valdas sutkus

Šiandien iškili diena kiekvienam lietuviui – minima Vasario 16–oji žymi atkurtos Lietuvos šimtmetį. Per visą gyvavimo laikotarpį Lietuva išgyveno ir nuopuolius, ir kilimus, tačiau pripažįstama viena – šiandien esame pasiekę tikrai daug, tad džiaugtis būtina. Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.

Lietuvos verslininkai vėl traukia argumentus prieš alkoholio ribojimus. Anot jų tyrimo, Lietuvoje daugiausiai svaigiųjų gėrimų išgeria ne paprasti nuo draudimų kenčiantys žmonės, o pigų vyną ar „bambalinį“ alų kasdien lakantys alkoholikai, kuriuos valdžia esą visiškai užmiršo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tokius pareiškimus vadina veidmainyste.

Lietuvos verslo konfederacija skelbia, kad Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus Universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus ir tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Sveikatos apsaugos ministerija su vaistinėmis ir Verslo konfederacija pasirašė susitarimą, kad mažinant mokesčius vaistams jų kainos vaistinėse bus perskaičiuojamos sąžiningai. Be to, vaistinės įsipareigojo suaktyvinti pigiausių vaistų pardavimus ir per metus jų parduoti dvigubai daugiau nei dabar.

Paradoksalu: gyventojų populiacijai traukiantis, įmonių skaičius Lietuvoje auga. Kita vertus, didžioji dalis naujai kuriamų verslų „nusėda“ didmiesčiuose bei kurortuose. Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas.

Vyriausybė užsimojo naikinti darbo biržas. O vietoje jų steigti naują Užimtumo tarnybą. Tačiau verslas reikalauja ne iškabos pakeitimo, bet realios pagalbos darbdaviams susirasti trūkstamų darbuotojų. Darbo biržą verslininkai kaltina dešimčių milijonų eurų švaistymu beprasmiams projektams. Pabandykite vieną rytą atsikėlę susirašyti viską, ką jūs planuojate. Kad ir rytoj. Laisva diena, bet jūs tikrai turite daug dalykų, kuriuos reikia padaryti. Tai Vilniaus darbo birža.

Neretai palyginant lietuvišką pensiją su kitų šalių pabrėžiamas vienas iš skirtumų – darbdavių indėlis. Patys darbdavių atstovai teigia, kad noro prisidėti prie darbuotojų pensijos nestinga, tačiau palankių sąlygų maža. Bankų analitikai ne kartą konferencijų metu teigė, kad Lietuvoje vis dar trūksta darbdavių įsitraukimo kaupiant didesnę pensiją darbuotojui. Tiesa, jie taipogi mano, kad valdžia galėtų prisidėti prie darbdavių motyvavimo. Pagal SEB atliktą apklausą, 88 proc.

Šiandien veikianti profesinio ugdymo sistema turi keistis. LR prezidentės iniciatyva reformuoti profesinį mokymą leidžia tikėtis, jog situacija keisis. Akivaizdu, kad profesinio mokymo srityje pasikeitimai privalo apimti ne vien mokymo centrų ir įstaigų skaičiaus mažinimą, bet ir jų veiklos optimizavimą, garantuojantį, kad absolventai pasieks darbo rinką turėdami moderniausias, praktikoje iš karto pritaikomas ir rinkoje reikalingas žinias.

Kasmet vis daugiau populiarumo sulaukiančios socialinės iniciatyvos „Aš myliu savo įmonę“ organizatoriai paraiškų dalyvauti šiame konkurse laukia iki lapkričio 3 d. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), kuri yra pagrindinė šios iniciatyvos organizatorė, prezidentas Valdas Sutkus sako, kad sprendimas pratęsti paraiškų priėmimo laiką buvo priimtas tam, kad kuo daugiau darbuotojų turėtų galimybę išreikšti šilčiausius jausmus savo įmonėms bei sudalyvauti konkurse.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, kodėl iš šios įmonės patys atėmė galimybę konkuruoti perspektyvioje srityje ir atidavė kitai valstybinei institucijai. Dabar priimtina tampa tik Registrų centro elektroninių sąskaitų sistema, į kurią nuo liepos varu varomas viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis verslas.

Minimalios algos kėlimo klausimas gvildenamas jau visus metus. Profesinės sąjungos MMA nori didinti, darbdaviai ragina viską apmąstyti. Vyriausybė linkusi nuo kitų metų algą didinti. Tačiau pagrindinis galvose besisukantis klausimas – kiek? Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 380 Eur. Premjeras Saulius Skvernelis pasisakė, kad neabejoja, jog nuo 2018 metų sausio, minimali alga gali didėti. Kiek – paliekama nuspręsti Trišalės derybų metu.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Švietimo reforma – neišvengiama. Apie tai kalba ir prezidentė, ir Seimo nariai, ir verslo atstovai. Tačiau kokia ji turėtų būti? Tiek verslininkai, tiek mokslo atstovai pripažįsta, jog itin svarbu sumažinti universitetų skaičių. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Parlamentarams antradienį bus pristatomos nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisos, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Verslas siekia dėl atlyginimų su valdžia prie derybų stalo sėsti, jau įsigaliojus kodeksui, tuo metu profsąjungos norėtų, kad jis pradėtų galioti dar po pusmečio, o visos pataisos, susijusios su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, būtų apsvarstytos Trišalėje taryboje ir priimtos vienu metu.

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas apklausos būdu tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc.

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais. Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Darbdaviai kasmet 5 proc. žmonėms turi kelti atlyginimus, antraip negaus liberalaus Darbo kodekso. Tokias sąlygas verslininkams kelia valdantieji. Darbdaviai sunerimo, kad kodeksas gali būti vėl atidėtas. Profsąjungos atidėjimui pritaria teigdamos, kad derybos buvo nesąžiningos. Prie sostinės Balio Dvariono muzikos mokyklos kelininkai keičia seną tarybinį sutrupėjusį grindinį nauju. Darbdaviai tikisi, kad jau liepą toks pat likimas ištiks ir dar sovietmetį menantį tebegaliojantį Darbo kodeksą.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Iki Seimo pavasario sesijos pradžios Trišalei tarybai beliko du oficialūs susitikai, o dauguma darbuotojams aktualių klausimų – vis nukeliami. Kai kurie jau nebeslepia, kad susitarti dėl visų klausimų nepavyks, o kiti įvardija, kas kalti dėl atidėliojimo. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną. Būtent iki tada Trišalei tarybai yra nurodyta susitarti dėl diskusijas sukėlusių punktų ir prezidentės vetuotų. Tarp jų itin darbuotojams aktualus – atostogų trukmė.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis su darbdaviais aptarė galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų valstybės ir verslo įsipareigojimai susiję su naujuoju Darbo kodeksu ir visu socialiniu modeliu. Valdžia pažadėtų liberalizuoti darbo rinką, o darbdaviai įsipareigotų didinti darbuotojų atlyginimus. „Mes norime susitarimą padaryti, kad darbdaviai įsipareigotų algų kėlimą. Manome, kad mums pavyks pasirašyti ar nacionalinį susitarimą, ar kitokia forma.

Darbuotojai, dalyvaujantys projekte „Aš myliu savo įmonę”, pergalės siekė įvairiai: atskleidė ne tik kasdienybę, kurioje netrūksta humoro ir šypsenų, bet ir pasiryžo atlikti šuolį parašiutu. Beveik 5 mėnesius trukęs konkursas pasiekė finalą – paaiškėjo mylimiausios 2016 metų įmonės. Viešo balsavimo ir ekspertų komisijos sprendimu, šių metų projekto nugalėtojais savo kategorijose tapo „Vaiduokliai“, „Makalius“, „Ruptela“, „Vilniaus Duona“, „Lidl Lietuva“ ir LR Valstybės kontrolė.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Lietuvos verslo konfederacijos inicijuotuose Nacionaliniuose verslo apdovanojimuose „Metų paslauga 2016“ triumfavo 11-ka Lietuvos įmonių. Susirinkę verslo ekspertai renginyje vieningai akcentavo informacinių technologijų svarbą bei tai, kad ateityje vis daugiau darbų atliks robotų. Finansų ministrė Rasa Budbergytė, taip pat dalyvavusi apdovanojimuose, nurodė, kad darbo dieną reikėtų trumpinti nuo 8 iki 6 val.

Nacionalinių verslo apdovanojimų „Metų paslauga“ atrankoje dalyvauja beveik pusšimtis inovatyvias paslaugas teikiančių Lietuvos įmonių. Vertinimo komisijos pirmininkas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus joms brėžią bendrą vardiklį – informacinės technologijos ir mokslu pagrįstos inovacijos. „Tai dar kartą įrodo, kad technologinis progresas yra įgavęs neregėtą pagreitį, o lietuviški verslai taip pat nesnaudžia.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Kovai su nedarbu skirta daugiau nei 180 milijonų eurų. Už šiuos pinigus bus bandoma bedarbius išmokyti naujo amato. Verslininkai šį planą vertina skeptiškai, mat žmonės mokosi ne tų specialybių, kurių darbdaviams reikia. Iš Rokiškio kilusi Lolita į sostinę atvyko išmokti naujo amato. Sporto klube trenere dirbusi moteris nusprendė atverti naują gyvenimo puslapį ir dabar pluša Vilniaus mokymo centre.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Siekiant pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, Seime atsidūrė projektas, skatinantis ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, jo vartojimą festivalių metu, bet ir nustatyti naują mažčiaus cenzą, kuomet jaunuolis gali įsidarbinti ir pardavinėti alkoholį. Verslininkai griebiasi už galvų: sezoniniams darbams darbuotojų trūksta, o pakėlus amžiaus limitą potencialių darbuotojų dar labiau sumažės.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Apie metus laiko Darbo kodeksą ruošė socialinių mokslininkų būrys, tačiau vos projektui pasiekus Seimą prasidėjo pakeitimai. Vieni įvyko dar svarstant Socialinių reikalų ir darbo komitete, kiti – Seime. „Patekus į Seimą ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą viskas susijaukė. Tas pataisas bandoma priimti kažkokiu konvejerio būdu ir lieka neišspręsti fundamentalūs dalykai apibrėžiantys darbo santykių lankstumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą laimėjusi laikinoji jos vadovė Rūta Pentiokinaitė teigia, kad jos prioritetas yra veiklos tęstinumas. Anot jos, kol kas didelių pokyčių agentūroje neplanuojama. „Pirmiausi, skubiausi ir pagrindiniai darbai - įstaigos veiklos tęstinumas. Aš tai matau kaip prioritetą, nes atėjus visiškai naujam žmogui iš išorės gal ir būtų sudėtingiau iš karto įsigilinti ir nenutrūkstamai užtikrinti tęstinumą“, - BNS sakė R.Pentiokinaitė.

Naujasis Darbo kodeksas, ilgai nagrinėtas, keistas ir tobulintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete gerokai pasikeitė nuo pirminės savo versijos, rengto mokslininkų grupės. Dalis verslininkų ir Kodekso rengėjų atvirai piktinasi, kad siūlomas Kodekso variantas tampa nepalankiu nei darbdaviui, nei darbuotojui, tačiau profsąjungų atstovai ir dalis Seimo komiteto narių tikina, kad verslininkai tiesiog nėra gerai įsiskaitę į įstatymą.

Mokslininkų grupės metus laiko rengtas Darbo kodekso projektas po svarstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete įgauna destruktyvų pobūdį – dabar Seimui siūloma įteisinti ir tokias normas, kurios kels grėsmę stabiliai įmonių veiklai ir neskatins kurti naujų darbo vietų. „Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iškreipė pradinę subalansuoto Darbo kodekso projekto koncepciją – pakoreguotame projekte atsirado daug nelogiškų ir net absurdiškų nuostatų.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

Lietuvoje vis dar populiariausia išlieka socialinių mokslų sritis užimdama 41 proc. ir nustumdama į šalį likusias studijų sritis. Nors tai ir liūdna žinia Lietuvos darbo rinkai – matomos jaunos ir teigiamos tendencijos. Tarp dešimties populiariausių universitetų studijų programų – trys medicinos ir dvi informacinių technologijų programos. Šis faktas džiugina ne tik Švietimo ir mokslo ministeriją, bet ir verslininkus.

 Partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Seime Petras Gražulis šeštadienį į suvažiavimą susirinkusius „darbiečius“ ragino savo lyderiu rinkti buvusį jo partijos kolegą europarlamentarą Valentiną Mazuronį. P.Gražulis prisipažino esąs asmeniškai suinteresuotas, kad V.Mazuronis taptų Darbo partijos pirmininku ir atsisakytų Europos Parlamento nario mandato. „Jei Valentinas Mazuronis bus išrinktas pirmininku, aš išvažiuosiu į Europos Parlamentą atstovauti Lietuvai“, - teigė P.Gražulis.

Ketvirtadienio vakarą buvo išrinktos mylimiausios Lietuvos įmonės. Antrus metus vykęs konkursas „Aš myliu savo įmonę“ pasiekė finalą: buvo apdovanotos vieningiausios, kūrybiškiausios ir entuziastingiausios darbuotojų komandos.

Koncerno „Achemos grupė“ įmonės yra strategiškai svarbios tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos šalių regionui, jos kuria vertę akcininkams, darbuotojams, klientams ir visai visuomenei, todėl bet kokie specialūs bandymai trukdyti efektyviam koncerno vadovybės darbui, sprendimams dėl verslo plėtros, investicijų ir kitų projektų negali būti pateisinami.

Atrinkti Ūkio ministerijos skelbto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų konkurso laimėtojai, kurių mokslinių darbų temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu. Apdovanojimus šių darbų studentams įteiks ūkio ministras Evaldas Gustas per susitikimą su laimėjusių darbų autoriais ir jų vadovais.