Pabandykite vieną rytą atsikėlę susirašyti viską, ką jūs planuojate. Kad ir rytoj. Laisva diena, bet jūs tikrai turite daug dalykų, kuriuos reikia padaryti. Tai Vilniaus darbo birža. Lektorė pasakoja darbo nesusirandantiems jaunuoliams apie tai, kaip psichologiškai motyvuoti save dirbti. Šiems ir panašiems mokymams darbo biržos visoje Lietuvoje kasmet išleidžia apie 60 mln. eurų.
Kiek prasminga dešimtis milijonų leisti tokiems mokymams? TV3 žinių kalbintų Darbo biržos lankytojų nuomonės skirtingos. Vieni klausosi su malonumu, kiti gi skundžiasi Darbo biržoje tik gaištantys laiką.
Tuo tarpu Darbdaviai įsitikinę, kad didžioji dalis Darbo biržos veiklos – mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas.
„Dešimtys milijonų eurų, kurie skiriami Darbo biržai, kaip jie išleidžiami, kokiu būdu, kokia nauda, labai sunku atsakyti. Naudos nelabai matome“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Darbo biržą pastaruoju metu krėtė daugybė skandalų – užuot bedarbiams padėjus įsidarbinti, jiems rengti mokymai, kaip ir kur geriau emigruoti. Darbo biržų valdininkai įsipainioję neskaidriose pinigų dalybose.
Vyriausybė pripažįsta, kad skirti 22 mln. eurų kasmet vien neefektyvioms darbo biržoms išlaikyti – nepateisinama. Ministrų kabinetas nusprendė reformuoti teritorines darbo biržas ir apjungti į vieną Užimtumo tarnybą. Dešimtadaliu žadama sumažinti pareigybių, o vadovaujančių darbuotojų net per pusę – jų liktų apie šimtą.
Daugiau darbuotojų žadama pasodinti tiesiogiai padėti bedarbiams. Dėl reformos darbo biržų išlaikymas turėtų atpigti beveik 2 mln. eurų.
„Esu uždavęs klausimą, ką galime keisti pagal kintančią darbo rinkos situaciją, laukiu atsakymų. Kai turėsiu, tada pokyčius ir padarysime. Ne taip lengva struktūrinius projektus įsibėgėjusius performuoti“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Visgi pakeistas Darbo biržos pavadinimas ir sujungimas į vieną tarnybą, darbdavių nuomone, nieko nepakeis. Jie reikalauja, kad biržos darbuotojai iš tiesų stengtųsi dėl žmonių ir darbdavių.
„Darbo birža turėtų suprasti, kad jų klientai yra darbdaviai. Darbo birža reikalinga tiek, kiek atitinka darbdavių poreikius, įmonių, kuriems reikalingi specialistai“, – prideda V. Sutkus
Darbdaviai reikalauja, kad Darbo birža skubiai pasikeistų ir profesinėse mokyklose bedarbiai būtų perkvalifikuojami į šiuo metu rinkai reikalingus specialistus. Tačiau jau dabar Vyriausybėje kalbama, kad ruošiama Darbo biržos reforma gali įstrigti Seime. Esą nenorintys prarasti įtakingų, europinius ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus dalijančių postų, dabartiniai miestų padalinių vadovai gali ieškoti užtarėjų Seime.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
