„Premjere, praeitų metų rudenį jūsų koalicijos kolega iš Lenkų rinkimų akcijos registravo keistą įstatymą, tuo metu pavadintą Bankų aktyvų/pasyvų įstatymu. Pirmasis buvo atšauktas, vėliau registruotas naujas – Viršpelnio įstatymas. Premjere, gal galėtumėte atsiminti aplinkybes, kuriomis pirmasis įstatymas buvo patrauktas ir atsirado naujasis, vėliau įrašytas biudžetą“, – klausė opozicijos lyderis, konservatorius Gabrielius Landsbergis.
S. Skvernelis teigė, kad šio klausimo reikėtų klausti tų įstatymų iniciatorių. G. Landsbergis pažymėjo, kad bankų aktyvus apmokestinantis įstatymas buvo įrašytas į šalies biudžeto projektą, vėliau išbrauktas, dėl to biudžete, konservatoriaus skaičiavimais, atsirado 50 mln. eurų skylė.
„Reiškia, įstatymas buvo derintas su Finansų ministerija, derintas su Vyriausybe. <...> Gal jūsų atmintis atsišviežins ateityje.“, – kalbėjo G. Landsbergis.
G. Landsbergis Vyriausybės vadovo taip pat klausė dėl buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio.
„Praėjusiais metais pertvarkant Vyriausybę išsakėt priekaištų susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, kad jis nesusitvarko su kelių priežiūra. Kiek anksčiau jūs sakėte, kad tai vienas geresnių ministrų. <...> Sakykite, tame tarpe, tarp jūsų nuomonės pasikeitimų, ar jūs bendravote su ponu Sutkumi?“ – klausė konservatorių lyderis.
„Mielas kolega, matau, kad darote pažangą ir galėtumėte pradėti nuo kokio tyrėjo-stažuotojo vienoj ar kitoj tarnyboje. Gal taip ateityje taip ir bus“, – juokavo premjeras.
S. Skvernelis tikino, kad su V. Sutkumi betarpiškai nebendravo su jau keletą metų. Kalbėdamas apie savo pasikeitusią nuomonę apie R. Masiulio darbą, premjeras pažymėjo, kad visi ministrai stengiasi dirbti kuo geriau, tačiau rezultatai parodo, kad jiems sekėsi įvairiai.
„Vakar oficialiai paaiškėjo, kad neskaidraus verslo ir neskaidrių lobistų buvo diskredituojamas Rokas Masiulis“, – Seimo salėje kalbėjo konservatorė Aistė Gedvilienė.
Pasak jos, į kritikos kampaniją, nukreiptą prieš R. Masiulį, įsitraukė ir valdančiųjų atstovai.
„Puikiai pamename, kad į šią Roko Masiulio diskreditavimo kampaniją aktyviausiai įsitraukė jūsų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis“, – sakė A. Gedvilienė.
Jos teigimu, V. Sutkus su buvusiu Klaipėdos uosto vadovu ir valstiečių kandidatu į uostamiesčio merus Arvydu Vaitkumi organizavo spaudos konferencijas, kurios buvo skirtos kritikuoti R. Masiulį.
„Ar visas šitas, kaip paaiškėjo, kriminalinis puolimas prieš jūsų Vyriausybės narį buvo daromas su jūsų žinia ar jums tiesiogiai tyliai toleruojant?“ – klausė A. Gedvilienė.
„Jūs, miela kolega, sugebat atlikti visas funkcijas, nuo prokuroro iki teisėjo“, – ironizavo premjeras.
S. Skvernelio teigimu, opozicijos atstovė įtarimus jau priėmė kaip neginčijamus faktus. Premjeras patikino, kad nedalyvavo jokiuose procesuose, kurie buvo nukreipti prieš jo vadovaujamos Vyriausybės ministrus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.
Taip pat manoma, kad jis už atlygį tikslingai teikė tendencingą neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Kaip įtariama, V. Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį, tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. STT teigimu, tokiu būdu buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš susisiekimo ministro pareigų.
Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.
Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.
STT šių bendrovių neįvardija, tačiau teisėsauga BNS anksčiau patvirtino, jog šioje byloje sulaikyti „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa bei „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Taip pat įtariama, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Lietuvos verslo konfederacijos projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.
Antradienį STT pareigūnai pareiškė įtarimus šešiems asmenims: be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus, jie pareikšti dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.
