turės neigiamos įtakos verslo ir lobistinėms organizacijoms.

Įtarimai dėl įtakingų verslo pasaulio ryklių Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir kitų neteisėtų veikų užtraukė šešėlį ir ant Seimo darbo. Teisėsauga mano, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį Seimo nariams. Tačiau už ekonominius ir finansinius klausimus atsakingų Seimo komitetų nariai purtosi ryšių su V. Sutkumi ar M. Zalatoriumi.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo ir kitų nusikalstamų veikų teisėsauga antradienį ryte sulaikė šešis asmenis: tarp jų – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei dar keturis privačius asmenis. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių.

Vyriausybė kitą savaitę ruošiasi skelbti preliminarų keturių dalių planą, kuriame numatoma, kaip palaipsniui gali būti švelninami karantino ribojimai. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina visuomenę netikėti internete plintančiu esą Vyriausybės planu, kaip bus švelninamas karantinas. „Dėl to, kas yra dalinamasi viešojoje erdvėje, kviesčiau nesusigundyti ta medžiaga ir neužkibti ant kabliuko. Tai yra viso labo preliminarūs siūlymai, kaip galėtų būti.

Karantinui tęsiantis jau ketvirtą savaitę, verslininkai ir Vyriausybė ima vis garsiau kalbėti apie galimybę švelninti karantiną bent jau verslui, kuris šiuo metu visiškai negali veikti. Kol verslininkai optimistiškai vertina kalbas apie švelnesnį karantiną ir skaičiuoja, kas galėtų atverti savo duris klientams, medikai įspėja, kad švelnesnis arba visai sustabdytas karantinas gali reikšti antrąją viruso bangą.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Lietuvos verslas kol kas išvengė didelių problemų dėl visame pasaulyje plintančio koronaviruso, tačiau prašytų valstybės pagalbos, įskaitant mokesčių atidėjimą ar valstybės garantijas, jeigu padėtis pablogėtų.  BNS paklausė verslo asociacijų vadovų, kokios pagalbos jie tikėtųsi, jei dėl koronaviruso verslas labiau nukentėtų.

Oficiali statistika rodo, kad pastaruosius kelerius metus bedarbių skaičius mažėjo, tačiau pernai vėl pradėjo augti. Taip pat pastebima, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jų gali dar padaugėti, nes naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus. Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Lietuvos verslo ir bankų asociacijoms raginat Seimo narius neskubėti su kitų metų biudžetu priimti bankų turto mokesčio, valdantieji aiškina, kad jis reikalingas – jo pajamos būtų naudojamos didinti pensijas.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad dabar nėra priežasčių skubiai ir neįvertinus galimų pasekmių apmokestinti bankus.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.

Valstybinė įmonė „Regitra“ planavo padalinio statybas Šiauliuose, išleido 70 tūkst. eurų pasirengiamiesiems darbams, o vėliau persigalvojo ir nusprendė, kad statybų nevykdys, rašo portalas 15min.lt. „Regitra“ teigia planų atsisakiusi dėl pasikeitusios įmonės ir valstybės politikos – esą buvo paskaičiuota, kad nuomotis patalpas atsieis pigiau. Paskelbus patalpų nuomos konkursą nuo kitų metų pradžios „Regitros“ Šiaulių filialas persikels į nuomojamas patalpas Serbentų gatvėje.

Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos. Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.

Lietuvoje daugėja žmonių, vartojančių alkoholį mažais kiekiais ir tam tikromis progomis, išgeriamo alkoholio kiekiai mažėja. Nors legalaus alkoholio pardavimai Lietuvoje pernai smuko, tačiau alkoholio įsigijimas užsienio valstybėse padidėjo beveik triskart.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Pavasaris gausybei šalies abiturientų yra laikas, kai tenka rinktis būsimą profesiją. Juk klaida, padaryta dabar, gali reikšti keletą galbūt veltui prarastų metų ir varganas galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau pasirinkimas ir vėl nebus lengvas, nes švietimo institucijos neįsiklauso, ko reikia būsimiems darbdaviams, ir neduoda atitinkamų signalų jaunimui.

Net 31 šalies savivaldybių paskelbus gripo epidemiją, didėjantys šios infekcijos mastai kelia rimtą galvos skausmą ne tik medikams, bet ir darbdaviams. 200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skaičiuoja, kad vidutinius atlyginimus mokančiai 100 darbuotojų bendrovė, dėl gripo iškritus 5 proc. dirbančiųjų, papildomai turi išleisti apie 600-800 eurų. „Šalyje įsisiautus kvėpavimo ligų infekcijai, sunkiau kvėpuoti tapo ir verslui.

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl „Lietuvos geležinkelių“ ketinimų kurti savo maisto parduotuvėlių tinklą stotyse, įmonė nutraukė anksčiau skelbtus prekės ženklo kūrėjų, parduotuvių interjero dizaino ir patalpų remonto projektų konkursus. Jau anksčiau bendrovė skelbė nusprendusi ieškoti privačių partnerių. Viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad šios „paslaugos tapo nereikalingos“. Sausį bendrovė paskelbė 30 tūkst.

Norite daugiau atostogų – meskite rūkyti. Tokį pasiūlymą savo darbuotojams sugalvojo viena sostinės įmonė. Verslininkai paskaičiavo, kad per metus darbuotojai daugiau nei mėnesį praleidžia traukdami cigaretes. Dėl to nuspręsta padaryti visiems naudingus mainus: darbuotojas meta rūkyti, o vadovas jam dovanoja laisvadienį. Lietuvoje dirbantis pardavimų vadybininkas ispanas Alberto rūkė 4-erius metus. Tačiau žalingas įprotis – jau praeitis.

Dauguma prekybos tinklų jau patvirtino per Kalėdas ir Naujuosius metus nedirbsiantys arba dirbsiantys trumpiau. Tačiau parlamentarai mano, kad toks prekybininkų gestas negalėtų būti laikomas kompromisu norimam įteisinti draudimui dirbti per valstybines šventes ir paskutiniais mėnesio sekmadieniais. Jau keturi prekybos tinklai pranešė nedirbsiantys per gražiausias metų šventes. „Norfa“ ir „Lidl“ nedirbs pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis savo „Facebook“ paskyroje prabilo apie iš verslo esą sulauktus grasinimus dėl vieno savo patarėjų veiklos. Ministras rašo, jog trečiadienį Seime pasibaigus Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiui, kur diskutuota apie situaciją Lietuvos transporto infrastruktūros sektoriuje, „vienas įtakingas Lietuvos verslo konfederacijos atstovas per ministro komandos narį perdavė grasinimus Susisiekimo ministerijos vindikacijos pareigūnui, ministro patarėjui“. „Esą, jei patarėj...

Šalies keliams turi būti skiriama daugiau lėšų, kad jų būklė neblogėtų, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Seimo Ekonomikos komitetui trečiadienį jis pristatys situaciją Lietuvos transporto sektoriuje.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Lietuvos darbo biržai persitvarkant į Užimtumo tarnybą, imamasi ir naujų projektų. Vienas tokių – jau darbą turinčių žmonių perkvalifikavimas kitam darbui. Tačiau pačių darbdavių atstovai piktinasi, kad niekas su jais apie tokį projektą nė nesitarė. Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Neįgaliųjų įdarbinimo klausimu Lietuvos verslininkai pasidalinę į dvi stovyklas. Nors 43 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimant į darbą darbuotojus, dar antra tiek abejoja, kad tokį variantą rinktųsi bei svarstytų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) narių apklausos duomenys rodo, kad 14 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Tuo tarpu 29 proc.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus. Būtent darbo jėgos trūkumas yra ta problema, kurios kol kas išspręsti nepavyksta.

Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje. Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst.

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.