Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas apklausos būdu tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc. šalyje suvartojamo alkoholio.
„Mes kaip verslo organizacija mąstome, kad kiekvienos priemonės turi būti apgalvotos ir pasvertos. Tam reikalingi tyrimai, situacijos analizė, pamąstymai, kaip vienos ar kitos priemonės galėtų paveikti reguliuojamą objektą.
Mes siekiame identifikuoti alkoholizmo problemas Lietuvoje ir padėti rasti priemones, kiekviena problema daugiasluoksnė, daugialypė tai mums svarbiausia apčiuopti problemos esmę ir pabandyti paprognozuoti priemones, kaip tai galima spręsti. Dėl to pabandėme įpročius išanalizuoti: kaip alkoholį vartoja miestas, kaimas, pagal gyvenimo būdą ir panašius dalykus.
Šitas tyrimas tikrai nebus paskutinis. Po įstatymų pakeitimo projektų, kurie turėtų pavasario sesijos metu būti priimti dėl alkoholio prekiavimo, praėjus kuriam laikui, vėl tyrimą pakartosime ir pažiūrėsime pagal socialines grupes, vietoves, koks poveikis visgi buvo“, – kalbėjo LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Identifikavo socialines grupes
Mokslininkai išskyrė keturias grupes: girtaujančiųjų, kartais vartojančiųjų, proginėmis šventėmis išgeriančių ir iš vis negeriančių.
Pasak konfederacijos vadovo, tarptautinių organizacijų duomenys dažnai skelbdavo apie didžiulį problemos mastą, tačiau neidentifikavo konkrečių probleminių taškų.
Apklausos imtis 1113, iš tų apklaustųjų tą apklausos savaitę gėrė 57 proc. Tarp tų visų geriančių, tie kurie vartoja, 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2–4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2–3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.
Anot mokslininkės VU doc. dr. Vitos Karpuškienės, Lietuvoje dominuoja tie, gyventojai, kurie išgeria tik progomis. „Turime didelę grupę žmonių, kurie normaliai ir saikingai vartoja. Yra daug žinančių, kaip nerizikingai vartoti tiesiog yra tam tikra grupė kuri užkelia tą rodiklį“, – sakė ji.
Tyrėja patvirtino tai, kas seniai žinoma, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas.
„Pagal gėrimų rūšis matome, kad didmiestis geria vyną, ne stiprųjį alų. Paėmus ne didmiestį matome, kad geria viską: ir vyną, ir alų, ir degtinę. O kaimuose geriamas stiprus alus ir spirituotas vynas. Matome, kad tie pigūs gėrimai – alus ir vynas plastikinėje taroje – daugiausia kaimo vartojimo produktas.
Jei pažvelgus į girtaujančių asmenų grupę tai proporciškai kaime girtaujančių asmenų yra 8,5 proc., o miestuose – 4,6 proc., didmiesčiuose 4,2 proc. Tai ta girtavimo problema susijusi su kaimo gyventojai. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu“, – teigė ji.
„Kita problema – proginiai gėrovai. Nes jie tuomet išgeria daug daugiau per tą vieną progą. Tad reikėtų stabdyti, kad vietoje 6 vnt. išgertų kokius 4 vnt. Gal tas laiko paankstinimas alkoholio pardavimo ir nėra blogai, bet būtų geriau koncentruotis į mūsų problemines grupes“, – prideda ji.
Girtaujančiųjų grupė – kas jie?
Pasak mokslininkės Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentė Aušrytės Rastenienės, apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose. Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, kai tuo tarpu 85 proc. geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo.
Daugiausia tai vyrai, pagal išsilavinimą dažniausiai profesinio – 12,90 proc. 31 proc. tų girtaujančiųjų yra bedarbiai. Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės. Jei jie suvokia tą problemą ir atkrentai tai – didžiulė problema. Tada reikia daugiau pastangų skirti“, – svarstė VU EF doc. Aušrytė Rastenienė.
Tyrimo metu apklausiami buvo vaikai, ar jų tėvai dažnai išgeria. Neryškiai, bet auga skaičius tų žmonių, kurie nevartoja alkoholio. Tačiau jei šeimoje yra girtaujančių, dažniausiai nurodyta, kad tada abu tėvai girtauja.
„Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį, vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Tačiau apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje kol kas niekas nekalba“, – sakė tyrimo bendraautorė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentė Aušrytė Rastenienė.
V. Sutkaus teigimu, tyrimas parodo girtavimo esmę ir, kur tas alkoholis telkiasi ir kokiais pavidalais.
„Tai apibendrinant galima džiaugtis, kad jaunimas geria nedaug – apie 2 proc. jaunimas iki 30 metų nuo visų geriančiųjų. Daugiau geria vidurinė karta, kaime. Nemaža dalis bedarbiai. Iš dyko buvimo imasi taurelės ar bokalo. Jie geria nekokybiškus gėrimus.
Mums dabar labiausiai reikia pasirūpinti šitais žmonėmis, kad tai neplistų, kad jų girtavimas nesukeltų kraštutinių priemonių – smurto šeimoje. Jiems turi būti prieinamas gydymas nuo alkoholizmo, reabilitacijos susijusios su tuo gydymu. Tyrimas parodė, kad tai neatitinka tos pozicijos, kurios laikosi valdančioji dauguma, kur priemonės didžiąja dalimi nukreiptos į bendrą antialkoholinę politiką.
Reklamos draudimas, kaži ar padės tiems žmonėms, kurie ir išgeria didįjį alkoholio kiekį. Turi būti planas, kaip tuos žmones traukti iš alkoholizmo liūno“, - apibendrino jis.
Visgi, daugiau konkretesnių priemonių nepasiūloma. Mokslininkės pabrėžia, kad šio tyrimo esmė kol kas ne priemones pasiūlyti, o sukurti stebėjimo mechanizmą ir tęsti šį tyrimą stebint, kaip vieni ar kiti valdžios priimti sprendimai paveikia šiuos duomenis.
Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausti 1113 15–70 m. amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.
Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Praeitą savaitę Vyriausybė pritarė Seime svarstomoms pataisoms, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti.
Vyriausybės išvadoje keliems Seime svarstomiems įstatymų paketams pritariama iniciatyvai, kad alkoholį būtų galima pirkti tik sulaukus 20 metų (dabar jo galima įsigyti nuo 18 metų).
Ministrų kabinetas taip pat pritarė siūlymui, kad alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio būtų leidžiama prekiauti nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos (dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos visą savaitę).
Be kita ko, Vyriausybė pritarė ir visiškam alkoholio reklamos draudimui.
