Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos
Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs. Nėra apskrities, kurioje vidutinę algą ar daugiau uždirbtų bent pusė ten dirbančiųjų.
Štai Vilniaus apskrityje tyrimo duomenimis, 64 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis tai apskričiai būdingas 1014 EUR bruto atlyginimas. Utenos apskrityje 61 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 758 EUR bruto atlyginimas, Telšių apskrityje 59 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 742 EUR bruto atlyginimas, Tauragės apskrityje 67 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 874 EUR bruto atlyginimas, Šiaulių apskrityje 63 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 804 EUR bruto atlyginimas, Panevėžio apskrityje 60 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 792 EUR bruto atlyginimas, Marijampolės apskrityje 62 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 783 EUR bruto atlyginimas, Klaipėdos apskrityje 60 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 880 EUR bruto atlyginimas, Kauno apskrityje 59 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 898 EUR bruto atlyginimas, Alytaus apskrityje 62 proc. darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei vidutinis 760 EUR bruto atlyginimas.
„Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko teigimu, tokia situacija nėra įprasta. Mat Vakarų valstybėse didžiausia yra būtent vidurinioji klasė, o rėžiai pakankamai platūs, kad kuo didesnis žmonių kiekis patektų.
„Vidurinioji klasė stuburas, o pas mus didžiausia klasė ta, kuri uždirba mažai. Tuo tarpu kainų lygis gana stipriai priartėjęs prie Vakarų valstybių, tai 800 Eur ar mažiau uždirbančiam žmogui sunku save priskirti vidurinei klasei. Mūsų statistika tikrai nepalankai mūsų gyventojams. Tokia, deja, realybė“, - sako ekonomistas.
Jis prideda, kad reikėtų nepamiršti ir šešėlinės ekonomikos, kuri kažkiek iškreipia statistiką, tad realūs atlyginimai šalyje gali būti aukštesni. Visgi, anot jo, tai nepaneigia fakto, kad ypatingai regionuose, žmonės uždirba ne daug ir jų pragyvenimo kokybė nėra gera.
„Nelygybė tas dalykas, kuris išpučia tam tikrų prekių ar paslaugų kainas, nes yra pakankamai daug žmonių, kurie turi pinigų ir uždirba daug daugiau, o tada tie, kurie uždirba mažai, jiems dar ir aukštesnes kainas reikia mokėti. Tai nelygybės problema labai opi ir tų žmonių, kurie dirba mažiau kvalifikuotus darbus, gyvenimo kokybė sudėtinga. Galiu suprasti, kodėl žmonės emigruoja: nes kainos kyla į viršų stumiamos tų, kurie uždirba daugiau, o tie, kurie uždirba mažai, jiems labai sunku pragyventi. Tai čia nelygybės problema, kurią reikia spręsti“, - tv3.lt komentuoja R. Grajauskas.
Skirtumai ryškėja pagal profesijas
Manoalga.lt surinkti duomenys apie darbus su didžiausiais bei mažiausiais atlyginimais atskleidžia, kokių profesijų atstovai, kurioje apskrityje yra laukiamesni. Štai Vilniaus apskrityje daugiausia uždirba įmonių grupės vadovas (2978 Eur neatskaičius mokesčių), pilotas (2382 Eur), IT architektas (2277 Eur). Tuo tarpu Alytaus apskrityje ir Marijampolės apskrityje daugiausia uždirba ekonomikos / finansų padalinio vadovas – atitinkamai 1382 Eur ir 1799 Eur, Kauno apskr. – IT skyriaus direktorius (2174 Eur), Klaipėdos ir Panevėžio apskr. – vykdomasis direktorius (atitinkamai 2429 Eur ir 2206 Eur), Šiaulių apskr. – regiono direktorius/vadovas (1763 Eur), Tauragės apskr. – padalinio vadovas (vidutiniškai 1341 Eur), Utenos apskr. – gamybos direktorius (1866 Eur).
Žvelgiant į darbus su mažiausiais atlyginimais matome, kad visose apskrityse tarp mažiausiai uždirbančiųjų atsiduria kasininkai bei dirbantys ligoninėse ar mokyklose. Štai Vilniaus apskr. slaugytojo padėjėjas vidutiniškai dirba už 388 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, kasininkas – 424 Eur, apsaugos darbuotojas – 430 Eur, mokytojo padėjėjas – 445 Eur. Alytaus ir Šiaulių apskr. – kasininkas dirba už 407 Eur, Kauno – kasininkas dirba už 406 Eur, Klaipėdos apskr. - slaugytojo padėjėjas dirba už 387 Eur bei kasininkas už vidutiniškai 412 Eur, Panevėžio apskr. – kasininkas dirba už 414 Eur.
Daugiau atlyginimo palyginimų pagal užimamas pareigas – nuotraukų galerijoje.
Ekonomistas R. Grajauskas aiškina, kad viskas priklauso nuo apskrities ekonominės struktūros. „Beveik visos IT įmonės – Vilniuje, ten ir aukštųjų technologijų gamyba, elektronika, lazeriai. Natūralu, kad galų gale įmonių daugiausiai ten taip pat, neretai būstinės Vilniuje, tai vadovai uždirba daug ir dėl to situacija tokia. Vilniuje daug paslaugų centrų, o regionuose daugiausia gamybos, žemės ūkio, statybos, transporto. Kitokie darbai ir dėl to kitokia atlyginimų struktūra“, - sako jis.
Kodėl tarp mažiau apmokamų atsiduria medicinos ar švietimo atstovai? Ekonomistas nurodo, kad dažnai šioje srityje dirbama ne pilnu etatu, dirbama per kelis miestus, tad ir statistikoje pilnas atlyginimas neatsispindi.
„Cv-Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė tv3.lt teigia, kad atlyginimų skirtumams pagal apskritis įtaką daro regiono ekonominė būklė, užimtumo lygis ir nedarbo lygis, pragyvenimo lygis, demografinė padėtis ir sudėtis, darbdavių kiekis, įmonių veiklos sritis ir pan.
„Kiekvienas regionas turi tam tikrą veiklos specifiką ir kryptį. Pavyzdžiui, vienos iš ekonomiškai stipriausių sričių yra IT, telekomunikacijos, bankai, chemijos pramonė ir farmacija, finansai, elektros, dujų tiekimas ir pan. Taip pat užsienio kapitalo, didelėse įmonėse atlyginimai yra didesni nei vietinio kapitalo nedidelėse įmonėse. Todėl regionų atlyginimai labai priklausys nuo to, kokios įmonės juose įsikūrę ir kokį darbą siūlo.
Taip, netolygumų darbo rinkoje pagal regionus yra, bet tai lemia konkurencinė aplinka, paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau pastebime, kad palengva apskrityse įsikūrusios įmonės vietoje nerasdamos tinkamų darbuotojų jų ieško didžiuosiuose miestuose ir vilioja juos geresniu atlyginimu (nei regione esamas vidurkis) ir kitais privalumais. Situacija darbo rinkoje diktuoja savo sąlygas ir darbdaviams neretai tenka mokėti didesnius atlyginimus, ypač specialistams, kvalifikuotiems darbininkams“, - surinktus duomenis komentuoja R. Karavaitienė.
Pasak jos, ryškiausi atlyginimų pokyčiai vyksta tuomet, kai mieste ar regione atsiranda kelios naujos stiprios daug darbo vietų sukuriančios ir į technologijas bei personalą investuojančios įmonės.
