Tarp dešimties populiariausių universitetų studijų programų – trys medicinos ir dvi informacinių technologijų programos. Šis faktas džiugina ne tik Švietimo ir mokslo ministeriją, bet ir verslininkus.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė vis sparčiau populiarėjančias informacinių technologijų pakraipos programas vertina teigiamai ir tikina, kad siekiant didinti stojančiųjų į šias sritis skaičių, ministerija kasmet didina ir finansavimą joms. O kadangi Lietuvoje matomas didelis informacinių technologijų specialistų stygius, ministerija šiais metais nustatė ir atskirą finansavimo grupę, kurioje varžėsi asmenys, pretenduojantys studijuoti informacinių technologijų specialybėse.
„Abiturientai po truputį, bet pradeda vis protingiau rinktis specialybes, pradeda orientuotis į rinkos situaciją. Tai ypatingai atspindi informacinių technologijų studijų programų populiarėjimas. Lietuva tampa stipriu Europoje informacinių technologijų centru. Tad džiugu, kad ši informacija pasiekia ir abiturientus, ir, panašu, kad padeda jiems formuoti apsisprendimą dėl studijų ir kartu – dėl jų karjeros ateities“, - teigė ministrė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, tikino, kad šios tendencijos yra logiškos ir normalios nes informacinės technologijos, tai ta sritis, kuriose vyksta didelė verslo plėtra ir kurioje yra didelis poreikis naujiems darbuotojams.
„Tai labai džiugu, nes tai yra aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslo sektorius ir smagu, kad jis vystosi. O sveikatos apsauga irgi susiduria su medicinos darbuotojų stygiumi, tai čia ir medikų emigracija, išvažiavimas į kitas šalis – tai tas yra logiška, medikų reikia“, - įrodinėjo V. Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas mano, kad ypač jauniems žmonėms neturintiems didelės patirties reikia tam tikrų gairių, kurios padėtų pasirinkti specialybes.
„Viešai yra paskelbta jau ko nereikia ir kas yra didžiausi bedarbiai. Tai teisininkai yra vieni iš didžiausių bedarbių. Tačiau prie eilę metų iš tiesų buvo teisininkų stoka ir ypač po nepriklausomybės atkūrimo, kai atsirado laisva rinka. Tai buvo poreikis ir specialybė buvo aktuali, tačiau dabar jau turime tokią perprodukciją ir jie jau nebeturi darbo“, - pasakojo pašnekovas.
V. Sutkus priduria, kad renkantis specialybė reikia daugiau pragmatizmo, nes Lietuvoje vyrauja idealizmas, kad reikia studijuoti tai kas patinka neatsižvelgiant į rinkos poreikį.
Valstybiniu mastu šiuo metu yra diegiamos sistemos, kurios padės aiškiau planuoti darbo rinkos poreikius. Šiuo metu jau yra sukurtas stebėsenos įrankis, kuris padės nustatyti darbo rinkos poreikių analizę 2018 metams.
Švietimo ir mokslo ministerija užsiima absolventų karjeros stebėsena – stebima, kaip absolventams sekasi įsidarbinti, įsitvirtinti darbo rinkoje, kokia atlyginimų dinamika, kaip klostosi jų karjera per 5 metus. Kiekvienais metais studentų priėmimo rodikliai derinami su kitomis ministerijomis ir atsižvelgiama į jų pateiktą informaciją.
