Konfidencialumas ar slypintis šešėlis?
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad pirmoji priežastis dėl ko gali būti nenurodomas atlyginimas – konkurencinė aplinka. Nenorima, kad konkurentai rinkoje sužinotų, kokius atlyginimus siūlo įmonė.
Kita priežastis, kurią išskiria ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus – atlyginimas paskiriamas konkrečiam žmogui.
„Priklauso ir nuo žmogaus, kuris ateina. Tas atlyginimas gali 30–40 proc. būti didesnis, jei darbuotojas labai motyvuotas, turi savų idėjų, gali kurti vertę. Tai tada su mielu noru pasikeičia požiūris ir pasiūlymai, kuriuos aš teiksiu“, – sako D. Arlauskas.
„Dažnai atlyginimas priklauso nuo konkretaus žmogaus gebėjimų. Nekalbu apie tuos, kurie už minimumą dirba, bet jei daugiau mažiau kvalifikuotą darbą dirbi, tai atlyginimas priklauso nuo žmogaus patirties, nuo jo sugebėjimų, anksčiau pasiektų rezultatų ir panašiai. Dėl konkretaus atlyginimo lengviau apsispręsti paskaičius jo gyvenimo aprašymą arba dar geriau – su juo susitikus ir pakalbėjus“, – prideda V. Sutkus.
Trečioji priežastis, kurią išskiria V. Sutkus – konfidencialumas. Pasak jo, mūsų šalyje įprasta, kad atlyginimas yra laikomas darbdavio ir darbuotojo susitarimo konfidencialumu. Nors pastaruoju metu po truputį jau imama viešinti atlyginimus.
„Viešai skelbti apie konkretų atlyginimą galbūt būtų ir su konfidencialumu susijusios problemos, atskleidžiama informacija apie konkretų žmogų. Žinoma, skelbime nekalbama apie konkretų žmogų, bet darbdavys parašęs kažkokį konkretų skaičių jis tai priima, kaip tam tikrą įsipareigojimą: jei parašysi, tai kiekvienas žmogus atėjęs į pokalbį to atlyginimo ir tikėsis“, – tv3.lt komentuoja V. Sutkus.
Kitas dalykas, kuris iš dalies gali būti susijęs su viešai skelbiamais atlyginimais – šešėlinė veikla. Darbdavių atstovas D. Arlauskas pripažįsta, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios moka atlyginimus vokeliuose. Dėl to galima padaryti prielaidą, kad dalis įmonių, kurios skelbime nenurodo algos, pokalbio metu užsimina kad tas atlyginimas ir kitoks gali būti. Verslininkų atstovas V. Sutkus taipogi įžvelgia tokių sąsajų.
„Turbūt tai gali būti susiję su skaidrumu. Nors kai kurie darbdaviai jau skelbia tuos atlyginimus prirašydami nuo. Tada darbuotojas gali uždirbti nemažiau nei kokia nustatyta suma, bet gali ir daugiau, jei būtų pasiekti rezultatai ir pan. Tai tokių yra atvejų. Pavyzdžiui, statybos įmonė skelbia, kad priima stogdengius, o orientacinis atlyginimas yra 1000 eurų. Kai pasižiūri internete, viešoje duomenų bazėje, matai, kad įmonė moka 300 eurų. Tai čia retorinis klausimas, kur tie likę 700 eurų eina. Atsakymas turbūt pakankamai aiškus“, – paaiškina V. Sutkus.
Patys darbuotojai nori „lįsti į šešėlį“
Tiesa, kaip V. Sutkus sako, ėjimas į šešėlį – kaip tango, vienas šokti negali. Tad abi pusės – darbdavys ir darbuotojas – nutaria dalyvauti nelegaliame sandoryje.
D. Arlauskas prideda, kad žino konkrečių atvejų, kai patys darbuotojai darbo pokalbio metu užsimina, kad jam priimtiniau, jog dalis atlyginimo būtų mokama „vokelyje“.
„Tada tokiu atveju tu gali susilaikyti nuo to atlyginimo eksponavimo, o pokalbio metu pamatai, kad čia abiejų pusių interesas. Tada susitari dėl oficialios algos lygios minimaliai mėnesinei algai, o kita dalis mokama buhalteriškai neapskaitytu būdu.
Tokių atvejų labai daug, kad patys darbuotojai nori taip gauti atlyginimą. Ypač tie, kurie pašalpas dar gauna. Kartais būna ir spaudimas pačiam darbdaviui. Žinau tokių atvejų, kai paskelbia darbdavys, jog atidaro naują įmonę, reikia 30 žmonių. Atėjo apie 70 žmonių ir beveik pusė norėjo dirbti nelegaliai. O įmonė visiškai švari ir darbo profilis toks, kad negalėjo mokėti buhalteriškai neapskaityto atlyginimo. Tuomet susiduria ir su pakankamai didele problema, kaip surinkti darbuotojus“, – pasakoja D. Arlauskas.
Pasak jo, šiais laikais darbuotojas skaičiuoja, kiek netektų pašalpų, kiek jam kainuotų važinėti iš vieno rajono į kitą bei kiek laiko tai truktų ir tuomet nusprendžia, kad dėl 150 Eur didesnių pajamų neapsimoka nė dirbti.
V. Sutkaus teigimu, žmonės dažnai pamiršta, kad gaunant atlyginimą „vokelyje“, nauda tėra trumpalaikė.
„Tuo metu, kai susitariama dėl atlyginimo „vokeliuose“, abi pusės galvoja kad laimi: darbdavys sutaupo kaštus nemokėdamas mokesčių, darbuotojas gauna daugiau nei gautų legaliai. Bet kad mastai dideli tai aš pats asmeniškai nustebęs buvau. „Sodros“ direktorius informavo, kad yra apie 160 tūkst. darbuotojų, kurie negauna legalių pajamų, tokių, kad užtektų minimaliai pensijai. Tai čia gerokai nenormalu. Manau, kad gera ir sveikintina „Sodros“ iniciatyva, kad parašė tiems žmonėms laiškus, kad jei ims „juodus“ pinigus, jie negaus pensijos. Žmogus nesusimąsto apie tai, kad visą gyvenimą dirbdamas ir gaudamas nelegalų atlyginimą neužsidirba pensijai“, – teigia jis.
Kaip žinoti, kokio atlyginimo prašyti?
Ieškantiesiems darbo darbdavių įprotis nenurodyti atlyginimo gali kelti ir pyktį. Natūralu, kad tuomet kyla klausimai, kiek galima tikėtis uždirbti, kaip reikėtų derėtis.
D. Arlauskas pataria vien skelbiamais įmonių vidurkiais nepasikliauti, nes jie gali būti iškreipti. Ypač, jei įmonėje dirba nedaug žmonių. Tad jo pagrindinis patarimas – ištyrinėti, ką įmonė daro.
„Jei ateina žmogus pabuvęs užsienyje, kuris labai gerai žino rinkas ir sako, kad aš jums atversiu naujas rinkas, stipriai pakelsiu jūsų eksporto galimybes, bet aš noriu tiek ir tiek. Tada iš esmės keičia situaciją, ar žmogus mechaninį darbą atlieka arba gali labai stipriai daryti įtaką įmonės apyvartai.
Šiandien yra tokių specialybių, kur darbdaviai moka daugiau nei kokioje Vokietijoje, nes darbuotojų trūksta. Ypatingai inžinerinėse specialybėse, IT bei tiems, kurie tiek generuoja pinigus – labai geriems pardavėjams“, – teigia D. Arlauskas.
V. Sutkaus nuomone, darbuotojai nėra vakar gimę: jie keičia darbus, domisi, kaupia patirtį, pasižiūri viešai skelbiamus įmonių vidurkius dėl to gali susidaryti tam tikrą vaizdą, kiek gali uždirbti.
„Tada jau galutinis dydis yra derybų rezultatas tarp darbuotojo ir darbdavio. Tam ir gyvenimo aprašymai daromi ir darbuotojas eina į mokymus, kelia savo kvalifikaciją“, – mano V. Sutkus.
„CV–online“ Marketingo direktorė Rita Karavaitienė yra sudariusi septynių kriterijų sąrašą, pagal kurį galima susidaryti aiškesnį vaizdą, kur galima uždirbti daugiau.
Vietovė: didžiausi atlyginimai yra Vilniuje (vidurkis 970 Eur, į rankas ir su priedais), Kaune ir Klaipėdoje atlyginimų vidurkis yra 100 Eur mažesnis nei Vilniuje. Mažiausi atlyginimai yra Marijampolės bei Utenos apskrityse.
Įmonės savininkas: privataus užsienio kapitalo įmonėse galite uždirbti 15 proc. daugiau nei privataus lietuviško kapitalo įmonėse. Valstybinėse įmonėse atlyginimai vidutiniškai 25 proc. mažesni nei užsienio kapitalo įmonėse.
Kuo didesnė įmonė, tuo didesni atlyginimai. Didžiausi atlyginimai yra įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 1000 darbuotojų. Mažiausi – iki 10 darbuotojų turinčiose įmonėse. Atlyginimų skirtumas tarp šio tipo įmonių yra apie 20 proc.
Įmonės veiklos sritis yra taip pat labai reikšmingas veiksnys, kaip pvz. telekomunikacijų, nekilnojamo turto, draudimo, IT, bankų, finansų srities įmonėse atlyginimų vidurkis yra virš 1000 Eur, tuo tarpu socialinio darbo, švietimo, mokymo, kultūros ir meno sričių įmonėse galima tikėtis vidutiniškai 600 Eur dydžio atlyginimo.
Vertingiausi arba brangiausi yra 6–10 metų darbo patirtį sukaupę darbuotojai. Jų atlyginimai nuo rinkos naujokų, turinčių iki 1 metų patirties, skiriasi 30 proc.
Daugiausiai uždirba 30–40 metų amžiaus darbuotojai. Jie jau sukaupę nemažai darbo patirties, įgūdžių, dažnas yra pakilęs karjeros laiptais ir užima vidutinio–aukščiausio lygio, vadovaujančias pareigas.
Išsilavinimo svarba. Nereikėtų abejoti aukštojo išsilavinimo įtaka darbo paieškai ir atlyginimo dydžiui. Daugiausiai uždirba bakalauro arba magistro laipsnį turintys darbuotojai – virš 1000 Eur ir jų atlyginimai yra beveik 40% didesni už pradinį, vidurinį ar profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų darbo užmokestį.
