Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.
Lietuvos verslo konfederacija įtaria galimus darbdavių ir darbuotojų susitarimus bei piktnaudžiavimus
„Labai didelė tikimybė, kad fondu bus piktnaudžiaujama. Darbdaviui nieko papildomai nekainuos gražiuoju išsiskirti su darbuotoju ir padaryti taip, kad jis galėtų gauti fondo išmoką. Renkantis, ar nutraukti sutartį šalių susitarimu, ar darbdavio valia, išmokant kompensaciją ir dar sudarant darbuotojui galimybę gauti papildomų pinigų iš fondo, turėtų laimėti pastarasis atvejis“, - teigiama visoms parlamentinėms frakcijoms išsiųstame Lietuvos verslo konfederacijos rašte.
Konfederacija įspėja, kad tokiu būdu fondas gali patirti rimtų finansinių problemų ir jį teks arba papildomai finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, arba apmokestinti visus darbdavius, net ir tuos, kurie sąžiningai mokės įmokas fondui ir sąžiningai išsiskirs su darbuotojais.
Pasak konfederacijos, fondas turėtų būti finansuojamas iš darbdavio įmokos „Sodrai“, o išeitines išmokas mokėtų darbdavys.
V.Sutkus: darbdaviams - dviguba mokestinė našta
Konfederacijos vadovas Valdas Sutkus prognozuoja, kad įsteigus fondą, darbdaviams bus uždėta dviguba mokestinė našta - jie turėtų mokėti naują įmoką ir dar papildomai atseikėti mokesčius į kitą fondą, iš kurio darbuotojams išmokami atlyginimai įmonių bankroto atveju.
„Nėra tvirtų garantijų, kad fondas bus kaupiamas esamų įmokų sumažinimo dėka, tai manome, yra rizikinga, kad tas fondas taps kaip papildomas, tai dėl to mūsų įmonės sako, kad tai - rizikinga. Jeigu tas garantijas mums padeda ant stalo, tai mes kalbame toliau“, - BNS teigė V.Sutkus.
Jis neatmetė galimybės, kad fondo steigimo klausimą būtų galima svarstyti, kai pradės dirbti kitos kadencijos Seimas ir jau bus įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas.
O.Čiukšys: pramonininkai nesutinka į fondą papildomai mokėti įmokų
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys nesutinka, kad darbdaviai į fondą papildomai mokėtų įmokas. Anot jo, kuriant socialinį modelį, su profsąjungomis buvo sutarta, kad kasmet po 1 procentinį punktą mažinant darbdavių įmoką į „Sodrą“, dalis sutaupytų lėšų patektų į išmokų fondą.
„Tas fondas turėtų prasmę, jeigu ta įmoka nedidelė būtų ir buvome radę modelį, kad primokėti verslui nereikėtų - galėtų tos įmokos pirmus ar antrus metus mažėti ne 1 proc., o 0,7 proc., o tie 0,3 proc. patektų į tą fondą ir taip būtų sukaupta reikalinga suma tai sistemai pradėti funkcionuoti“, - teigė jis.
Pasak O.Čiukšio, dideles išeitines išmokas gaunančių žmonių nėra daug. „Jeigu toks fondas būtų, gal padidėtų šiek tiek, būtų paprasčiau ir darbdaviui atsiskaityti su išeinančiu žmogumi“, - teigė jis.
O.Čiukšys remia idėją išmokos dydį sieti ne su atleisto iš darbo žmogaus alga, o su vidutiniu darbo užmokesčiu.
„Tai logiška, nes tie, kurie uždirba daugiau, turi individualius susitarimus dėl išeitinių kompensacijų, tai neliečia vadovų lygmens, o tokios išmokos skirtos žemesnio ir vidutinio lygio darbuotojams, užtikrinti jų moralinį komfortą ir galimybę lankstesnę darbo rinką turėti - darbdavys neneštų pilnos finansinės naštos, kaip yra dabar. Manau, kad tai prisidėtų prieš dinamiškesnio darbo rinkoje proceso - įsidarbinimo, išėjimo iš darbo“, - BNS teigė jis.
O.Čiukšys pasisako už tai, kad išeitinės išmokos iš fondo nebūtų mokamamos, kai netekę vieno darbo, žmonės greitai susiranda kitą.
„Jeigu žmogus susiranda darbą, tai būtų kvaila 100 proc. jam mokėti - 3 ar 4 išeitines, jeigu jis iš vieno darbo išeina į kitą. Pirmiausia fondas turėtų padėti tiems, kurie turi ieškotis darbo, persikvalifikuoti, kad eilę mėnesių neprarastų pajamų. Nemanau, kad to fondo išmokos turėtų būti kaip atsidėkojimas už išdirbtus ilgus metus vienoje darbovietėje“, - teigė O.Čiukšys.
Vyriausybė yra pritarusi Ilgalaikio darbo išmokų fondo steigimui
Seimui pateiktas fondo įstatymo projektas numato, kad ilgalaikio darbo išmoką iš fondo galėtų gauti tik tie gyventojai, kurie nepertraukiamai dirbs ilgiau negu penkerius metus ir bus atleisti tik darbdavio iniciatyva. Projekte numatyta, kad fondo lėšas sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
Darbuotojai, kurie bus dirbę 5-10 metų, galės gauti vieno vidutinio darbo užmokesčio, dirbę 10-20 metų - 2 algų, o dirbę daugiau negu 20 metų - 3 atlyginimų išmoką. Išmokos būtų apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu bei „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.
Išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia 735,1 euro. Įmoką nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas.
Socialinis modelis numato, kad už dirbančius su terminuotomis sutartimis darbuotojus darbdaviai turėtų mokėti dvigubai didesnes nedarbo draudimo įmokas - 3,6 proc. darbo užmokesčio, vietoj dabartinės 1,8 proc. įmokos.
Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas - esą darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.
